A. Anušauskas pritaria gynybos mokesčiui, tačiau koks jis turėtų būti – dar neaišku

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako pritariantis gynybos mokesčiui, tačiau dar neaišku, koks jis turėtų būti.

„Taip, 2025 metais gali atsirasti (gynybos mokestis – BNS), kokio pavidalo – dabar iš tikrųjų nepasakysiu“, – LRT radijui antradienį sakė ministras.

Gynybos mokesčio idėją iškėlė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Prezidentūrai anksčiau sukritikavus kitų metų gynybos biudžetą, kad jame nėra numatyta lėšų Valstybės gynimo taryboje patvirtintam planui Lietuvos kariuomenėje kurti sausumos diviziją.

L. Kasčiūnas žadėjo imtis telkti partijų paramą, kad būtų sutarta dėl naujo mokesčio, o jis galėtų įsigaliotų 2025 metais.

Tokiam mokesčiui teigia pritariantis ir prezidentas Gitanas Nausėda, tačiau jis mano, kad konkrečios diskusijos turėtų prasidėti kitąmet.

Anksčiau šalies vadovas yra sakęs, kad nepalaikytų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo didinimo siekiant auginti gynybos finansavimą, nebent kartu būtų priimtas sprendimas įvesti PVM lengvatą maistui ar kitoms būtinosioms prekėms.

A. Anušauskas savo ruožtu pabrėžė, kad svarbu kalbėti ne apie lėšas, o apie pajėgumus, kuriuos galima būtų už jas įsigyti.

„Reikia gynybai lėšų? Taip, reikia, nors pats svarbiausias dalykas yra, kokie pajėgumai tomis lėšomis sukuriami, neturėtų būti savitikslis kalbėjimas apie pinigus, kalbėkime apie pajėgumus. Kokią pridėtinę vertę duoda tie pinigai“, – sakė krašto apsaugos ministras.

„2025–2026 metais nemažai ginkluotės projektų bus įvykdyti, apmokėti, galima eiti toliau, žiūrėti, ką iš tuometinių poreikių skubiai reikės įgyvendinti, nes situacija keičiasi“, – pridūrė jis.

Kitų metų biudžete krašto apsaugai numatyta skirti kirti 2,71 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Iš šių lėšų 2,52 proc. sudaro įprasti biudžetiniai asignavimai, o likusią sumą – bankų laikinai mokamas solidarumo įnašas, skirtas finansuoti tik infrastruktūrą sąjungininkams priimti.

Dalis ekspertų sako, kad jei ne bankų solidarumo įnašas, iš esmės kariuomenė augančio finansavimo nepajustų. Anot jų, Lietuva gynybai turėtų skirti bent 3 proc. BVP.