60 proc. egzamino yra iš organinės ir neorganinės chemijos temų – kaip įgyti įgūdžius arba kodėl chemija kaip sportas?

Norint tinkamai pasiruošti egzaminui, nereikia mokytis visko iš eilės. Nacionalinio egzaminų centro tinklalapyje yra pateikta egzamino programa ir jos priedas, tad mokiniams tereikia pasižiūrėti veiklos sritis, kurios bus egzamine ir pasiruošti labai tikslingai. Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto lektorius dr. Romanas Voronovič primena, kad chemijos brandos egzaminą sudaro šios veiklos sritys: 25 proc. – cheminiai eksperimentai ir skaičiavimo uždaviniai, 10 proc. – periodinė elementų lentelė ir klausimai iš jos, 30 proc. – organinė ir gyvybės chemija, 35 proc. – neorganinė chemija, cheminė kinetika ir cheminė pusiausvyra.

Peržiūrėjus chemijos egzamino programos priedą ir išsiaiškinus, kuriose temose yra spragų, reikia jas pašalinti. Tuomet telieka įgyti uždavinių sprendimo įgūdžių. Sprendžiant 2017 – 2012 metų egzaminų užduotis įgysite įgūdžių ir netruksite pastebėti kaip egzamine vis kitaip tikrina tas pačias žinias. Egzaminas yra baisus tol, kol nežinai, ko iš jo tikėtis. Tačiau išanalizavus egzamino programą, jos priedą ir išsprendus praeitų metų užduotis, ateina žinojimas. Kaip sako dr. R. Voronovič, o su žinojimu ateina ir drąsa.

Aiški egzamino struktūra

Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto lektorius pasakoja, kad paskutinį kartą egzamino programa buvo atnaujinta 2011 metais. Tačiau kiekvienais metais užduočių sudarinėtojų komandos maloniai nustebina savo kūrybingumu. Kasmet temos klausimus suformuluoja taip, kaip dar nebuvo klausta ir leidžia lyg iš kitos pusės pasižiūrėti į temą.

„Nors egzamino užduotys priklauso nuo sudarinėtojų komandos, užduotys sudaromos pagal veiklos sričių matricą. Egzamino užduočių kūrėjų komandos sudėtis yra paslaptis, tačiau mokytojai pastebi, kad jeigu pasikeitė komanda pasikeičia ir užduočių formuluotės. Vis dėlto, negali nė vienai temai būti skiriama daugiau dėmesio nei nustatyta reikalavimuose. Niekada nebus taip, kad egzamine bus viena tema, kaip pavyzdžiui tik neorganinė, ar vien tik organinė chemija. Kita vertus, gamtos mokslai negali egzistuoti vieni be kitų, todėl chemijos egzamine yra reikalingos matematikos, o kartais ir biologijos ar fizikos žinios”, – pasakoja dr. Romanas Voronovič ir priduria, kad kai mokiniai peržvelgs egzamino programą ir pamatys savo spragas (ar atskirų temų, ar lygčių), reikės susirasti informaciją joms užpildyti.

Yra nemažai literatūros kur ir kaip tai padaryti. Tačiau ilgą pedagoginės veiklos patirtį turintis chemikas atskleidžia kelis lengviausiai pasiekiamus kanalus, t. y. chemijos mokytojos ekspertės Virginijos Barbaravičiūtės knyga „Dešimt žingsnių egzamino link“, taip pat svetainė www.egzaminatorius.lt. Šioje svetainėje yra ne tik egzaminui analogiškos chemijos užduotys, bet ir pagal temas paruošti konspektai.

Kai jau žinoma, ko bus tikimasi per egzaminą ir kokias žinias reikės pademonstruoti, geriausias pasiruošimo būdas – spręsti praėjusių metų užduotis. Tokiu būdu mokiniai gali susipažinti su egzamino struktūra, užduočių formuluotėmis, atkreipti dėmesį į raktinius žodžius, kuriuos reikia pavartoti atsakymuose ir nagrinėti atsakymų subtilybes.

Chemijos egzaminas, kaip sportas – svarbu palaikyti formą

Dr. Romanas Voronovič sako, kad egzamino metu svarbiausia pasitikėti savimi, o jaustis užtikrintai galima tik žinant, kas tavęs laukia. Todėl, išsprendus keturių – penkių metų egzaminų užduotis, Jūs pamatysite savo spragas, kurias galėsite užpildyti, taip pat įgysite uždavinių sprendimo įgūdžių. Tai reiškia, kad netruksite pastebėti, kad egzamino metu vis kitaip bandoma patikrinti tas pačias žinias.

Svarbu praktikuotis su naujausių egzaminų uždaviniais, nes programa keitėsi 2011 metais. Iki to egzaminai buvo platesni, egzaminų struktūra buvo kitokia. Tad netikslinga gilinti tas žinias, kurių netikrins ateinančio egzamino metu. Kita vertus, reikia atsisakyti pagundos išmokti atmintinai atsakymus.

„Kiekvienais metais atsiranda naujovių. Mokiniai neretai išmoksta galimus atsakymus ir tada bando juos pritaikyti matytiems grafikams ar klausimams. Kaip vienas iš pavyzdžių, atskleidžiantis šią tendenciją, yra klausimai apie periodinę elementų lentelę. Neva atsakyme į klausimą apie periodinę elementų lentelę būtinai turi būti pavartotas raktinis žodis „periodiškai“. Tačiau užduočių kūrėjai greitai tai pastebi ir specialiai apsuka klausimą taip, kad to žodžio pavartojimas reikštų prarastą tašką. Dėl to reikia įdėmiai skaityti, ko klausiama ir tikslingai atsakyti”, – pataria dr. Romanas Voronovič.

Chemijos instituto lektorius sako, kad mokiniai mokykloje rašo daug reakcijų lygčių. Todėl neretam susidaro įspūdis, kad reikia mokėti daug lygčių. Deja, egzamino programoje yra nurodyta kokias reakcijų lygtis mokiniai turi mokėti, o tų, kurios nenurodytos – egzamine nebus. Nebent jas reiktų išlyginti, bet ir tuomet bus pateikti visi reagentai ir produktai. Taigi, daug lygčių mokytis tikrai nereikia.

Nežinojimas baugina. Kai susipažinsite su egzamino programa ir įgysite užduočių sprendimo įgūdžių, ateis ne tik užtikrintumas, bet ir aukšti egzamino rezultatai.

Nuo birželio 1 dienos pasiruošti egzamino praktiniai daliai ir atlikti laboratorinius bandymus bus galima Chemijos ir geomokslų fakulteto laboratorijose.