8 iš 10 Lietuvos moksleivių galvoja apie studijas užsienyje

Net 79 proc. moksleivių, paklausti, kur ateityje planuoja studijuoti, labai tikėtinu pasirinkimu nurodė užsienio universitetus – tai atskleidė šių metų pavasarį „American English School“ (AMES) užsakymu atlikta apklausa. Pasak šios mokyklos vadovės Eglės Kesylienės, dažniausiu tokio pasirinkimo motyvu jauni žmonės nurodė geresnę studijų kokybę ir didesnes įsidarbinimo pagal specialybę galimybes, tačiau didžioji dalis jų pripažino, kad informacijos apie tokias studijas vis dar trūksta.

„Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, pagal daugiausiai aukštąjį išsilavinimą turinčių 25-34 m. amžiaus žmonių skaičių, Lietuva užima ketvirtą vietą pasaulyje. Mūsų užsakymu šių metų pavasarį atliktos Lietuvos moksleivių apklausos duomenys šią tendenciją taip pat patvirtina – net 81 proc. dabartinių moksleivių planuoja studijuoti aukštojoje universitetinėje mokykloje, 8 proc. – aukštojoje neuniversitetinėje mokykloje, 2 proc. svarsto apie studijas profesinėje mokykloje, o 9 procentai dar neapsisprendė. Tiesa, Lietuvoje vis dar egzistuoja nesuderinamumas tarp rinkai reikalingų, jaunimo trokštamų bei valstybės remiamų studijų krypčių – lyg Ivano Krylovo pasakėčioje apie gulbę, lydeką ir vėžį, kiekvienas aukštąjį mokslą „tempia” į savo pusę. Tuo tarpu pasaulyje tendencingai trinamos ribos tarp aiškiai apibrėžtų mokslo disciplinų – prioritetu tampa nebe universitete įgytos žinios, bet išugdyti jaunuolių gebėjimai, lengvai pritaikomi darbo rinkoje”, – sako AMES studijų užsienyje ekspertė, vienintelė sertifikuota Britų Tarybos „Education UK” konsultantė Lietuvoje E. Kesylienė.

Paklausti, kokią mokslų kryptį planuoja studijuoti, 28 proc. iš AMES užsakymu atlikto tyrimo dalyvių teigė pasirinksiantys socialinius mokslus (42 proc. apklaustųjų tėvų dirba šioje srityje), 19 proc. rinksis biomedicinos mokslus (12 proc. apklaustųjų tėvų dirba šioje srityje), 13 proc. – fizinius gamtos mokslus (13 proc. apklaustųjų tėvų dirba šioje srityje), 11 proc. – humanitarinius mokslus (15 proc. apklaustųjų tėvų dirba šioje srityje), 11 proc. – menus (6 proc. apklaustųjų tėvų dirba šioje srityje), 8 proc. – technologijų mokslus (31 proc. apklaustųjų tėvų dirba šioje srityje), 1 proc. – profesinius, amatų mokslus.

Iš karto po mokyklos baigimo pradėti studijuoti ir dirbti planuoja 43 proc. apklaustų Lietuvos moksleivių, 35 proc. planuoja tik studijuoti, 6 proc. svarsto apie galimybę metus-dvejus padirbėti, o užsidirbus, pradėti studijuoti, 1 proc. nesvarsto apie mokslą, o iškart ieškos darbo, 10 proc. moksleivių dėl savo ateities dar neapsisprendė.

MOSTA kasmetinės ataskaitos duomenimis, atlikus 2016 m. absolventų karjeros apžvalgą, kurioje pateikiami absolventų įsidarbinimo ir pajamų rodikliai, matyti, kad tam tikrų studijų pakopų ir krypčių grupių absolventai patiria sunkumų integruodamiesi į darbo rinką. Praėjus pusmečiui po studijų baigimo, trečdalis pirmosios pakopos kolegijų ir penktadalis pirmosios pakopos universitetų absolventų neįsidarbina aukštos kvalifikacijos darbuose ir dirba darbus, kuriems užtektų profesinėse mokymo programose įgyjamų kompetencijų.

„Įdomu tai, kad net 8 iš 10 apklaustų mokinių atsakė, jog labai tikėtina, kad savo žinias jie gilins užsienio universitetuose. Vienu dažniausių motyvų studijoms užsienyje buvo nurodyta geresnė studijų kokybė – 83 proc., geresnės įsidarbinimo galimybės – 60 proc., įdomesnės studijų programos – 57 proc., noras pažinti kitą kultūrą – 47 proc., didesnės stipendijos galimybės – 38 proc., lengvesnis pragyvenimas – 26 proc., o 3 proc. planuoja studijuoti kitoje šalyje todėl, kad ten jau studijuoja jų artimieji arba draugai. Tiesa, nors gyvename interneto amžiuje, kai visą reikalingą informaciją galima rasti kelių mygtukų paspaudimu, informacijos apie studijas ne Lietuvoje jauniems žmonėms vis dar trūksta”, – pastebi studijų užsienyje ekspertė E. Kesylienė.

Paklausus, ar pakanka informacijos apie studijų galimybes užsienyje, 23 proc. moksleivių atsakė, kad visiškai pakanka, 60 proc. tik iš dalies pakanka, 14 proc. visiškai nepakanka ir tik 3 proc. jaunų žmonių tokia informacija neaktuali. Šio tyrimo duomenimis, su didesniu informacijos badu susiduria mažesnių Lietuvos miestų moksleiviai.

„Natūralu, kad didesnių miestų jaunimas yra labiau „išlepintas” įvairių studijų renginių, jie lanko daugiau popamokinių veiklų ir konsultacijų, tobulina savo žnias bei gebėjimus įvairiuose kursuose, o mažesnių miestų vaikai tokių galimybių dažnai neturi. Susidūrę su daugybe studijų mitų, elementariu nežinojimu, o kartais – ir mokytojų nepatirtimi, nusprendėme jau antra kartą Lietuvoje surengti nemokamą Didžiąją tarptautinę studijų mugę STUDY THE WORLD 2018, kuri būtų skirta ne tik būsimiems studentams, bet ir jų tėvams bei mokytojams. Pasitarę su specialistais, pastarieji išmoks tinkamai motyvuoti vaiką studijoms ruoštis kuo anksčiau ir tikslingai formuoti jo pažymių vidurkių „krepšelį” – nesvarbu, užsienio universitetui ar studijoms Lietuvoje”, – sako AMES vadovė E. Kesylienė.

Pasak jos, Didžiosios tarptautinės studijų parodos STUDY THE WORLD 2018 metu vyks dirbtuvės, kurių metu tiek moksleiviai, tiek jų tėvai ir mokytojai ne tik teoriškai sužinos, bet ir praktiškai išbandys, kaip parengti tinkamą motyvacinį laišką universitetui, išgirs, kaip sėkmingai išlaikyti tarptautinį anglų kalbos testą IELTS, kokius dar tarptautinius egzaminus verta pasirinkti, norint įstoti į geriausius užsienio universitetus, kaip gauti tarptautinę stipendiją ir dar daug kitų naudingų praktinių dalykų. Be to, pirmą kartą vyks specialūs mokymai mokytojams ir karjeros specialistams apie rekomendacinių laiškų rašymą, juos išklausiusiems bus išduodamas Klaipėdos pedagogų švietimo ir kultūros centro pažymėjimas.

Didžioji tarptautinė studijų paroda STUDY THE WORLD 2018, rugsėjo 20 d. vyks Klaipėdoje, rugsėjo 21 d. – Vilniuje. Paroda nemokama, tačiau būtina išankstinė registracija.