REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2024 m. Vasario 8 d. 12:23

A. Anušauskas: vokiečių brigados kariams būstus planuojama nuomoti, tam ieškoma jau vystomų projektų

Lietuva

Josvydas Elinskas / ELTA nuotr.

Lukas JuozapaitisŠaltinis: ELTA


291425

Atvyksiantiems Vokietijos brigados kariams ir jų šeimoms būstus planuojama nuomoti, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Anot jo, dėl ilgalaikės nuomos bendradarbiaujama su nekilnojamojo turto (NT) vystytojais, domimasi galimybėmis vokiečiams skirti jau pradėtus plėtoti projektus.

A. Anušausko vertinimu, į Lietuva atvyks „tūkstančiai“ civilių iš Vokietijos, tad „bus didžiulis tos infrastruktūros poreikis“.

„Geriausias modelis yra nuoma. Ilgalaikė nuoma visų kvartalų ir aptarnavimo paslaugų teikimas tuose kvartaluose ir visa kita.

Bus tas poreikis. Gal ne toks grandiozinis kaip buvo pačioje pradžioje, nes vokiečiai įsivertino kiek atvyks žmonių, jis mažesnis nei planuota pradžioje. Bet vis tiek tai yra tūkstančiai civilių“, – ketvirtadienį NT konferencijoje „Core“ sakė A. Anušauskas.

„Nuoma bus, ją iš savo lėšų galėsime padengti. Bet mums reikia jau vystomų projektų, kurių nereiktų braižyti iš naujo ar labai stipriai perbraižyti. Tiesiog jie jau turėtų būti pasiekę tokią stadiją“, – kalbėjo ministras.

Pasak jo, būsto ir kitos civilinės infrastruktūros Vokietijos brigados poreikiams įsigijimas kainuotų apie trečdalį milijardo eurų, tuo metu nuomojant, lėšų poreikis „ženkliai, ženkliai sumažėtų“.

Ministro teigimu, pirminiai vokiečių reikalavimai būstui buvo „labai dideli“.

„Pavyko juos šiek tiek sumažinti lūkesčius: kokia infrastruktūra, plotas kiekvienam žmogui visiems“, – teigė A. Anušauskas.

Vis dėlto, pasak A. Anušausko, Vokietija „nenorėtų esmingai veikti mūsų NT rinkos“, t. y., kad vokiečių karių ir jų šeimų atvykimas nesukeltų būsto kainų šuolio.

ELTA primena, kad 2022 m. vasarą Vokietija įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą – toks sutarimas numatytas kanclerio Olafo Scholzo ir prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame komunikate.

Pernai vasarą Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pareiškė, kad Berlynas pasirengęs visam laikui dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą.

Vėliau pranešta, kad šalys ketina pasirašyti dvišalį susitarimą dėl karių perkėlimo veiksmų plano.

Vokietijos gynybos ministerija paskelbė, kad į Lietuvą bus siunčiami 122-asis šarvuotasis pėstininkų batalionas, dislokuotas Oberfichtacho mieste pietų Vokietijoje, ir 203-iasis šarvuotasis batalionas, dislokuotas Augustdorfe vakarų Vokietijoje.

Planuojama, kad pirmasis šarvuotosios brigados padalinys ir organizacinis štabas į Lietuvą atvyks 2024 metais, o didžioji brigados dalis bus perkelta iki 2026 m.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA