A. Anušauskas teigia, kad metus trunkantis karas išsekino Rusiją: Kremlius neturi jokių galimybių

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad praėjus metams nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, Kremlius išsikvėpė. Susidūrusi su ukrainiečių pasipriešinimu, Rusijos armija pasirodė nesanti nenugalima. Ukraina, jo teigimu, artėja link pergalės, kurios būtinybe neabejojama ir Vakaruose. Tai, sako A. Anušauskas, vienas reikšmingiausių pokyčių, įvykusių nuo 2022 m. vasario 24 d. prasidėjusio karo.

„Pirmiausiai pasikeitė požiūris į Ukrainą. Prieš metus Vakaruose – niekam ne paslaptis – dalis politikų galvojo, kad Ukraina nepasipriešins Rusijos karinei galiai, esą tai „antroji pasaulyje armija“. Bet praėjus metams – visi mąsto priešingai. Ukraina įrodė savo gebėjimus ne tik atsilaikyti, bet ir atsiimti okupuotas teritorijas, smogti Rusijai pakankamai skaudžius smūgius, nuskandinti jos flagmaną... Ukraina pasirodė kaip veiksni valstybė, kuri gindama savo suverenumą, ko gero, rimčiausiai pasipriešino Rusijai ir dabar siekia pergalės šiame kare. Siekia susigrąžinti visas okupuotas teritorijas iki Krymo imtinai. Prabėgus metams Vakarų valstybės tai palaiko“, – Eltai sakė A. Anušauskas.

Visgi, per metus trunkančią Kremliaus agresiją Ukrainoje, įsitikinimas, kad įmanoma karą užbaigti su Rusija kalbantis kaip su kokia normalia valstybe, neišblėso. Ši mintis vis dar sukasi kai kurių didžiųjų Vakarų valstybių vaizduotėje.

A. Anušausko teigimu, tai yra diskusijos, o jos demokratinėse valstybėse yra normalus reiškinys. Svarbu, akcentuoja ministras, kad visos Vakarų valstybės sutarė, jog dabar bazinis tikslas yra Ukrainos saugumo užtikrinimas. Kaip teigia A. Anušauskas, tą buvo galima pajausti ir praėjusią savaitę vykusioje Miuncheno saugumo konferencijoje. Visos valstybės, pasak jo, puikiai supranta, kad pirmiausia reikia sustabdyti Rusiją.

„Visos valstybės tai supranta“, – Eltai akcentavo A. Anušauskas.

Pozityviai vertina Vakarų gynybos pramonės galimybes

Nepaisant tarptautinėje žiniasklaidoje pasirodančių būgštavimų apie vis dar nepakankamai besisukančias karinės pramonės apsukas, politikas tvirtino, kad ir šiuo klausimu didelės bėdos nėra. Situacija, tikino jis, keičiasi į gerąją pusę. Tad, tęsė A. Anušauskas, nerimauti, kad užsitęsus karui nebebus galimybės patenkinti Ukrainos poreikių gintis, nereikėtų.

„Dabar intensyviai diskutuojama, kaip išplėsti gynybos pramonės galimybes. Kaip daugiau įsigyti resursų. Turiu pasakyti, kad jei prieš metus tos galimybės atrodė teorinės, tai prabėgus metams jos jau nebeteorinės. Valstybės gamybos pajėgumus arba atkūrė, arba padvigubino. Pavyzdžiui, amunicijos gamyba Slovakijoje. Yra teigiamų pokyčių ir Vokietijoje. Taigi šiuo klausimu situacija nėra stovintis dalykas. Žinoma, poreikiai yra didžiuliai, bet sudėjus JAV ir Europos galimybes ir trečiųjų šalių galimybes – tie klausimai sprendžiami“, – sakė ministras.

Be to, teigė jis, įkvepia ir tai, kad situacija fronte aiškiai rodo Vakarų ginkluotės kokybinį pranašumą. Pasak jo, vakarietiška ginkluote aprūpinti ukrainiečiai, nepaisant Rusijos pastangų ir sovietinės ginkluotės kiekybinio pranašumo, sugeba efektyviai naikinti okupantus.

„Ukrainiečiai gauna ne šiaip amuniciją. Jie gauna išmaniąją amuniciją, kurios išnaudojama mažiau. Bet ji yra efektyvesnė ir taikinai visada sunaikinami“, – sakė ministras.
Agresorės Rusijos potencialas senka: Kremliui nebeliko daug išeičių

A. Anušauskas svarstė, kad per metus trunkantį karą agresorė Rusija kaip reikiant išsikvėpė. Todėl, teigė jis, vargu, ar reikėtų tikėtis ir simbolinių, situaciją fronte iš esmės pakeisti galinčių Kremliaus karinių iniciatyvų.

„Rusija neturi jokių galimybių vykdyti simbolinius puolimus. Ji jau dabar puola, mėgina surasti plyšius Ukrainos gynyboje. Jų neranda ir patiria milžiniškus nuostolius. Ji jau dabar naudoja rezervus. Ir tai rodo, kad jos galimybės nėra tokios begalinės. Visi mobilizuotieji, kuriuos pavyko apmokyti, jau yra mesti į Ukrainą. Jie jau patyrė nuostolių. Yra tūkstančiai žuvusiųjų iš tų, kurie buvo mobilizuoti rugsėjo–spalio mėnesiais“, – sakė A. Anušauskas ir pažymėjo, kad pavasario pradžioje frontą pasiekus Vakarų karinei paramai Ukraina turės galimybę vėl įgyti akivaizdžią iniciatyvą.

„Greičiausiai Ukraina gebės vykdyti kontrpuolimą jau balandžio mėnesį. Stiprų kontrpuolimą. Sprendžiant iš siunčiamų resursų, būtent taip dėliojasi. Ir Rusijai daug išeičių nėra. Žinant situaciją tiek Rusijoje, tiek fronte, kai kariai neturi pakankamai amunicijos, kai fragmentuotas vadovavimas, kai nėra artilerijose palaikymo, kai jo reikia – tai jų galimybės atsispirti ukrainiečių šarvuotų mechanizuotų dalinių puolimui yra ribotos“, – svarstė ministras.

Rūškani Kremliaus elito veidai išduoda tikrąją situaciją

Pasak A. Anušausko, išsikvėpimą rodo ir situacija Rusijoje. Į viešumą šmėsteliantys rūškani politinio bei karinio elito veidai, teigė ministras, išduoda, kad propagandos mašinos palaikomo optimizmo lieka vis mažiau.

„Pasižiūrėjus į tuos veidus, kurie žiūrėjo ir klausėsi Putino pranešimo, jau matosi, kad jiems ne viskas gerai. Džiaugsmo jų akyse tikrai nėra. Puolimas prasidėjęs nevyksta taip, kaip jie norėtų. Karas nuo pat pradžių jiems nenusisekė“, – sakė A. Anušauskas.

„Konvencinėse pajėgose patirti nuostoliai nėra atstatomi net per 2–3 metus. Dėl to Rusija ir diktatorius su visa savo kompanija atsidūrė tokioje sudėtingoje padėtyje: šovinistiškai nuteikta visuomenė laukia pergalių... O pergalių nėra“, – konstatavo ministras.

Todėl jis pritarė minčiai, kad Rusijos perspektyvos yra miglotos. Kremliaus politinis elitas pastaruoju metu visuomenei vis stipriau bruka naratyvą, kad pralaimėjimas Ukrainoje Rusijai reiškia egzistencijos pabaigą. Štai buvęs Kremliaus šeimininkas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad jei Maskva nelaimės Ukrainoje, Rusija nustos egzistuoti, nes bus suplėšyta į gabalus.

Tokie pareiškimai, sutinka A. Anušauskas, viena vertus, rodo viduje esamas dideles įtampas. Kita vertus, jis sako, kad išcentrinės jėgos Rusijos viduje nebūtinai gali atnešti daugiau saugumo Ukrainai ir regionui.

„Rezultatas nebūtinai bus toks, kokio mes laukiame. Gali ateiti dar radikalesnis generolas, kuris pasakys: aš tikrai panaudosiu visas priemones. Gal bus politikas, kuris pasižymės dar menkesniu proteliu negu Putinas. Nors, tiesa sakant, ir šis nelabai jo turi“, – aiškino A. Anušauskas.

Ragina Lietuvos politikus nespekuliuoti Lietuvai kylančių grėsmių klausimu

Aptardamas jau metus trunkantį karą Ukrainoje, A. Anušauskas ragino politikus susilaikyti nuo spekuliacijų Lietuvai kylančių grėsmių klausimu. Pastarąją savaitę viešojoje erdvėje nuvilnijo prezidento Gitano Nausėdos vyriausiojo patarėjo Kęstučio Budrio pareikšimas, kad „Vagner“ tipo rusų karių grupuotės agresija Baltijos šalių atžvilgiu yra realus scenarijus. Dėmesio susilaukė ir viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija apie esą Baltarusijoje link Lietuvos pajudėjusias karinės technikos kolonas. A. Anušausko teigimu, šiame kontekste konstruojami scenarijai yra visiškai nereikalingos spekuliacijos.

„Neburkime menamų scenarijų. Toks atsakymas būtų. Tai yra spekuliaciniai scenarijai“, – akcentavo jis.

„Neturėtume sufleruoti jokių scenarijų kitai pusei“, – sakė A. Anušauskas ir pažymėjo, kad informacinio karo vyksme esančios atsakingos institucijos stebi situaciją.

„Situacija yra tokia, kad mes visada turime tam tikroje parengtyje dalinius, visada yra stebėsena, visada yra žvalgyba. Niekas nepaliekama be dėmesio, be vertinimo, be vidinių analitikų, kurie pateikia rekomendacijas ir informaciją. Visa tai vyksta realiu laiku. Žinoma, kad mes esame informacinio karo vyksme ir visos tos žinutės yra skirtos didinti nerimą, išpūsti tą nerimą mūsų visuomenėje, kad ji pasidarytų neatspari grėsmei. Tad nereikėtų spekuliuoti scenarijais: nei politikams, nei ekspertams, nei patarėjams“, – sakė A. Anušauskas.