6 daiktai garaže, kuriuos galima pakartotinai naudoti ar perdirbti

Tyrimas JAV parodė, kad trys iš keturių gyventojų garažų yra pilni daiktų ir dėl to nebelieka vietos automobiliui statyti. Panaši turbūt situacija būtų ir Lietuvoje. Jei nutarėte atsikratyti nereikalingais daiktais, įvertinkite, kuriuos daiktus galima pakartotinai naudoti ar perdirbti.

„Garažas dažnai tampa smulkių ir stambių atliekų, kaip laisvalaikio ir elektronikos įrangos, automobilinių atliekų (padangų, tepalų) ir kitų nereikalingų daiktų kaupimo vieta. Visgi dar yra nemažai atvejų, kai atliekos, ypač turinčios aplinkai ir žmonių sveikatai pavojingų medžiagų, patenka ne pas atliekų tvarkytojus, o išmetamos į buitinių atliekų konteinerį ar sąvartynus, paliekamos pakelėse ir miškuose“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos, Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos kokybės vadovė Veronika Masalienė.

Pateikiame 6 daiktų, kuriuos galima pakartotinai naudoti ar perdirbti, garaže sąrašą:

1. Elektriniai sodo ir daržo įrankiai.

Garažas yra ta vieta, kurioje įprastai laikome sodo ir daržo įrankius (vėjapjoves, pjūklus ir kt.). Jei nutarėte atnaujinti turimą įrangą ir elektriniai įrankiai vis dar tinkami naudojimui, parduokite ar dovanokite juos kitiems. Dažnai būna, kad neveikiantį įrankį dar galima pataisyti ir kartais tereikia pakeisti vieną jo detalę. Tokiu būdu daiktai prikeliami naujam gyvenimui ir taupomi gamtos ištekliai kitam įrankiui pagaminti.

Visgi, jei elektrinio įrankio negalima pataisyti, perkant naują grąžinkite sugedusią įrangą pardavėjui prekybos vietoje arba priduokite atliekų surinkimo vietose ir atliekų tvarkytojams. Elektrinius įrankius reikia perdirbti, nes juose, ypač senesniuose, yra tokių metalų, kaip nikelio ir kadmio junginių. Naujos technologijos lemia, kad palaipsniui rinkoje įsigali draugiškesni aplinkai ličio jono akumuliatoriai, tačiau ir šiuos į sodo ar daržo įrangą montuojamus akumuliatorius būtina saugiai perdirbti.

2. Automobilio alyva ir skysčiai.

Kur kitur, jei ne garaže, laikome automobilių stiklų valiklį, skystį stabdžiams, antifrizą ar variklio tepalus. Kai šie daiktai tampa nereikalingi, jokiu būdu nemeskite jų į buitinių atliekų konteinerį ir neišpilkite skysčių ant žemės.

Panaudotas automobilių variklių tepalas yra stipriai užterštas įvairiais metalais, todėl jį būtina perdirbti ir jokiu būdu nedeginti, t. y., panaudota alyva nešildyti patalpų. Deginant alyvos atliekas išsiskiriančios sunkiųjų metalų dalelės nusėda ant žemės paviršiaus ir užteršia dirvą bei gruntinį vandenį. Atidavus šias atliekas jų tvarkytojams pasirūpinama, kad iš panaudoto tepalo būtų pagaminama bazinė alyva, o iš jos – alyva pardavimui. Tokiu būdu saugomi gamtos ištekliai, neteršiama aplinka ir nekyla pavojaus žmonių sveikatai.

Panaudotą tepalą galima pristatyti atliekų tvarkytojams arba nuvežti į savivaldybių įrengtas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Lietuvos gyventojas per vienus kalendorinius metus gali nemokamai priduoti iki 10 kilogramų alyvos atliekų. Jei tepalus keičiate autoservise, senus ten ir palikite.

3. Padangos ir kitos automobilių atliekos.

Yra keletas būdų, kaip pasielgti su senomis automobilių padangomis. Kai kurie gyventojai padangas panaudoja kūrybiškai: iš padangų padaro tvorą arba į jas sodina įvairius augalus. Vis tik tai nėra geras būdas, nes padangos yra atlieka, kurią būtina perdirbti.

Ne itin sudilusias padangas galima restauruoti. Restauruotos padangos yra puikus žiedinės ekonomikos, kurios tikslas, kad kuo daugiau gaminių būtų panaudoti dar kartą, pavyzdys.

Vis tik saugumas kelyje yra svarbiausia, todėl susidėvėjusias ir netinkamas naudojimui padangas atiduokite perdirbimui ir jokiu būdu jų nedeginkite. Deginamos guminės padangos į aplinką išskiria kenksmingųjų medžiagų, o patekusios į gamtą suyra tik per 120-140 metų. Perdirbtų padangų guma gali būti panaudojama sporto aikštynų ar žaidimų aikštelių guminėms dangoms, automobilių statymo apsauginių kuolelių gamybai arba energijai gauti. Senų padangų deginimo procese naudojami specialūs filtrai, kurie neutralizuoja į aplinką išsiskiriančias kenksmingąsias medžiagas.

Garažas – ne autoservisas (minimalius remonto darbus, žinoma, turint įgūdžių, čia atlikti galima, tačiau specifinių žinių reikalaujantys darbai, pavyzdžiui, dyzelinių purkštukų remontas ar turbinų remontas ir pan., atliekami autoservisuose profesionalų), bet jame galima aptikti ir kitų neigiamą poveikį aplinkai galinčių sukelti automobilio atliekų, pavyzdžiui, senų automobilių filtrų, akumuliatorių ar amortizatorių, kuriuos perdirbus būtų saugoma ne tik aplinka, bet ir tausojami gamtos ištekliai. Pavyzdžiui, net iki 98 proc. seno akumuliatoriaus sudedamųjų dalių gali būti perdirbamos ir grįžti į rinką kaip nauji produktai. Perdirbimo procese akumuliatoriai išardomi, atskiriamos švino plokštės, plastikiniai korpusai, elektrolitas. Iš švino ir plastikinių korpusų gaminami nauji akumuliatoriai, o elektrolitas gali būti naudojamas trąšų gamyboje.

Tvarkant garažą kartais aptinkame pamirštas automobilio sėdynes ar vidaus apdailos ir išorės detales. Šis plastikas netinkamas kitiems gaminiams gaminti, tačiau panaudojamas kaip energijos šaltinis.

4. Žaislai, laisvalaikio ir sporto įranga.

Garažas dažnai yra ta vieta, kurioje laikome sporto ir laisvalaikio įrangą (dviračius, riedlentes, banglentes, futbolo ar krepšinio kamuolius, slidinėjimo įrangą, miegmaišius, palapines ir pan.). Čia nugula ir stambesni žaislai.

Mažesnius nereikalingus daiktus esame linkę išmesti į buitinių atliekų konteinerį, o didesnius daiktus tiesiog palikti šalia konteinerio. Nereikėtų pamiršti, kad dauguma šios įrangos taip pat galima perdirbti, nes ji turi metalo, plastiko ar gumos. Ir, jei nusprendėte vaikams nupirkti naują elektrinį traukinuką, senąjį drąsiai galite nunešti tokių žaislų pardavėjui arba pristatyti atliekų tvarkytojams.

Vis tik prieš atsisakant nebereikalingų žaislų, laisvalaikio ir sporto įrangos nepamirškite, kad ją galite atiduoti kaimynui ar draugui. Pagaliau šią įrangą galima parduoti, nes visuomet atsiras žmonių, kurie mielai susitaisys seną dviratį ar džiaugsis Jums nebereikalingomis pačiūžomis.

5. Įvairūs skysčiai.

Tarp atliekų, kurios nugula garaže, yra buitinės chemijos produktai, lakas, dažai, skiediklių atliekos, cheminėmis medžiagomis užteršta pakuotė ir medžiagos, rūgštys, šarmai, agrochemijos atliekos ir pan.

Valikliai sudaro didžiausią pavojingų medžiagų, naudojamų namuose, dalį. Fosforo junginiai į vandens telkinius patenka su buityje naudojamų cheminių preparatų atliekomis. Tokias atliekas gyventojai gali nešti į atliekų surinkimo aikšteles arba priduoti tokias atliekas tvarkančioms įmonėms.

6. Kiti buityje naudojami daiktai.

Nebereikalingi smulkūs namų apyvokos daiktai (radijo aparatai, garso grotuvai, vaizdo kameros ir kt.), oro ventiliatoriai, apšvietimo įranga neretai taip pat sandėliuojami garaže, tačiau juos taip pat galima panaudoti dar kartą ar perdirbti.