A. Armonaitė: pirmalaikiai rinkimai – tik išbandžius kitas priemones krizei spręsti

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad pirmalaikiai Seimo rinkimai galėtų vykti tik tuo atveju, jeigu nesuveiks kitos priemonės, skirtos išspręsti vidaus politikoje kilusią suirutę. Pasak ministrės, pirmiausiai reikia skaidrinti savivaldos išmokų sistemą, galbūt perkrauti Ministrų kabinetą, o tam nepasiteisinus – svarstyti dėl naujų parlamento rinkimų.

„Pirmalaikiai rinkimai galėtų būti ir yra viena iš realių išeičių iš vidaus politikos krizės. Tačiau mes ir Laisvės partijos valdyboje kalbėjome, kad absoliutus prioritetas – pirmiausiai reikia išspręsti tų kanceliarinių išlaidų klausimą kuo greičiau. Vyriausybė gali persikrauti. Jeigu visos kitos priemonės yra neįmanomos, tada pirmalaikiai rinkimai. Supraskime, kad tai neeilinis įvykis – tai yra gana netipinis įvykis Lietuvos politiniame gyvenime. Todėl iš karto nuo jo pradėti spręsti krizes nereikėtų“, – ketvirtadienį Seime susirinkusiems žurnalistams sakė A. Armonaitė.

Ji nurodė, kad „laisviečių“ frakcija tarsis, ar palaikyti konservatorių inicijuojamus rinkimus. Be to, ministrė teigė mananti, kad perkrovus Seimą Laisvės partija galėtų laimėti ir daugiau mandatų parlamente.

„Kita vertus, Laisvės partija mano, kad galėtų gauti didesnį visuomenės mandatą vykdyti savo programai, kas mums irgi labai svarbu“, – sakė ji, vertindama konservatorių prezidiumo nutarimą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų.

ELTA primena, kad visuomenininko Andriaus Tapino savivaldos tarybų lėšų įsisavinimo tyrimas sukėlė politinę krizę.

Suabejojus, ar ministrai Jurgita Šiugždinienė, Gintarė Skaistė bei Simonas Kairys skaidriai naudojosi kanceliarinėmis lėšomis, konservatorių partijos prezidiumas priėmė sprendimą siūlyti Seimui surengti pirmalaikius rinkimus. Jeigu parlamentas apsispręs kitaip, tuomet, pasak TS-LKD, būtų svarstoma dėl Vyriausybės atsistatydinimo.

Tokia iniciatyva sutinkama nevienareikšmiškai – valdantieji liberalai sako, kad Seimas turėtų apsispręsti dėl siūlymo tik po NATO viršūnių susitikimo. Tuo metu Laisvės partija nurodo esanti atvira iniciatyvai.

Opozicija tvirtina, kad Vyriausybė, siūlydama perkrauti visą valdžios sistemą, kratosi politinės atsakomybės dėl į skandalą įsivėlusių ministrų. Todėl Seimo mažumos atstovai ragina Ministrų kabinetą trauktis.

Konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis pirmadienį Seimo frakcijų vadovams išsiuntė kvietimą susitikti dėl siūlymo rengti pirmalaikius parlamento rinkimus dar šį rugsėjį.

Skandalo įkarštyje švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė pripažino negalinti dokumentais pagrįsti savo išlaidų, dirbant Kauno miesto savivaldybėje, todėl politikė pateikė atsistatydinimo pareiškimą, kurį pirmadienį premjerė Ingrida Šimonytė perdavė prezidentui.

Laikinosios sostinės taryboje dirbusi G. Skaistė bei S. Kairys taip pat nurodė, kad neturi kaip pagrįsti, kur naudojo tarybos nario veiklai skirtas lėšas. Finansų ministrė nurodė, kad susiklosčius tokiai situacijai ji Kauno savivaldybei perves beveik 14 tūkst. eurų.

A. Tapinui tęsiant tyrimą, Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) pradėjo ikiteisminius tyrimus Neringos, Mažeikių, Šilutės, Pagėgių bei Šaulių savivaldybėse.

Savo ruožtu tyrimus dėl galimai pažeisto viešojo intereso Pagėgiuose ir Šilutėje pradėjo ir Generalinė prokuratūra. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai pradėjo tyrimą dėl Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių tarybų nariams skirtų išmokų teisėtumo.