Aktualijos | 9 MIN.

A. Avulis apie stadiono projektą: esame ant labai plono ledo

Roma Pakėnienė
2024 m. vasario 8 d. 13:18
20200113_192713

Nekilnojamojo turto bendrovės „Hanner“, iš investicijų bendrovės „BaltCap“ perimančios Nacionalinio stadiono Vilniuje projektą, savininkas Arvydas Avulis tikisi pastatyti kompleksą už 122 mln. eurų.

Jis mano, jog „Hanner“ sujungus pajėgas su dabartine rangove „Naresta“ būtų galima rasti rezervų ir sutilpti į tokį biudžetą. 

„BaltCap“ buvo finansuojanti kompanija, mes ne tik finansuojanti. Mes žinom, kaip tai padaryti ir jeigu kompanijoms pavyks sujungti tas jėgas, tai manau, kad mes turėtumėm tą padaryti ir geriau nei, sakykim, „BaltCap“ ir „Naresta“, – interviu BNS ketvirtadienį sakė A. Avulis. 

Tačiau daug patirties nekilnojamojo turto versle turintis verslininkas kol kas neatskleidžia, kokie bankai finansuos statybą, į kurią jis pats pradžioje turės įdėti apie 20-30 mln. eurų.

A. Avulis taip pat neatskleidžia, už kiek jis išpirks stadiono koncesininkės įmonės „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ pagrindinės akcininkės „Venetus Capital“ akcijas iš „BaltCap“, tačiau patvirtina, kad suma gali siekti 6 mln. arba 8 mln. eurų. 

„Hanner“ savininkas, be to, pabrėžia, kad ši įmonė yra statytoja, o ne renginių organizatorė, todėl pastačiusi stadioną įmonė nebūtų jo operatore ir tam pasamdytų kitą bendrovę.

„Galiu tiek pasakyti, kad esame ant labai plono ledo ir jei kas nors norėtų tą projektą paimti ir daryti, aš mielai atiduodu“, – apie sprendimą imtis projekto sakė A. Avulis. 

– Ar galite pasakyti, kaip jūs čia atsidūrėte, kas pakvietė į derybas dėl stadiono koncesijos – „BaltCap“ ar Vilniaus meras Valdas Benkunskas? 

– „BaltCap“ yra tokioje padėtyje, kurioje nelabai gali tą projektą vykdyti. „BaltCap“ ieškojo įvairių pagalbininkų, kažkuriuo momentu atėjo ir pas mus, jų buvo prašymas padėti šitoje situacijoje. Mes matome motyvaciją padaryti projektą, kurio tris ar keturis dešimtmečius niekaip nepajėgia pastatyti Vilniuje, tai mums atrodo, kad galime tą padaryti ir padėti šitoje gana keblioje situacijoje, kuri labai panaši į akligatvį. 

– Kiek truko derybos? Ar sausį prasidėjo kalbos su jumis?

– Ne ne ne, kalbos prasidėjo – aš išvykau penktadienį (vasario 2 dieną – BNS) – tai prieš savaitę mes gavome.... . 

– Viskas vyko labai greitai?

– Pakankamai greitai, buvo dvi priežastys: vienas dalykas – buvau seniai suplanavęs atostogas ir išvyką, ir tą reikėjo padaryti iki mano išvažiavimo, tai reikėjo labai intensyviai dirbti. 

– Kaip pranešėte penktadienį žiniasklaidai, jau net turite užsitikrinę finansavimą iš banko. Kaip taip greitai galėjote užsitikrinti tokią sumą?

– Taip, galiu pasakyti, mes bendraujame su bankais, esame, manau, stipri finansiškai kompanija, turime didelę patirtį statybų sektoriuje ir bankai tiesiog pasitiki. Aš taip pat kalbėjausi su bankų vadovais, kai sužinojau, savaitgalį. Kai yra labai svarbus klausimas, jis sprendžiamas šiek tiek greičiau ir neįprastai ir tiek.  

– Tai bus keli bankai, galite atskleisti? SEB, „Swedbank“, „Luminor“?  

– Kol nepasirašytos sutartys nei su savivaldybe, nei su bankais, negaliu to atskleisti. Bet kai pasirašysime sutartį, tą pačią dieną galėsiu pasakyti. 

– Tai bus lietuviški, Lietuvoje veikiantys bankai?

– Taip. 

– Tikėtina, kad ne vienas, nes tokios sumos vienas bankas turbūt nefinansuotų?

– Nenoriu daugiau komentuoti. 

– Už kokią sumą jūs išpirksite įmonės „Venetus Capital“ akcijas iš „BaltCap“?

– Negaliu. Kai pasirašysime sutartis – aš daugiau atviras žmogus, manau, galėsiu ją atskleisti, bet nežinau, kas bus parašyta sutartyje, kartais kita pusė nenori, kad tai būtų viešinama. (...) Kol kas to negaliu pasakyti, nes sutartys nepasirašytos. 

– Minimos sumos neoficialiai – apie 6-8 mln. eurų. Panašu į tiesą?

– Į vieną iš skaičių. Daugiau negaliu sakyti. 

– Ar Jūsų sąlyga buvo, kad per dvejus metus savivaldybė išmokėtų jums 122 mln. eurų už statybas?

– Ne visai. Čia istorija kiek platesnė, galėtų meras (Valdas Benkunskas – BNS) gal aiškinti, nes Vilniaus miesto savivaldybė stengėsi viską apkarpyti, kur tik įmanoma. Mes esam užbraukę tam tikrą raudoną brūkšnį, kur sakiau, ne, daugiau jei dar ką nors pjausit, tikrai neinu, tegul kas nori, tas ir eina, jeigu nori nusižudyt.

Daugiau iniciatyva buvo Vilniaus miesto savivaldybės, nes jie ieško būdų, kaip sumažinti sutarties kainą, jie tame mato efektą, nes sumažinus mokėjimų terminus mokėjimų sumos mažėja.

– Nepaisant to, kad per dvejus metus išmokės tokią sumą, vis tiek yra didelė finansinė našta savivaldybei. 

– Man atrodo, jie aiškina, kad sutaupo 35 mln. eurų. Pasakyčiau, kad gana protingas sprendimas, nes savivaldybės biudžetas, man atrodo, yra netoli pusantro milijardo eurų – 1,4 mlrd. eurų, jeigu neklystu, 40 mln. eurų jie gauna iš Švietimo, sporto ir mokslo ministerijos, likusius išskaido per dvejus metus, tai prie tokių mastelių, mano nuomone, čia nėra kažkas tragiška. 

– Mokėjimas prasidėtų jau baigus statybas, nuo 2026 metų?

– Taip. Kai užbaigiame objektą, jis pripažįstamas tinkamu naudoti, (...) niekas per daug nesikeičia, ir anksčiau buvo sąlyga, kaip mokama, tik buvo išskaidytas mokėjimas per daug metų, dabar jis susitraukia – per dvejus metus ir tada mažėja skaičiai visi. 

– Sakėte penktadienį, kad dar nežinote, ar būsite atsakingi už valdymą 22 metus, kai koncesijos sutartis galios, dabar girdisi kalbų, tarsi jūs galite pasitraukti, pastatysite ir išeisite iš koncesijos sumokėjęs baudą. Ar tiesa?

– Ne, baudos nemokėsime, nemėgstu mokėti ir nedarysiu to. Bet mes stipriausi statyboje, turime ir patirtį, ir finansines galimybes. Nėra taip paprasta nueiti į banką, pasiskolinti 100 milijonų ir gauti iš banko atsakymą teigiamą per tris dienas. Nėra Lietuvoje daug tokių kompanijų, kurios tą gali padaryti. Mes geriausiai galime padaryti tai, ką geriausiai mokame.

Arenų, renginių organizavimas akivaizdžiai nėra mūsų veikla. Turbūt visi supranta, kad organizuoti dainų šventes ar koncertus, ar dar kažką, tai daro kitos kompanijos, ne statybinės. Tai natūralu, kad kažkas turės tą daryti kitas, kad mūsų vaidmuo tolimesnis bus ženkliai mažesnis arba artimas nuliui. 

– Bet jūs patys galėtumėte ir pasamdyti tą valdytoją?

– Be abejo, taip ir bus. (...). Taigi akivaizdu, tiesiog kartais žmonės (...), kai kurios interpretacijos yra visai neteisingos, tai net nėra kalbos apie jokių baudų mokėjimą ir taip toliau. Tiesiog reikės paaiškinti žmonėms aiškiai, nedviprasmiškai, o tiesiai, kad mes varom statyt, suprantat, mes mokam, aš žinau, kaip tai padaryt. Aš galiu padaryt, kad 2026 metais ten bus galima žaist futbolą. Ir taškas.

– O iki 2025 metų vidurio, kaip buvo anksčiau numatyta, neįmanoma būtų pastatyti? 

– Esmė ta, kad dabar turėtų vykti darbai, bet jie nevyksta. Tai turėtumėm irgi blaiviai ir logiškai įsivertinti. Jeigu tie darbai nevyksta dabar, tai jie kažkada turės vykti. Mes nieko nedarom, mes jokių sutarčių šiai dienai neturim. Mes laukiam tos vasario 28 dienos (Vilniaus taryba tą dieną turėtų priimti sprendimą dėl projekto indeksavimo – BNS), jeigu politikai priims sprendimą, tai tada pulsim dirbti ir daryti. Bet laikas yra prarastas. Greičiau padaryti neįmanoma. Tiesiog projektas yra pakankamai didelis ir dar daug dalykų reikia padaryti. 

– Jūs minėjot, kad sutartį su rangove „Naresta“ tęsite, jeigu čia viskas sklandžiai įvyks, tik kažką reikės pakeisti. Ką jūs žadate keisti? 

– Čia gal kiek per ankstyvas klausimas, nes ten yra daug detalių toj sutarty. Gal aš norėčiau pirma susitarti su „Naresta“, o paskui jau jums paviešinti ir pasakyti, bet mes irgi esam statybinė kompanija ir manome, kad galima suvienyti jėgas ir kai ką padaryti ir racionaliau, ir efektyviau. 

– Jūs norite pasinaudoti savo statybų pajėgumais?

– Supraskit tokį dalyką – „BaltCap“ buvo finansuojanti kompanija, mes ne tik finansuojanti. Mes žinom, kaip tai padaryti ir jeigu kompanijoms pavyks sujungti tas jėgas, tai manau, kad mes turėtumėm tą padaryti ir geriau nei, sakykim, „BaltCap“ ir „Naresta“.

– Kaip jūs padengsite 11,6 proc., kas yra apie 10 mln. eurų, to indeksavimo dalį iš savo lėšų? Kodėl jūs imatės padengti šitą sumą?

– Geras klausimas ir turbūt pagrindinis klausimas. Dabar viešoje komunikacijoje kalbama, kad projektas kažkiek pabrangs. Pirmas dalykas, jis nepabrangs, nes reikia sąvoką taikyti, kad statybos darbai pabrango – pernai, užpernai. (...) Statybos pabrango būtuoju laiku. (...) Jos pabrango 43 proc.

Mes taip pat kėlėme sąlygą ir sakėme, jei norite, kad viskas būtų sąžiningai ir teisingai, indeksuokite 43 procentais. Savivaldybė užėmė tvirtą poziciją ties 28 proc., jie turi visokių argumentų, gana biurokratinių, formalių. (...) Nuo kurios dienos dabar indeksuoti, tai yra ginčų ginčas. Mes iš esmės sutikome su tais 28 proc., nes, kaip minėjau, manau, mums pavyktų su „Naresta“ kartu dirbant šitam projekte surasti tam tikrų rezervų ir sutilpti į tą biudžetą.

– Į tą biudžetą, kuris didėtų 28 procentais, taip?

– Taip, kuris būtų indeksuojamas. 

– Indeksuojamas iki 122 mln. eurų? Jūs sutilptumėte į šitą biudžetą? 

– Neturiu prieš akis skaičių, negaliu tvirtinti, bet mes sutikome su tuo, nes manome, kad galima kai ką padaryti racionaliau ir efektyviau ir sutilpti į tą biudžetą, su kuriuo iš principo sutiko ir savivaldybė.

– Gerai, tai kiek jūs planuojate uždirbti iš šito projekto? Jei sutelpate į 122 mln. eurų biudžetą, tai jums iš savų tarsi ir nebereikės pridėti tų 10 mln. eurų? 

– Ne visai taip. Mums reikės įdėti nuosavo kapitalo, iš banko skolinsimės 100 mln. eurų, bet reikės įdėti dar nuosavų lėšų  apie 20-30 mln. eurų. Nėra visai taip, kaip jūs kalbat. Bankas niekada neduoda visų pinigų, o reikalauja, kad ir patys įdėtume. Dabar apie uždarbį – galiu tiek pasakyti, kad esame ant labai plono ledo ir jei kas nors norėtų tą projektą paimti ir daryti, aš mielai atiduodu. Daug spekuliacijų ta tema (...). Man didesnė motyvacija yra padaryti tą projektą, kurio jau trys ar net keturi dešimtmečiai niekas negali padaryti. 

– Nebijote tos praeities šmėklos?

– Rizikų aš matau tikrai daug šitame projekte – yra ir politiniai dalykai, ateina vieni politikai, sako taip darysim, ateina kiti, sako, kitaip darysim. Ir dabar yra visokios politinės intrigos – opozicija sako, nereikia, kiti sako, reikia. Mes nenorime dalyvauti tose batalijose, spekuliacijose ir intrigose. Mes aiškiai deklaruojame, kad turime patirtį, galimybes ir galime tą stadioną pastatyti, kad jis 2026 metais veiktų.

Toliau – viskas. Koks sprendimas bus, taip ir bus. Veržtis, lipti per galvas tikrai neketiname ir noro tokio neturime. O jei kas nori ir gali pastatyti už mažesnę kainą, šiandien pat ir leidžiu visus į priekį, jokių problemų nematau.

– Ačiū už pokalbį ir linkiu sėkmės.


Šiauliai
Kaip pasikeitė šiauliečių kasdienybė įvedus eurą: žvilgsnis į 2015-uosius
Įvairios statistikos, lyginimai rodo, kad Lietuvoje 2015-ųjų sausio 1-ąją įvedus eurą, drastiško kainų šuolio nebuvo. Ekonomistai sako, kad ir dažno lietuvio piniginėje naujosios valiutos šiemet buvo daugiau, vadinasi, gyventa turtingiau. Bet gyventojai dažniausiai pasikliauna ne statistikomis, o tuo, ką mato nuėję į parduotuvę. Todėl baigiantis pirmiesiems metams su euru, šiauliečių teiraujamės, kaip naujoji valiuta pakoregavo jų apsipirkimo įpročius, ar pavyksta sutaupyti, o gal priešingai – nepaisant visų statistikų, piniginė šiemet tuštėjo greičiau.
Aktualijos | 5 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Nebeliko ir mėnesio, kai Lietuvoje atsivers pensijų sistemos „langas“, per kurį gyventojai galės atsiimti dalį lėšų iš antrosios pakopos. Ekspertai neabejoja, kad dalis šių pinigų nusės ir sukčių sąskaitose. Ko imtis, kad nepatektumėte į jų pinkles?
Aktualijos | 4 MIN.
0
Gruodžio dvidešimt septintoji – 361-oji metų diena (šeštoji 51-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 5 dienos.
Horoskopai | 4 MIN.
0
Pasaulis
Šiauliai
Prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad Rusijos dronų ir raketų ataka prieš Kyjivą parodė, jog Rusija „nenori baigti karo“.
Pasaulis | 2 MIN.
0
Antrąją Kalėdų dieną, vidurdienį, Šiauliuose automobilį vairavusiam vyrui nustatytas didesnis nei trijų promilių neblaivumas. Tai – sunkus girtumo laipsnis.
Gatvė | 2 MIN.
0


Vyriausybė pripažino žemės ir maisto ūkį nacionaliniam saugumui svarbia sritimi. Toks sektoriaus pripažinimas leis kurti ir palaikyti atsparią bei savarankišką šalies apsirūpinimo maistu sistemą.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 3 MIN.
1
Europos Komisijos (EK) pristatytas pasiūlymas dėl ilgalaikio Europos Sąjungos (ES) biudžeto 2028–2034 metams kelia daug rimtų klausimų. Ypač dėl to, kad žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės finansavimas mažėtų apie 20 proc. (palyginti su 2021-2027 metų laikotarpiu) ir dėl numatomo steigti naujo fondo.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 6 MIN.
1

Lietuva
Lietuva
Nebeliko ir mėnesio, kai Lietuvoje atsivers pensijų sistemos „langas“, per kurį gyventojai galės atsiimti dalį lėšų iš antrosios pakopos. Ekspertai neabejoja, kad dalis šių pinigų nusės ir sukčių sąskaitose. Ko imtis, kad nepatektumėte į jų pinkles?
Lietuva | 4 MIN.
0
Po švenčių daugeliui sunku vėl tapti darbingiems ne tik dėl ilgo vakarojimo, bet ir ilgesnio miego, lėtesnio gyvenimo, persivalgymo. Pateikiame 5 patarimus, kaip atkurti jėgas ir vėl tapti aktyviam.
Lietuva | 2 MIN.
0

Pakruojis
Pakruojis
Pakruojyje susitiko Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, Latvijos sumanaus administravimo ir regioninės plėtros ministras Raimonds Čudars bei Estijos regioninės plėtros ir žemės ūkio ministras Hendrikas Johannesas Terrasas.
Politika | 3 MIN.
0
Gruodžio 18 dieną įvyko Pakruojo rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jame dalyvavo 20 tarybos narių. Posėdžio darbotvarkėje suplanuoti 35 klausimai. Prieš prasidedant klausimų svarstymui pasveikinti gruodžio mėnesį gimtadienius šventę Pakruojo rajono savivaldybės tarybos nariai Vida Remeikienė, Robertas Ašmanavičius ir Audrius Kazlauskas.
Politika | 5 MIN.
0

Kelių eismo taisyklės (KET) sukurtos ne tik eismui reguliuoti, bet ir saugumui užtikrinti. Kai kuriems eismo dalyviams atrodo, kad laikytis visų taisyklių nėra būtina, tačiau toks požiūris yra klaidingas ir pavojingas. Net menkiausias taisyklių nepaisymas gali turėti skaudžių, o kartais ir tragiškų pasekmių.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0
Kelionė automobiliu – tai ne tik transporto priemonės vairavimas, bet ir emocinis iššūkis vairuotojui. Daugeliui kelią apkartina stresas, kuris iš dalies kyla ne dėl išorinių veiksnių, o dėl prasto pasiruošimo kelionei. Kruopštus kelionės planavimas leidžia sumažinti įtampą ir išvengti rizikos kelyje.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0

Pasaulis
Pasaulis
Prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad Rusijos dronų ir raketų ataka prieš Kyjivą parodė, jog Rusija „nenori baigti karo“.
Pasaulis | 2 MIN.
0
Rusija atakoms prieš Ukrainą vis dažniau naudojasi pozicijomis Baltarusijoje, penktadienį po visos karinės vadovybės susitikimo pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Pasaulis | 2 MIN.
0


Šiauliai
Šiauliai
Šiaulių techninės kūrybos centro erdvės vienai nakčiai virto tikra kūrybine laboratorija ir improvizuota filmavimo aikštele. Būtent tokioje dinamiškoje aplinkoje Šiauliuose įvyko pirmosios naktinės kūrybinės dirbtuvės „Kai kalba vanduo“, skirtos vyresnių klasių moksleiviams. Iki pat ankstyvo ryto trukęs renginys tapo erdve, kurioje jaunimas galėjo laisvai kurti, diskutuoti, tyrinėti ir praktiškai pristatyti savo idėjas, ieškodami sprendimų aktualiai šiandienos problemai – gėlo vandens trūkumui ir taršai.
Verslas | 6 MIN.
0
Pastebėję, jog Šiaulių miesto įmonėms trūksta aiškumo apie jų vaidmenį galimų ekstremaliųjų situacijų metu, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Pramonės komiteto iniciatyva (pirmininkas Rolandas Gabrielaitis, UAB „Bodesa“ prezidentas), gruodžio 5 dieną pakvietė verslo atstovus į informacinį susitikimą su Šiaulių miesto savivaldybės Civilinės saugos ir mobilizacijos specialistais tema „Pasiruošimas ekstremaliosioms situacijoms: ką privalo žinoti įmonės“.
Verslas | 4 MIN.
0

Joniškis
Šiauliai
Joniškio rajone penktadienį apdegė šalia laužavietės stovėjęs šešiametis, rankas apdegė ir suaugęs vyras, praneša Policijos departamentas.
Kriminalai | 2 MIN.
0
Ar pamenate lygiai prieš dešimt metų, gruodžio 26 dieną, Šiaulius ir visą šalį sukrėtusį nusikaltimą. Būdamas vos aštuoniolikos metų tuomečio Šiaulių profesinio rengimo centro mokinys Mindaugas Babajevas, apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, nužudė tos pačios mokymo įstaigos sargę. Praėjus pusmečiui nuo nusikaltimo šiaulietis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dešimties metų laisvės atėmimo bausme. Kadangi į bausmės laiką buvo įskaičiuotas laikas, prabūtas suėmime iškart po nusikaltimo, nuteistasis teoriškai kaip tik šiuo metu ir turėtų išeiti į laisvę.
Kriminalai | 4 MIN.
0


Šiauliai
Šiauliai
Antrąją Kalėdų dieną, vidurdienį, Šiauliuose automobilį vairavusiam vyrui nustatytas didesnis nei trijų promilių neblaivumas. Tai – sunkus girtumo laipsnis.
Gatvė | 2 MIN.
0
Šiaulių rajone ketvirtadienio vakarą žuvo ant kelio gulėjęs vyras – jį sužalojo automobilis.
Gatvė | 2 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Pasiruošimo didžiosioms metų šventėms laikotarpiu automobilių spūstys šalies didmiesčiuose tampa neatsiejama kasdienybės dalimi – ir kartu papildomu streso šaltiniu. Naujas gyventojų tyrimas atskleidė realybę: beveik pusė vairuotojų prie vairo patiria didelę įtampą, ir transporto spūstys jiems tampa rimtu kantrybės išbandymu. Visgi psichologai ragina į šią situaciją pažvelgti kitaip ir spūstyse sugaištas valandas paversti sau prasmingu laiku.
Gatvė | 5 MIN.
0
Artėjant Kalėdoms Lietuvos gyventojai nesvajoja nei apie egzotines salas, nei apie snieguotas Šveicarijos slidinėjimo trasas – dažnas ruošiasi Kalėdas sutikti namuose ar lankant artimuosius. Atlikta apklausa Baltijos šalyse atskleidė, kad namuose per šventes planuoja likti 71 proc. apklaustų lietuvių, 76 proc. latvių ir net 81 proc. estų.
Gatvė | 3 MIN.
0

Šiauliai
Radviliškis
2025 metų Šiaulių rajono sporto apdovanojimų šventė sukvietė rajoną garsinusius sportininkus, trenerius, sportą mylinčius kuršėniškius ir miesto svečius. Šie apdovanojimai vyksta jau dešimtą kartą. Geriausius sportininkus, trenerius, komandas ir nominacijų nugalėtojus pagal pateiktas paraiškas renka Šiaulių rajono savivaldybės Sporto taryba.
Sportas | 3 MIN.
0
Gruodžio 16 d. laisvasis mokytojas Valerijus Belovas organizavo plaukimo varžybas mokiniams, kurie lanko trenerio neformaliojo vaikų švietimo programą „Mokymas plaukti“. Varžybose mokiniai buvo suskirstyti į penkias amžiaus grupes ir rungtyniavo 25 m bei 50 m nugara rungtyse. Mokiniai pasiekę geriausius rezultatus buvo apdovanoti medaliais ir taurėmis, o visi dalyviai saldžiomis dovanėlėmis. Mažiausiems plaukikams apdovanojimus įteikė kandidatė į plaukimo meistrus Ugnė Takuševičiūtė.
Sportas | 2 MIN.
0


Šiauliai
Šiauliai
Bažnyčių restauracija – tebesprendžiamas uždavinys Lietuvoje, bet Šiauliai buvo pirmieji, kurie sulaukė profesionalių restauratorių. Šv. Petro ir Povilo bažnyčia buvo pirmasis objektas, kuris Lietuvoje atkurtas po Antrojo pasaulinio karo. Tai buvo profesionali restauracija, nes šiems Dievo namams buvo grąžintas autentiškas vaizdas, kuriuo galima gėrėtis iki šiol.
Kultūra | 8 MIN.
0
Sovietinio gyvenimo realybė, kai prie parduotuvių rikiuodavosi žmonės, vis dar atgyja ir mūsų kasdienybėje. Vaistinėse, tarsi žuvelės per maža me akvariume, laukia pirkėjai. Daugelis jų išeina tuštesnėmis kišenėmis ir nešini maisto papildų pakuotėmis.
Sveikata | 4 MIN.
0
Šiauliai
Radviliškis
Šv. Kalėdų laukiame visi, o belaukdami puošiame eglutes – kas prieš mėnesį, kas tradiciškai Kūčių dieną. Besiruošdami šventėms, retas susimąstome, kaip atsirado papuoštos kalėdinės eglutės tradicija, iš kur ji atėjo pas mus, į Lietuvą. Roko grupė „Kardiofonas“, iš Antano A. Jonyno pasiskolinę tekstą, siūlė ant eglutės pakabinti baltą nosinaitę, tačiau mes visgi ir anksčiau, ir dabar žaliaskares puošiame kitaip.
Kultūra | 8 MIN.
0
Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos muziejuje (Radviliškio r.) tvyro žaisminga nuotaika – dvaro erdvėse eksponuojama paroda „Senoviniai Kalėdų eglutės žaisliukai“. Į šventinę parodą iš privačių kolekcijų atkeliavo net 1 254 eglutės žaisliukai, pagaminti įvairiose šalyse – Vokietijoje, Austrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Ukrainoje, tuometinėje Čekoslovakijoje ir kitur. Žaisliukų amžius siekia XX a. pradžią – 9 dešimtmetį, tad parodoje galima pasigrožėti kalėdinėmis puošmenomis, džiuginusiomis net prieš šimtą metų.
Kultūra | 4 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Šiemet šventinis laikotarpis dovanoja ilgiau trunkantį laisvadienių laikotarpį, todėl natūralu, kad daug gyventojų savo namus paliks ilgesniam laikui – išvyks pas artimuosius, keliaus arba tiesiog praleis daugiau laiko ne namuose. Apsaugos ekspertai ir policija įspėja: būtent tokios dienos tampa aktyviu sezonu vagims, kurie pastaruoju metu elgiasi įžūliau ir veikia žaibiškai. Prie dažnesnių incidentų prisideda ir gyventojų šventinė skuba bei išsiblaškymas.
Namai | 5 MIN.
0
Lietuvoje savarankiškai dirbančių asmenų skaičiui viršijus 300 tūkst., vis daugiau kalbama ir apie jų poreikį įsigyti nekilnojamojo turto. Kelias iki nuosavo būsto savarankiškai dirbantiesiems gali būti sudėtingesnis. Finansų įstaigos, vertindamos laisvai samdomų specialistų ar smulkiųjų verslininkų paraiškas, taiko griežtesnius kriterijus, todėl norint gauti paskolą būtina kruopščiai pasiruošti, rašoma banko „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.
Namai | 5 MIN.
0

Lietuva
Šiauliai
Ketvirtadienio rytą, per pačias Kalėdas, Lietuvos muzikos pasaulį pasiekė skaudi žinia – mirė muzikantas, dainininkas ir legendinės grupės „Nerija“ narys Antanas Čapas.
Veidai | 3 MIN.
1
Šakynos bendruomenėje gyvenimas verda. Tai paliudija ir Gabrielė Kreimerytė – tikra Šakynos bendruomenės siela. Mergina čia gimė, užaugo, o baigusi studijas nusprendė grįžti ir įsikurti savo gimtojoje vietoje. Gabrielė sako dažnai išgirstanti klausimą “Kodėl taip myli Šakyną?“. Atsakymas labai paprastas – vertybes formuoja šeima, o visa Gabrielės šeima širdį atiduoda Šakynai.
Veidai | 4 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Gruodžio dvidešimt septintoji – 361-oji metų diena (šeštoji 51-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 5 dienos.
Horoskopai | 4 MIN.
0
Kalėdos baigėsi, o šaldytuvuose ir ant spintelių dažnuose namuose vis dar pūpso kalnai maisto. Ką daryti, kad jis nenueitų perniek? Kūrybingai panaudodami likučius ne tik atsikratysite kaltės, kad maistas be reikalo atsiduria šiukšliadėžėje, bet ir sutaupysite pinigų, sako Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė. Trūksta idėjų receptams? Štai kelios, kurios tikrai pravers.
Virtuvė | 5 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Gruodžio dvidešimt septintoji – 361-oji metų diena (šeštoji 51-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 5 dienos.
Horoskopai | 4 MIN.
0
Ne vienam tėvui yra tekę susidurti su vaiko pykčio priepuoliu: verkimu, kritimu ant žemės, šaukimu, daiktų mėtymu. Supykę ir užsispyrę vaikai tėvams gali paskelbti tylos karą. Pykčio priepuolius gali nulemti ne tik situacijos aplinkybės, bet ir asmenybės bruožai bei Zodiako ženklas. Kure mažieji atstovai jau vaikystėje išsiskiria ne pačiomis geriausiomis Zodiako ženklų savybėmis?
Horoskopai | 3 MIN.
0

Lietuva
Lietuva
Kalėdos baigėsi, o šaldytuvuose ir ant spintelių dažnuose namuose vis dar pūpso kalnai maisto. Ką daryti, kad jis nenueitų perniek? Kūrybingai panaudodami likučius ne tik atsikratysite kaltės, kad maistas be reikalo atsiduria šiukšliadėžėje, bet ir sutaupysite pinigų, sako Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė. Trūksta idėjų receptams? Štai kelios, kurios tikrai pravers.
Virtuvė | 5 MIN.
0
Lietuviškos šventės jau daugybę metų neįsivaizduojamos be vieno pagrindinių jų akcentų – kūčiukų. Kaip įdomiau likusius kūčiukus panaudoti po švenčių.
Virtuvė | 2 MIN.
0