7 patarimai, kaip tinkamai užkurti krosnį

Termometro stulpeliams nukritus gerokai žemiau nulio, kyla gaisrų pavojus, perspėja draudikai. Pasak jų, kuo žemesnė temperatūra lauke, tuo labiau įvairiomis priemonėmis šildomi namai. Tačiau kaip užkurti krosnį ar židinį, kad nesusidarytų smalkės – anglies monoksidas, o patalpoje būtų šilta ir šildymo įrenginys išliktų saugus?

Pasak draudimo bendrovės Žalų departamento vadovės Baltijos šalims Viktorijos Katilienės, apie anglies monoksidą dažnai sakoma, kad tai yra nematomas priešas. „Skirtingai nei dūmai anglies monoksidas yra bekvapis ir bespalvis, todėl jį sunku pajusti. Apsinuodijimo anglies monoksidu simptomus galima supainioti su įprastu galvos svaigimu ar skrandžio sutrikimu, kai žmogus supranta, kad jam kažkas negerai, tačiau negali nustatyti tikslaus sutrikimo“, – pasakoja draudikė.

Šildant kiekvienus namus ji pataria pirmiausia atsižvelgti į konkrečios krosnies ar židinio veikimo būdą ir vadovautis gamintojo reikalavimais. „Kilus neaiškumams, dėl krosnies kūrenimo verta kreiptis į kaminkrėtį ar krosnininką“, – tvirtina V. Katilienė.

Draudimo bendrovės atstovė pabrėžia, kad šaltu oru kyla pavojus perkaitinti krosnį, dėl to krosnies siūlėse ar net akmenyse gali atsirasti įtrūkių, per kuriuos į patalpą pateks anglies monoksido dujos. „Jų pavojus atsiranda ir tada, kai per anksti uždaroma sklendė. Storasienėse krosnyse šiluma pasiekia išorinę krosnies sienelę tik tada, kai sudega krosninis kuras ir uždaroma sklendė. Nereikia kūrenti tiek ilgai, kad liečiant išorinę sienelę ranka būtų juntamas karštis“, – nurodo V. Katilienė.

Dažniausios krosnies ar židinio užkūrimo klaidos:

1. Dažniausia priežastis, dėl kurios šildymo prietaisai pradeda leisti dūmus, yra per žemas slėgis, atsirandantis tada, kai patalpoje per mažai gryno oro. Reikia pasirūpinti, kad šildymo metu į patalpas patektų oro. Daugeliu atvejų pakanka šiek tiek praverti langus.

2. Į krosnį ar židinį dedamos per ilgos malkos arba jų dedama per daug. Tuomet kyla perkaitinimo pavojus. Į židinį dedamos malkos daugiausia turėtų užimti nuo ½ iki ¾ židinio talpos.

3. Kai pelenų skyrius arba stalčius nepakankamai ištuštinamas, į jį nepatenka oro. Kai pelenų skyriuje prisikaupia per daug pelenų, jie neleidžia orui pasiekti pelenų grotelių, tad jos perkaista, sulinksta ir sulūžta.

4. Kūrenama drėgnomis malkomis, dėl to kamino dūmtraukyje gali kauptis derva – taip kyla gaisro pavojus.

5. Kūrenama kelis kartus iš eilės nepertraukiamai, todėl krosnis perkaista ir sutrūkinėja. Paprastai negalima kūrenti židinio du kartus iš eilės nepertraukiamai. Visada būtina laikytis gamintojo reikalavimų.

6. Ugnis kurstoma per dažnai. Ją reikėtų kurstyti tik tada, kai didžioji dalis malkų jau sudegusi. Malkos turėtų sudegti iki galo. Kiekvieną kartą atidarius krosnies dureles sumažinama degimo temperatūra.

7. Krosnis įkaitinama ir paliekama vėsti keletą dienų. Šiluminis plėtimasis ardo krosnį – geriau užkurkite ją kasdien, bet silpniau, kad paviršiaus temperatūra būtų žemesnė, tačiau stabilesnė.

V. Katilienė pataria šildymui naudoti tik tam skirtas malkas ir kiekvieną kartą prieš kuriant krosnį pašalinti senus pelenus. „Krosnies angą visada palikite tuščią – nelaikykite joje malkų. Visiškai atidarykite sklendę, nes pusiau atidarius sklendę, anglies monoksido dujos gali patekti į patalpą. Krosnį užkurkite ne daugiau kaip 2 kartus per dieną – neperkaitinkite jos, nes perkaitinimas gali šildymo įrenginį sugadinti ir sukelti nelaimingų atsitikimų“, – pabrėžia draudimo bendrovės atstovė.