A. Anušauskas: bendras lėšų poreikis kariuomenei siekia 0,5 mlrd. eurų

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Lietuvos kariuomenei modernizuoti ir arsenalui atnaujinti reikalingi apie 0,5 mlrd. eurų.

Šios lėšos, jo teigimu, skiriamos įgyvendinti „modernaus kario“ idėją, vis tik šiais metais, gynybos pajėgumus didinant ir kitoms valstybėms, kariuomenės atnaujinimo visiškai atlikti nepavyks.

„Turiu pasakyti, kad bendras poreikis, kuris buvo suformuluotas, ir priimančios šalies, ir papildomos ginkluotės, yra apie 0,5 mlrd. eurų. Tačiau nėra galimybių visą tą įgyvendinti per vienerius metus, per tuos mėnesius, kurie dar liko“, – Vyriausybėje žurnalistams sakė A. Anušauskas.

„Europoje apskritai gamybiniai pajėgumai, pavyzdžiui, tiekiant amuniciją, yra kai kuriose vietose pasiekę piką. Daugelis šalių keičia savo planus, didina įsipareigojimus gynybai, ir dėl to mes siekiame taip pat tame procese nebūti paskutiniais ir stiprinti savo gynybinius pajėgumus“, – tęsė jis.

Didėjantis finansavimas, pasak A. Anušausko, bus skiriamas „modernaus kario“ vizijai realizuoti: daugiau lėšų skirti optiniams taikikliams visiems ginklams, termovizoriams, naktinio matymo prietaisams įsigyti, siekiant užtikrinti „būtinąjį kario gebėjimą veikti bet kokiomis sąlygomis“.

Už lėšas taip pat turėtų būti perkami prieštankiniai ginklai „Javelin“ ir „Spike“, koviniai dronai, papildoma amunicija. Numatytos lėšos ir kibernetiniam saugumui užtikrinti.

Kai kurių priemonių, pavyzdžiui, sraigtasparnių, įsigijimas, anot ministro, bus derinamas su JAV, kadangi dalį technikos galima bus gauti „prieinamomis kainomis“.

„Kai kurie iš tų pajėgumų Lietuvoje yra, tiesiog mes norime juos sustiprinti, kai kuriuos išplėsti arba sukurti visiškai naujus“, – pažymėjo A. Anušauskas.

ELTA primena, kad pagal gruodį patvirtintą valstybės biudžetą valstybės išlaidos, įskaičius ir ES lėšas, iš viso turi siekti 16,63 mlrd. eurų, pajamos – 14,38 mlrd. eurų, o tai sudaro 3,3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą.

Vis tik vasario 24 d. Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, valdantieji prakalbo apie spartesnį gynybos finansavimo didinimo ir valstybės biudžeto tikslinimo poreikį. Premjerė Ingrida Šimonytė neatmetė, kad 2,5 proc. nuo BVP finansavimas krašto apsaugai galėtų būti pasiekti jau šiais metais.

ELTA