74 proc. valstybės remiamų darbo vietų teko lengviausią negalią turintiems asmenims

Pasinaudodamos valstybės teikiama parama, socialinės įmonės apie 74 proc. darbo vietų įsteigė lengviausią negalią turintiems asmenims ir tik apie 26 proc. įsteigtų darbo vietų teko sunkiausią negalią turintiems asmenims - neįgaliesiems, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba darbingumo lygis, neviršijantis 40 proc.

Darbo vietų steigimo socialinėse įmonėse analizė parodė, kad iš viso Lietuvoje dirba 47 133 darbingo amžiaus neįgalieji, iš jų socialinėse įmonėse - 5 705 ir dar 747 neįgalieji, kurie yra sulaukę senatvės pensijos amžiaus. Tai reiškia, kad šiuo metu didžioji dalis valstybės paramos atitenka mažai daliai dirbančių asmenų su negalia.

Valstybės teikiama pagalba socialinėms įmonėms, įdarbinančioms tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, kurių 91 proc. sudaro neįgalūs darbuotojai, yra 8 kartus didesnė nei valstybės teikiama pagalba tokio statuso neturinčioms įmonėms, įdarbinančioms neįgaliuosius atviroje darbo rinkoje.

Penktadienį Seime pristatydamas Socialinių įmonių įstatymo projektą ir lydinčiuosius teisės aktus, kuriais siekiama paskatinti sunkiausią negalią turinčių asmenų užimtumą, socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sakė, kad veikiančias ir besisteigiančias socialines įmones Lietuvoje turi vienyti bendras tikslas įdarbinant neįgaliuosius, ypač sunkiausią negalią turinčius asmenis ir skatinti jų socialinę integraciją bei grįžimą į darbo rinką.

Norint paskatinti darbingo amžiaus neįgalių žmonių integraciją į darbo rinką, siūloma valstybės pagalbą socialinėms įmonėms teikti įdarbinus darbingo amžiaus neįgalius darbuotojus.

Kadangi socialinėse įmonėse daugiausia dirba neįgalūs darbuotojai (jie sudaro 91 proc. tikslinėms grupėms priklausančių asmenų) ir vyresni kaip 50 metų asmenys, siūloma nustatyti, kad socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms būtų priskiriami tik neįgalūs darbingo amžiaus darbuotojai.

Atsižvelgiant į tai, siūloma atsisakyti neįgaliųjų socialinės įmonės apibrėžimo ir palikti tik socialinę įmonę.

Siūloma, kad tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų skaičius socialinėje įmonėje turi būti ne mažesnis kaip 6.

Šiuo metu į tikslines grupes patenka neįgalieji, ilgalaikiai bedarbiai, vyresnio amžiaus asmenys, grįžusieji iš įkalinimo įstaigų, priklausomi nuo psichiką veikiančių medžiagų, žmonės, kurie vieni augina vaiką ar prižiūri sergančius, neįgalius šeimos narius, tačiau siūloma, kad tikslinėms grupėms būtų priskiriami tik darbingo amžiaus neįgalūs asmenys.

Kadangi daugelis veikiančių socialinių įmonių gauna pajamų iš neremtinos socialinių įmonių veiklos, siūloma, kad iš neremtinos veiklos gautos pajamos negalėtų sudaryti daugiau kaip 10 proc. socialinės įmonės pajamų. Taip siekiama skatinti socialines įmones vykdyti socialinių įmonių remtiną veiklą ir mažinti pajamas, gaunamas iš neremtinos veiklos.

Siūloma nustatyti, kad socialinėse įmonėse dirbantys ar naujai įdarbinti asmenys tikslinėms grupėms būtų priskiriami tuo atveju, jei jie nedirba pagal kitą darbo sutartį arba nedirba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu ar nėra laikomi savarankiškai dirbančiais asmenimis.

Skatinant sunkiausią negalią turinčių asmenų integraciją į darbo rinką, norima nustatyti, kad tikslinėms grupėms priklausantys darbuotojai socialinėje įmonėje sudarytų ne mažiau kaip 50 proc. metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus.

Neįgalieji, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba neviršijantis 40 proc. darbingumo lygis, turėtų sudaryti ne mažiau kaip 40 proc. metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus.

Iš jų neįgalieji, kuriems nustatytas 25 proc. darbingumo lygis ar sunkus neįgalumo lygis, turi sudaryti 10 proc. metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, jei šiai tikslinei grupei priklausančių asmenų yra registruotų teritorinėje darbo biržoje, kurios aptarnaujamoje teritorijoje numatoma įdarbinti neįgalų darbuotoją.

Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad subsidija neįgalių darbuotojų darbo vietoms steigti ir jų darbo priemonėms įsigyti gali būti skiriama tik steigiant darbo vietas neįgaliesiems, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba neviršijantis 40 proc. darbingumo lygis.

Siūloma nustatyti, kad subsidija neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ir darbo priemonėms įsigyti bei darbo vietoms ar darbo priemonėms pritaikyti gali būti skiriama, jei darbo įrenginiai ar kiti reikmenys nėra įsigyjami iš susijusių įmonių.

Subsidija asistento išlaidoms būtų mokama neįgaliojo darbo funkcijoms atlikti nustačius asistento pagalbos poreikį.

ELTA