79-osios Kalniškės mūšio metinės: didvyrių atminimas paminėtas bendra malda, patriotinių dainų posmais

Ta proga Kalniškėje, mūšio vietoje, vyko iškilmės, skirtos kritusiems didvyriams pagerbti ir dar kartą prisiminti Lietuvos kovų už laisvę ir konkrečiai – Kalniškės mūšio istoriją.

To niekuomet negalime pamiršti

Renginio pradžioje jo dalyviai jungėsi į bendrą maldą. Šv. Mišias už kritusius Kalniškės mūšyje didvyrius bei Lietuvos laisvę aukojo Lazdijų Šv. Onos parapijos klebonas, dekanas Nerijus Žvirblys.

„Laisvė tai trapi vertybė, kurią turime nuolatos puoselėti ir saugoti“,– kalbėjo sveikindama susirinkusiuosius Lazdijų rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė. Ji kvietė niekuomet nepamiršti, kaip sunkiai buvo iškovota Lietuvos laisvė, už kurios išsaugojimą šiandien kiekvienas esame atsakingas.

79-ųjų Kalniškės mūšio metinių minėjime taip pat dalyvavo ir kalbėjo Seimo nariai.

Meninę-patriotinę programą atliko Lazdijų kultūros centro bei meno mokyklos atlikėjai.

 Lemtingame mūšyje žuvo 44 jauni Dzūkijos krašto vyrai

Prisiminkime dar kartą šio mūšio istoriją. 1945 m. gegužės 16 dieną Kalniškės miške įvyko vienas pirmųjų ir didžiausių partizanų mūšių su NKVD kariuomene. Turėję viltį atkurti nepriklausomą Lietuvą, į kovą stojo vyrai iš Didžiosios Kirsnos, Rudaminos, Šeštokų, Šventežerio, Simno, Krosnėnų, Atesnykėlių ir Krosnos, keli – iš Kalvarijos apylinkių. Kalniškės miške ir jo apylinkėse buvo susitelkę apie 100 ginkluotų partizanų. Partizanams vadovavo Lietuvos ulonų puskarininkis Jonas Neifalta-Lakūnas, jam talkino Aleksandras Padimanskas-Šarūnas.  Prieš partizanus buvo mestos maždaug 1000 NKVD kariškių pajėgos. Partizanai mūšiui pasirinko aukščiausiai iškilusią kalvą, joje pasiruošė žiedinei gynybai ir išsidėstę skyriais laukė pirmosios priešo atakos. Priešas, jausdamas savo jėgų pranašumą, drąsiai kilo į mūšį. Kalniškės mūšis, prasidėjęs auštant, baigėsi temstant. Mūšyje žuvo 44 partizanai, kitiems pavyko prasiveržti ir pasitraukti.

Žuvusiųjų partizanų palaikai buvo išvilkti ir sumesti pamiškėje prie kelio. Rytojaus vakarą  arkliais ir sunkvežimiais stribai gabeno kruvinus, kulkų ir granatų sužalotus partizanų kūnus. Jie buvo suguldyti Simno turgaus aikštėje ant grindinio ir gulėjo ten keletą dienų. Aplink vaikščioję stribai stebėjo, kaip reaguoja atėjusieji. Vėliau partizanų kūnai sumesti į Simno ežero pakrantėje esančią aviacinę duobę ir užkasti. 1989 m.  partizanų palaikai buvo atkasti ir iškilmingai  perlaidoti Simno kapinėse. Į Kalniškės mūšio vietą  atėję aplinkinių kaimų žmonės surinko likusias partizanų kūno dalis ir palaidojo jas bendrame kape.  1990 m. Kalniškės mūšio vietoje žuvusiems partizanams  pastatytas paminklas (autorius J. Nevulis).  Kasmet čia statomi paminklai, kryžiai ir koplytstulpiai. Partizanų giminės, artimieji, buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai, Laisvės kovų dalyviai ir geros valios žmonės stengiasi, kad čia stovėtų 44 atminties ženklai. Partizanų atminimui  čia pasodinti 44 ąžuolai.

Kalniškės mūšis kėlė visos Lietuvos partizanų kovos dvasią, o vėlesnėms kartoms ilgais sovietinės okupacijos metais padėjo išsaugoti lietuvišką tapatybę. Kiekvieno lietuvio pareiga yra išsaugoti Lietuvos laisvės kovotojų ir Kalniškės mūšyje žuvusių didvyrių atminimą, perduoti jį ateities kartoms. 

Dėkojame visiems, kurie prisidėjo prie šventės organizavimo, taip pat dėkojame KASP Dainavos apygardos 1-osios rinktinės vadui plk. ltn. Mindaugui Jančiukui už bendradarbiavimą ir pagalbą organizuojant Kalniškės mūšio minėjimą bei Lazdijų krašto jaunimo stovyklos organizavimą. Taip pat  DK Birutės ulonų batalionui už ginkluotės ir karinės technikos parodą.