Politika | 6 MIN.
Jeigu premjerė Ingrida Šimonytė laikysis duoto žodžio ir po NATO viršūnių susitikimo atsistatydins, derantis dėl naujos koalicijos Laisvės partija norėtų didesnės paramos jų prioritetiniams klausimams, sako „laisviečių“ lyderė Aušrinė Armonaitė.
Pasak
politikės, net buriant valdančiąją daugumą iš tų pačių politinių jėgų – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Liberalų sąjūdžio bei „laisviečių“ – derėtų aptarti koalicinės sutarties turinio aspektus.
„Laisvės partija norėtų matyti savo programines nuostatas koalicijos sutartyje atspindėtas stipriau, norėtų didesnio palaikymo šitiems sprendimams – natūralu“, – Eltai sakė A. Armonaitė.
„Laisvės partijos pozicija yra labai nuoširdi ir nuosekli – mus rinkėjai išrinko. Ne mes pasitraukiame, mes dirbame nuosekliai (...). Bet jeigu yra tokia situacija – norima paimti pauzę ir iš naujo kalbėtis dėl valstybės valdymo – ir tas turinys, matyt, turėtų būti iš naujo aptartas“, – dėstė ekonomikos ir inovacijų ministrė.
A. Armonaitė mano, kad tokiose derybose koalicijos kolegos turėtų atsakyti į esminį klausimą – ar Laisvės partija įrodė esanti patikima partnerė. Jeigu taip, tęsė politikė, tokiu atveju derėtų „atsitraukinėti nuo raudonų linijų“.
„Laisvės partija per šiuos beveik trejus metus iš tikrųjų buvo patikimas koalicijos partneris ir stabiliai dirbanti politinė jėga – per krizes, per visus iššūkius kartu dirbusi, kad Lietuva stiprėtų ir eitų į priekį. Jeigu mus koalicijos partneriai matytų, kaip patikimą partnerį, su kuriuo norėtų ir toliau dirbti, matyt, turėtų atsitraukinėti ir nuo raudonų linijų“, – svarstė ministrė.
„Kiek tai realu – ne tik man klausimas, bet ir koalicijos partijoms, kaip jos nusiteikusios ateiti į tas derybas“, – nesiėmė spėlioti Laisvės partijos lyderė.
Visgi, kaip elgsis, jeigu būsimos koalicijos kolegos neįvertins parodyto pasitikėjimo ir nesutiks lanksčiau žiūrėti į „laisviečių“ prioritetus, A. Armonaitė nelinko atsakyti ir rėmėsi prezidento Gitano Nausėdos žodžiais, ragindama neužbėgti įvykiams už akių.
„Matote, kaip prezidentas sako – nestatykime vežimo prieš arklį. Tos derybos nėra prasidėjusios, Vyriausybė dar kol kas dirba ir koalicija dirba, vykdo programą“, – aiškino ji.
„Kol kas anksti apie tai kalbėti. Jeigu tas procesas prasidės, tada ir bus aiškiau“, – prognozuoti nelinko politikė.
Krizei spręsti mato kelis scenarijus: ragina kolegas nesivadovauti emocijomis
Ekonomikos ir inovacijų ministrė pakartojo, kad, jos manymu, vadinamoji „čekiukų“ krizė eskalavosi dėl pernelyg emocingų konservatorių lyderių pasisakymų ir raginimų perkrauti visas valdžios šakas – šaukti naujus parlamento rinkimus.
„Buvo labai pasiduota emocijoms. Matyt, sakyčiau, reikėtų truputį įkvėpti ir iškvėpti, susiimti ir mąstyti ne tik apie savo emocijas, bet ir apie valstybę. Matyt, dar galima išvairuoti šią situaciją, bet ar lekiant dideliu greičiu į pirmalaikius rinkimus paplūdimyje – nesu tuo tikra“, – konservatorių prezidiumo iniciatyvomis abejojo A. Armonaitė.
Pasak politikės, „pirmalaikiai rinkimai yra priemonė spręsti tokioms situacijoms, kurios yra be jokios kitos išeities“. Tačiau šiuo atveju, anot Laisvės partijos lyderės, nauji parlamento rinkimai „neturėtų būti naudojami emocijoms ir ambicijoms tenkinti“.
„Dabar atrodo, tiesą sakant, būtent taip, nes tiek argumentų pirmalaikiams rinkimams trūksta, tiek tos detalės kaip data ir panašiai rodo, kad galbūt pati Tėvynės sąjunga tų rinkimų iš tiesų nenori“, – svarstė Vyriausybės narė.
Todėl A. Armonaitė mano, kad šioje situacijoje „išvairuoti“ iš krizės galima imantis tobulinti tai, dėl ko ir kilo skandalas – skaidrinti savivaldybių tarybų narių lėšų reglamentavimą.
„Pradėkime nuo to, nuo ko viskas ir prasidėjo – nuo savivaldybių. Jų kanceliarinių išmokų skaidrinimo tvarka turi būti kuo greičiau patvirtinta ir tas bus padaryta, nes visos partijos dėl to sutaria, sutinka ir yra rastas subalansuotas sprendimas“, – akcentavo politikė.
Laisvės partijos pirmininkė neatmeta ir tam tikro Ministrų kabineto atsinaujinimo galimybės.
„Vyriausybė gali persikrauti – vis tik premjerės rankose yra tie sprendimai. Būtent ji kalba apie galimą pasitraukimą. Tada, aišku, prasidėtų kiti procesai – derybos dėl koalicijos, dėl koalicijos sutarties turinio, pozicijų ir panašiai“, – dėstė ji.
Visgi, racionaliausia, A. Armonaitės manymu, būtų tęsti pradėtus darbus ir pateisinti rinkėjų valdančiajai koalicijai suteiktą mandatą.
„Tai štai tokios išeitys, bet viena iš išeičių, kuri iš tikrųjų yra labai paprasta – nustoti vadovautis vien emocijomis ir tiesiog dirbti darbą, dėl kurio žmonės mus ir išrinko“, – sakė ministrė.
„(...) turime galvoti apie rinkėjus ir rinkėjai nesuprastų tų sprendimų, kad staiga visi pasitraukiame, sakome „gal nepabaigsime tų pradėtų darbų“. Man atrodo, kad žmonės nori dar dirbančios Vyriausybės, žmonės nori dirbančios valdančiosios koalicijos, o ne chaoso valstybėje“, – apibendrino ji.
Kilus skandalui dėl galimo savivaldos politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis prakalbo apie visos politinės sistemos perkrovą. Pasak jo, pastaroji problema liečia ne tik savo išlaidų negalinčius pagrįsti ministrus, bet visas politines partijas. Todėl TS-LKD pasiūlė rugsėjo 10 d. Seimui surengti naujus rinkimus. Priešingu atveju, Vyriausybė atsistatydintų.
Premjerė Ingrida Šimonytė ne kartą patikino, kad, parlamente pritrūkus politinės valios ir nesušaukus naujų rinkimų, ji pasitrauks iš pareigų.
Skandalo įkarštyje švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė pripažino negalinti dokumentais pagrįsti savo išlaidų, dirbant Kauno miesto savivaldybėje. Oponentams keliant spaudimą politikė nutarė trauktis iš posto.
Laikinosios sostinės taryboje dirbę ministrai Gintarė Skaistė bei Simonas Kairys taip pat nurodė, kad neturi kaip pagrįsti savo išlaidų. Visgi, finansų ministrė pranešė, kad susiklosčius tokiai situacijai ji Kauno savivaldybei pervedė dalį išnaudotų lėšų – beveik 14 tūkst. eurų.
Tuo metu Prezidentūra ragina parlamentarus tobulinti teisinę bazę ir nustatyti aiškesnį reglamentą dėl savivaldos tarybos narių veiklai skirtų lėšų naudojimo. Šalies vadovas Gitanas Nausėda tvirtino, kad iš galimos krizės šalį gali išvesti tiek pirmalaikiai Seimo rinkimai, tiek Vyriausybės „perkrovimas“. Visgi, tokiu atveju, pabrėžė Daukanto aikštės lyderis, naujai formuojamame Ministrų kabinete neturėtų būti į vadinamąjį „čekiukų“ skandalą įsivėlusių Vyriausybės narių G. Skaistės ir S. Kairio.
etaplius TV
0
