A. Anušauskas teigia, kad klausimai dėl slapto CŽA kalėjimo buvo atsakyti: tyrimą atnaujinti nemato prasmės

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, prieš 15 metų vadovavęs Seimo parlamentiniam tyrimui dėl slapto JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) kalėjimo Lietuvoje, sako, kad klausimai, kiek buvo įmanoma, atsakyti.

„Prieš 15 metų, kai mes tyrimą atlikinėjom, mes nustatėm, kad tam tikri pareigūnai iš valstybės institucijų neinformavo arba netinkamai informavo tuometinę vadovybę apie savo veiksmus – tai buvo esminė išvada, nes išties buvo įstatymų pažeidimas. Bet jokių asmenų, ten buvusių, mes nenustatėm, neturėjom tokių išeities duomenų, neturėjom dokumentų“, – antradienį BNS sakė A. Anušauskas.

Lietuva antradienį pralaimėjo antrą bylą Europos Žmogaus Teisingumo Teisme (EŽTT) dėl neteisėto kalinimo įtariamame CŽA kalėjime. EŽTT Saudo Arabijos piliečiui Mustafa al Hawsawiui priteisė 100 tūkst. eurų dėl neteisėto prieš du dešimtmečius vykusio kalinimo, įtariama, slaptame amerikiečių kalėjime Lietuvoje.

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2018 metais jau konstatavo, kad Lietuvoje 2005–2006 metais veikė slaptas CŽA kalėjimas ir jame buvo kalintas kitas Saudo Arabijos pilietis Abu Zubaydah.

2009-aisiais Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas atliko parlamentinį tyrimą, tačiau paskelbė nenustatęs, kad CŽA sulaikyti asmenys buvo atvežti į Lietuvą, nors pripažino, kad sąlygos tam buvo.

„Per tą laikotarpį pasirodė JAV Senato dalinė žvalgybos ataskaita, kur yra minimas violetinis centras, tačiau dar kartą pabrėžiu, tyrimui tos medžiagos nelabai pakanka, nes didelė dalis informacijos yra įslaptinta. Savo laiku į JAV, žinau, kad Generalinė prokuratūra kreipėsi informacijos, ir negavo. Daugiau, nežinau, ką galima padaryti“, – pažymėjo A. Anušauskas.

2014 metais buvo paskelbta JAV Senato ataskaita, kurioje konkretūs centrai neįvardijami, bet žmogaus teisių gynėjai mano, kad Lietuvoje veikė dokumente „violetiniu“ vadinamas centras. Šiais įrodymais rėmėsi ir EŽTT.

A. Anušauskas teigė, kad EŽTT vadovaujasi „šiek tiek kitais kriterijais“, kurių baudžiamajam persekiojimui nepakanka.

„EŽTT nereikalauja tokios išsamios įrodomosios bazės, kokia reikalinga Generalinei prokuratūrai vykdant baudžiamąjį persekiojimą, baudžiamuosius tyrimus. Šiuo atveju aš manau, kad institucijų vadovai, kurie atsakingi už EŽTT sprendimų vykdymą, priims sprendimus, yra ir apskundimo galimybė, ir visa kita, ir pagal tuos veiksmus bus galima sakyti, ko ėmėsi. Aš galiu komentuoti tik tai, kas buvo anksčiau“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Krašto apsaugos ministras skeptiškai vertino galimybes tyrimą dėl CŽA kalėjimo atnaujinti politiniame lygmenyje.

„Ne, absoliučiai, (nėra prasmės – BNS), penkiolikai metų praėjus tyrimo tikrai nepadarysi, nes informacija, kuri buvo tuo metu prieinama, visa buvo surinkta“, – teigė A. Anušauskas.

Lietuva teigia, kad patalpose Antaviliuose, netoli Vilniaus, turėjo veikti ne kalėjimas, o žvalgybos paramos centras. Šalis teigia, kad įtarimų sukėlusiais lėktuvais į Lietuvą gabenti ne žmonės, bet ryšių įranga.

JAV Senato ataskaitoje nurodoma, kad jis veikė nuo 2005 metų pradžios, o buvo uždarytas 2006 metais, kai šalies pareigūnai atsisakė priimti M. al Hawsawį į vietos ligoninę.