60-ties metų santuokos jubiliejų mininti Jurevičių pora: „Gyvenimo kelio vingiai santuoką tik sustiprino“

60-ątasias vestuvių metines šiemet mini Maišiagalos seniūnijoje gyvenantys Henrika ir Stanislav Jurevič. Šios gražios sukakties proga sutuoktinius pasveikino Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė Teresa Demeško, Socialinės rūpybos skyriaus vedėja Irena Ingelevič ir Maišiagalos seniūnas Andžej Adomaitis.

Vicemerė Teresa Demeško savo bei merės Marijos Rekst pasveikino jubiliatus ir įteikė padėkos raštą, piniginę dovaną, šiltą antklodę ir gelių puokštę.

„Jūsų 60-ųjų vestuvių metinių proga iš visos širdies dėkoju, kad kiekvieną dieną rodote tikrą ir brandžią meilę, kuri buvo ir yra krikščioniškos šeimos pagrindu bei sektinu pavyzdžiu ateinančioms kartoms.  Susituokiant davėte įžadą, kad būsite kartu ir laimėje, ir nelaimėje. Šiandien šios gražios santuokos vaisiais yra Jūsų vaikų laimė, anūkų ir proanūkių šypsena ir džiaugsmas, kuriuo galite pasidalyti su savo artimaisiais. Linkiu geros sveikatos ir kad sulauktumėte kitų jubiliejų. Tegul Dievas apsaugo jūsų santuoką“, – skaitoma padėkos rašte.

Šiandien jau 60 metus bendro gyvenimo skaičiuojančių sutuoktinių draugystės ryšiai siekia vaikystės metus. Henrika Verkovska (gim. 1937 m.) ir Stanislav Jurevič (gim. 1933 m.) gyveno kaimynystėje ir, nepaisant amžiaus skirtumo, ėjo į tą pačią klasę bei puikiai sutardavo – Henrika net matematikos užduotis sprendė už savo būsimą vyrą.

Pasak Stanislavo, tokios gražios, vikrios ir talentingos panelės nepastebėti buvo neįmanoma. „Ji nuostabiai dainavo, gražiai piešė, skaniai gamino ir puikiai deklamavo ilgus eilėraščius. Visapusiškai talentinga panelė“, – jaunystės laikus sus šypsena veide prisimena jau 60 metų kartu praleidęs Stanislav.

Jaunystėje Jurevič ne kartą dalyvavo draugų vestuvėse kaip pamergės ir pabrolio pora, kol galiausiai nusprendė – laikas susituokti ir kurti bendrą gyvenimą. Prieš pat Naujuosius metus, 60 metų atgal – 1961 m. gruodžio 30 d. pora sumainė žiedus ir davė amžinos meilės įžadus.

Po vestuvių sutuoktiniai persikėlė gyventi į Raudonbalės vs. Santuokoje susilaukė dviejų dukrų – Stanislavos (gim. 1963 m.) ir Halinos (gim. 1967 m.). Po 10 metų sunkaus darbo, Gudelių kaime, kolūkio centre, sutuoktiniai savo rankomis pastatė namą, kuriuose gimė jų trečias vaikas – sūnus Andžej (gim. 1962 m.). Tėvai pasirūpino, kad vaikai gautų išsilavinimus ir užaugtų dorais piliečiais. Šiuo metu šeima dar turtingesnė – senelius supa 10 anūkų ir 1 proanūkio džiaugsmas bei dėmesys.

Per visą gyvenimą sutuoktiniai darniai sugyveno ir nepaisant daugybės darbų ir pareigų – spėdavo ir svečius svetingai priimti, ir su vaikais namų darbus atlikti, ir kartu su šeimyna pailsėti. Henrika labai mėgo skaityti knygas, siūti šeimai drabužius,  dainuojant tvarkyti namus ir savo darbais kurti jaukių namų židinį.

Krikščioniškų vertybių puoselėjimas šeimoje buvo ir yra labai svarbus. Henrikos sutuoktinis buvo bažnyčios komiteto narys ir visada dalyvaudavo procesijose bažnyčioje. Krikščioniškoje dvasioje auginami vaikai visada dalyvavo mišiose ir patarnaudavo šv. Mišiose.

Nepaisant daugybės gyvenimo išbandymų, Henrika ir Stanislav išsaugojo savo darnią santuoką ir laimėje bei nelaimėjo buvo kartu. Iki šiol sutuoktiniai išlieka aktyvūs ir puoselėja savo sukurtą namų židinį. Per šventes Jurevičių namai visada prisipildo vaikų, anūkų ir proanūkio meile.