90-ąjį jubiliejų minintis V. Landsbergis: norėčiau, kad Lietuva šypsotųsi

90-ąjį gimtadienį švenčiantis pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas, profesorius Vytautas Landsbergis sako norintis, jog šalyje būtų daugiau geros nuotaikos.

„Ji per dažnai būna surūgusi. Bet ką aš galiu padaryti? Kai pabandau pajuokauti, sako, kad jis iš visų juokiasi. Vis nepataikau. Ištisinės klaidos mano gyvenime. Bet vis tiek aš tikiu ir tikiuosi matyti Lietuvą džiaugsmingą“, – žurnalistams kalbėjo profesorius.

„Aplink visko yra, bet džiaugsmą reikia turėti su savim“, – pridūrė jis.

Taip V. Landsbergis kalbėjo, draugams ir bendražygiams susirinkus prie profesoriaus namų Vilniuje pasveikinti jį gimtadienio proga.

„Būkime džiaugsmingi, džiaukimės gyvenimu. Gyvenimas vis dėlto yra didelis ir geras dalykas, branginkime jį ir vienas kitą“, – linkėjo jis.

Prie namo – plytelė iš rusų tanko metalo

Pirmoji profesoriui padėkojo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Labai jus mylim, labai gerbiam – ir kaip Tėvynės sąjungos kūrėją, ir kaip valstybės vadovą, ir kaip žmogų, kuris daug kam reiškia tėvišką išmintį“, – sakė politikė.

Bendražygiai V. Landsbergiui įteikė simbolinę dovaną – prie daugiabučio, kuriame jis gyvena, laiptinės paklojo plytelę, išlydytą iš Ukrainoje nukauto rusų tanko skeveldros.

Dailininkas Mantas Petravičius tvirtino, kad išlydydamas tanko dalelę norėjęs parodyti paskutinę šios karo mašinos „keverzonę“, ir ragino joje įžiūrėti išsilydžiusį žodį „Laisvė“, nes ji paklota „prie Lietuvos laisvės kalvio durų“.

„Manau, šis tankas savo užduotį jau įvykdė“, – teigė menininkas.

V. Landsbergio sūnus Vytautas V. Landsbergis sakė, kad plytelė – tai laisvės simbolis.

„Tai suirusi, išsilydžiusi masė, per kurią mes žengiame į laisvę. Mes ją turėjome pereiti, dabar broliai ukrainiečiai eina. Padėjome, kad būtų tėvukui, į ką atsispirti“, – tvirtino jis.

Buvusį Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo vadovą jubiliejaus proga taip pat sveikino krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, Seimo nariai, kiti politikai, diplomatai, buvę V. Landsbergio apsaugos darbuotojai, jaunieji konservatoriai.

A. Anušauskas įteikė tuometinio Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko V. Landsbergio pasirašyto Akto dėl Lietuvos kariuomenės atkūrimo kopiją.

„Tai buvo, ko gero, paskutinis dokumentas, kurį jis pasirašė, nes, kaip žinia, įvyko rinkimai, valdžių kaita. Kaip tik simboliška – kariuomenės atkūrimo 30-metis ir profesoriaus 90-metis“, – tvirtino ministras.

Kalbėdamas apie V. Landsbergio indėlį į Lietuvos istoriją, istorikas A. Anušauskas teigė, kad jis yra lietuvių tautos atgimimo lyderis.

„Jeigu kalbame apie tautos atgimimą, tai kiekvienas atgimimas turi savo lyderį. Savo laiku Jonas Basanavičius buvo toks atgimimo lyderis, mūsų prieš 30 metų atgimimo lyderiu buvo Vytautas Landsbergis“, – sakė jis.

Sveikintojai dainavo tautines, partizanų dainas, teikė gėles ir dovanas.

„Ačiū, labai faina, kad atėjot, tik negraudinkit man širdelės, jaunam kareivėliui“, – susirinkusiesiems sakė profesorius.

Sveikina ir Seimo pirmininkė, ir Taivanas

Sveikinimų pirmajam šalies vadovui netrūko ir virtualioje erdvėje.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad V. Landsbergis savo asmenyje įkūnija kūrėjo, meno žmogaus ir politiko profesines aukštumas.

„Daugybė žmonių, nepriklausomai nuo jų pažiūrų, yra ir bus Jums dėkingi už indėlį griaunant Sovietų Sąjungą, kovojant prieš tironų skleidžiamą melą, kuriant laisvės, nepriklausomybės ir demokratijos erdvę“, – sakė valstybės vadovas.

Prezidentas palinkėjo profesoriui dar daugiau kūrybinių pergalių, asmeninės laimės, o svarbiausia – išvysti dar vienos tironijos griūtį bei ilgai lauktą taikos ir laisvės įsiviešpatavimą visoje Lietuvos kaimynystėje.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen „Facebook“ paskyroje prisiminė V. Landsbergio kalbą, kurioje jis įvardijo įsimintiniausią savo žaistą partiją.

„Viena jos lentos pusė buvo Vilniuje, o kita – Maskvoje, Kremliuje. Reikėjo labai daug kantrybės, išminties ir drąsos, kad toje partijoje būtų pasiekta pergalė. Išties – prieš tokią pergalę nublanksta bet kokie laimėjimai prie šachmatų lentos“, – rašė politikė.

Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius sveikinime profesorių vadino vienu iš Baltijos šalių lyderių, kovojant prieš Sovietų okupaciją ir linkėjo jam sveikatos.

Jubiliejaus proga pirmąjį atkurtos Lietuvos vadovą socialiniuose tinkluose taip pat sveikino visuomenininkai, diplomatai, užsienio šalių atstovybės.

„Nuoširdžiai žavimės ne tik Jūsų išmintimi ir drąsa kovojant už Lietuvos laisvę, bet ir Jūsų įkvepiančia lyderyste pasaulinėje kovoje už demokratiją“, – paskyroje „Facebook“ rašė Taivaniečių atstovybė.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja savo sveikinime teigė, kad regioninių pokyčių metu V. Landsbergis atliko „istorinę rolę“.

„Šiandien mes siekiame demokratinių pokyčių Baltarusijoje ir norime užsitikrinti savo nepriklausomybę. Mane įkvepia tai, kaip tvirtai Jūs ir Lietuvos žmonės pasipriešinote ginkluotam SSRS smurtui ir blokadai. Baltarusijos žmonių vardu dėkoju Jums už Jūsų viso gyvenimo įsipareigojimą laisvei ir demokratijai“, – sveikinime sakė S. Cichanouskaja.

„Už Jūsų nuoseklią paramą baltarusiams, taip pat kitoms už savo laisvę kovojančioms tautoms. Jūsų vardas visiems laikams susijęs ir su mūsų tautos istorija, nes Jūs visada palaikėte laisvą Baltarusiją mūsų likimo lūžio momentais“, – pridūrė ji.

V. Landsbergis reikšmingai prisidėjo prie Sovietų Sąjungos žlugimo ir buvo aukščiausias šalies pareigūnas Lietuvai paskelbiant nepriklausomybę.

V. Landsbergis 1990-aisiais vadovavo Aukščiausiosios Tarybos sesijai, priėmusiai Kovo 11-osios aktą, kuriuo atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Per ateinančius dvejus metus V. Landsbergio vadovaujama Lietuva atlaikė Maskvos spaudimą ir įtvirtino valstybingumą.