6 iš 10 lietuvių pritaria, kad valstybė visiškai ar iš dalies finansuotų nėštumo nutraukimą

Šeši iš dešimties lietuvių pritaria, kad nėštumo nutraukimo paslauga moterims būtų visiškai arba iš dalies finansuojama iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa.

Gyventojų nuomonės tyrimo duomenimis, 30,2 proc. respondentų mano, kad abortai turėtų būti finansuojami visais atvejais, 32,4 proc. – tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, pastojus po išprievartavimo arba esant medicininėms indikacijoms.

Nuomonės šiuo klausimu neturėjo 24,1 proc. apklaustųjų. Likusieji pasisakė prieš.

Palankiau tokį siūlymą vertina jaunesni nei 40 metų, didžiųjų miestų gyventojai, turintieji aukštąjį išsilavinimą, moterys.

Nepalankiau – žemesnio išsilavinimo apklaustieji, pensininkai, mažesnių miestų gyventojai.

BNS rašė, kad Seime gegužę žengtas pirmas žingsnis, siekiant nėštumo nutraukimą įteisinti įstatyme ir numatyti, kad ši paslauga būtų teikiama nemokamai. Dabar aborto tvarka apibrėžiama sveikatos apsaugos ministro įsakymu.

Pagal projektą, į įstatymą būtų perkelta dabar ministro nustatyta nėštumo nutraukimo tvarka. Nesant medicininių indikacijų, nėštumas gali būti nutrauktas iki 12 nėštumo savaitės, o esant indikacijoms – iki 22 savaitės.

Abortas taip pat gali būti atliekamas iki 22 nėštumo savaitės po išžaginimo arba nėštumui atsiradus dėl kraujomaišos.

Įstatymo projekte siūloma, kad nėštumo nutraukimo paslauga moterims būtų teikiama nemokamai, išlaidas kompensuojant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.

„Visuomenė labiau bręsta žmogaus teisių prasme“

Viena iš projekto iniciatorių socialdemokratė Birutė Vėsaitė BNS teigė, kad apklausos rezultatai atspindi visuomenėje vykstančius pokyčius.

„Kai žvelgiu į apklausos duomenis, matau, kad vis dėlto vyksta pokyčiai pačioje visuomenėje. Ir matau, kad tas didesnis palaikymas yra iš jaunesnio amžiaus asmenų grupės. Smagu, kad visuomenėje vyksta tie pokyčiai“, – teigė parlamentarė.

„Tiesiog visuomenė labiau bręsta žmogaus teisių prasme. Ir ten, kur yra gerbiama moters teisė į savo kūną, ten ir demokratija stipresnė. (...) Tad šitie pokyčiai džiugina, bet, kiek pastebėjau iš apklausos duomenų, labiau teigiamai pasisako moterys, (...) vyrams galbūt nelabai tai ir rūpi“, – sakė ji.

Anot B. Vėsaitės, dalis nurodžiusiųjų, jog šiuo klausimu neturi nuomonės, galbūt tiesiog nenorėjo atskleisti savo požiūrio į nėštumo nutraukimą. Ji pabrėžė, kad tai – „jautrus klausimas“.

„Gal žmonės nenorėjo atskleisti, ką apie tai galvoja, – kalbėjo socialdemokratė. – Jeigu augo, tarkime, religingoje šeimoje, jeigu būtent Bažnyčios skleidžiamas žodis yra kad gyvybė – neliečiama, tai galbūt dėl to. Prielaidų gali būti įvairių.“

Kaip vieną iš kitų potencialių priežasčių B. Vėsaitė nurodė atsakingą kontraceptinių priemonių naudojimą.

„Gal tiesiog žmonės naudojasi kontraceptinėmis priemonėmis ir to nelaiko problema, ir būtent tas nelauktas nėštumas nenutinka“, – teigė ji.

Tuo metu prieš šias pataisas balsavusi Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė „aušrietė“ Lina Šukytė-Korsakė tikino, kad apklausoje dalyvavusių žmonių požiūris galbūt pasikeistų, jei būtų plačiau kalbama apie galimas procedūros medicinines komplikacijas ir kitas pasekmes.

„Nemokamai gauti paslaugą tai čia yra valio. Bet jie neįsigilina, kaip ta nemokamai paslauga gali atsirūgti“, – BNS sakė L. Šukytė-Korsakė.

„Nemuno aušrai“ priklausanti politikė akcentavo, kad didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas nėščiųjų psichologinei būklei.

„Ir dabar yra tas pats, jeigu moterį išprievartauja, jeigu ji pradeda lauktis vaikelio, teisiškai viskas padaroma ir nemokamai, jeigu yra įvykdyta kokia nors žala. Bet mes turėtume paklausti moters, kokia jos yra psichologinė būsena? Kaip ji jaučiasi? Gal jai reikia psichologinės pagalbos?“ – teigė L. Šukytė-Korsakė.

„Žmogų valdo hormonai, ir moteris, likusi viena, kaip dažniausiai būna pačioje pradžioje, yra išgąstis, vis tiek tai atsakomybė, tai yra vaikas, ir ji išsigąsta, pradeda galvoti apie kraštutines situacijas. O jeigu moteris turėtų galimybę ateiti pas psichologą ir ramiai pasėdėti, pasikalbėti, kad tai yra gyvenimo stebuklas, o ne kažkoks nusikaltimas, gal mes kitaip tada žiūrėtume“, – kalbėjo Seimo narė.

Skirtingas požiūris didmiesčiuose ir regionuose

Už nėštumo nutraukimo kompensavimą palankiau pasisakė didžiųjų miestų gyventojai bei jaunesni žmonės. Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės teigimu, tarp šių dviejų grupių – aiški koreliacija.

„Jeigu žiūrint pagal amžių, aš manau, didžiuosiuose miestuose daugiau nori todėl, kad daugiau jaunimo yra, o regionai ir kaimiškose seniūnijose vis tiek žmonės yra daugiau Dievu tikintys“, – BNS sakė L. Šukytė-Korsakė.

Tuo metu B. Vėsaitė pridūrė, kad šalies sostinėje ir kituose didžiuosiuose miestuose įsikūrę aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės.

„Urbanizuoti regionai traukia labiau išsilavinusius žmones. Ir būtent galbūt Bažnyčios įtaka yra stipresnė regionuose. Tai ir galėtų būti paaiškinama šituo“, – teigė politikė.

Anot socialdemokratės, tai galėtų paaiškinti ir tai, kaip pasiskirstė jos partiją palaikančių piliečių nuomonė šiuo klausimu.

„Už socialdemokratus labiau turbūt balsuoja ne didieji miestai, o regionai. Net dabartinė Seimo sudėtis tą rodo. Ir dabartinė Socialdemokratų frakcijos sudėtis rodo šitą. Tai gal tiesiog čia būtų paaiškinimas“, – kalbėjo B. Vėsaitė.

„Ir dabar, kai mes diskutuojame pačioje frakcijoje būtent dėl nemokamos kontracepcijos ir nėštumo nutraukimo, tai irgi, žinokite, nevienareikšmė pozicija. Jie stengiasi atstovauti savo regionui ir nėra taip jau labai palankiai nusiteikę“, – pridūrė ji.

Tyrimo duomenimis, už abortų kompensavimą pasisakė 30,1 proc. respondentų, kurie balsuotų už socialdemokratus, prieš – 17,1 procento. Tarp konservatorių rinkėjų tarpe už buvo 34,6 proc., prieš – 5,8 procento.

Anot B. Vėsaitės, žvelgiant į šiuos skaičius, „nieko nuostabaus, kad ir konservatoriai palaiko būtent šį įstatymą“, mat jį palaiko ir jų rinkėjai.

BNS rašė, kad už Reprodukcinės įstatymo projektą po pateikimo balsavo 56 Seimo nariai, prieš buvo 44, dešimt parlamentarų susilaikė.

Jį palaikė daugiausia socialdemokratų ir liberalų frakcijų atstovai, prieš buvo „Nemuno aušros“, Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų nariai. Seimo konservatorių nuomonės tarp „už“ ir „prieš“ pasiskirstė maždaug po lygiai. Projektą palaikė tik trys demokratai iš 14, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis susilaikė.

Tikslūs apklausos rezultatai:

„Vilmorus“ apklausoje respondentų klausė:

Ar valstybė turėtų, ar neturėtų kompensuoti nėštumo nutraukimo (aborto) paslaugą moterims iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto?

Atsakymai:

1. Taip, turėtų – 30,2 proc.

2. Ne, neturėtų – 13,3 proc.

3. Turėtų tik išimtiniais atvejais, pvz., pastojus po išprievartavimo arba esant medicininėms indikacijoms – 32,4 proc.

4. Neturiu nuomonės – 24,1 proc.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą BNS užsakymu atliko birželio 11–22 dienomis, jos metu apklaustas tūkstantis šalies gyventojų. Maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 procento.