5G ryšio plėtrą Lietuvoje varžys ir savi, ir svetimi kariškiai

Telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“, „Tele2“ ir „Bitė Lietuva“ praėjusią savaitę užbaigė aukcionų maratoną ir valstybei sumokėjusios per 43 mln. eurų pasidalino 5G ryšiui būtinas radijo dažnių juostas, tačiau liko nutylėta, jog naujos kartos ryšio plėtrai šalyje iškils papildomų iššūkių, kuriuos sukurs kariškiai – tiek Rusijos, tiek Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO).

Operatoriai pripažįsta, kad Lietuvai iki 5G dažnių dalybų pradžios taip ir nepavykus susitarti su Rusija dėl jos kariškių naudojamų 5G dažnių pasienyje su Kaliningrado sritimi ir apie 100 kilometrų nuo jo, gali būti trikdžių teikiant pilnavertes 5G ryšio paslaugas Lietuvoje.

Panaši padėtis bus ir aplink Lietuvoje plečiamus bei naujus karinius NATO poligonus – ten įsikūręs verslas bei gyventojai patirs trikdžių. 

Nepavykus susitarti su Rusija – problematiškas 5G ryšys pasienyje

Pasak „Tele2“ tinklo planavimo ir strategijos vadovo Evaldo Stankevičiaus, bent iš dalies iššūkių pasienyje su Rusija patirs  visi mobiliojo ryšio operatoriai.

„Tikėtina, kad bent keliasdešimt kilometrų atstumu iki Rusijos sienos esančių stočių spinduliuojamas galias reikės drastiškai mažinti, taip pat reguliuoti antenų kryptį taip, kad jos kuo mažiau spinduliuotų link Rusijos sienos, o tai darys neigiamą įtaką 5G paslaugų kokybei Lietuvoje“, – BNS sakė „Tele2“ atstovas.

„Dėl rusų kariškių veiklos apribojimai 5G ryšiui bus praktiškai nuo Jurbarko iki Kauno ir dar toliau, tiesa, nuo Kauno trukdymai bus silpnesni. Kita vertus, problematiškas 5G ryšys gali būti iki 100 km nuo Rusijos sienos į Lietuvos gilumą“, – BNS teigė „Telia Lietuvos“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius.

Tuo metu „Bitės“ technologijų direktorius Mindaugas Rauba sako, jog kol kas sunku nuspėti, koks bus Rusijos kariškų technologijų poveikis lietuviškam 5G tinklui. 

„Šiandien sunku pasakyti, kokį poveikį kasdienėms ryšio paslaugoms padarys karinė Rusijos infrastruktūra, ypač Lietuvos pasienio regionuose. Bet kokie galimi dažnių naudojimo ribojimai pasimatys tik praktiškai pradėjus naudoti 5G“, – BNS teigė „Bitės“ atstovas.

Problema ta, kad pagal tarptautinius reikalavimus diegiant 5G ryšį pirmenybė teikiama kariškiams, o Rusija pagrindinę 5G juostą 3,5 GHz dažnyje nusprendė naudoti karinėms sistemoms ir nesileido į jokias derybas su Lietuva šiuo klausimu.

Dėl NATO standarto „nukirpta“ 20 MHz dažnio iš 5G radijo juostos 

Operatorių atstovai, be to, nenoriai pripažįsta, kad tokia pat problema yra ir dėl Lietuvos kariuomenės bazių bei poligonų, kur pagal NATO standartus tam tikri 5G dažniai yra atiduodami kariškiams, o kai kurie įrangos tiekėjai, pavyzdžiui, švedų „Ericsson“, apsidrausdami dėl NATO radarų Europoje į savo standartinę įrangą įdėjo 20 MHz „filtrą“ – tai reiškia, kad net jei teoriškai iš valstybės perkamas 100 MHz dažnis, realiai gaunama tik 80 MHz.  

Pasak „Telia Lietuvos“ atstovo A. Šemeškevičiaus, „Teliai“ ir „Bitei“ vadinamasis NATO dažnių persidengimas neaktualus, nes bendrovės įsigijo radijo dažnius, esančius aukščiau už kariškių.

„Jeigu bus sumontuota brangesnė įranga, ji sugebės dirbti (Rusijos ir NATO dažnių diapazonuose – BNS), tačiau pigesnė įranga gali sukelti trikdžių, pavyzdžiui, kaip telefonas šalia radijo imtuvo pradeda caksėti ir fonuoti – atsiranda interferencijos, tai čia lygiai tas pats – kadangi NATO radarai eina iš apačios, o ryšio operatorius su 5G iš viršaus, atsiras trukdžiai“, – aiškino „Telia“ atstovas. 

Tuo metu „Tele2“ atstovas E. Stankevičius pripažino, kad bendrovė dėl NATO standartų neteks dalies dažnių pajėgumo, tačiau juos kompensuos.

„Taip, „Tele2" įsigytame radijo bloke yra ribojimų dėl pirmųjų 20 MHz panaudojimo prie šešių karinių poligonų Lietuvoje. Tai reiškia, kad šiose zonose „Tele2“ iš savo įsigyto 100 MHz kanalo galės naudoti 80 MHz. Jei ir toliau bus vykdoma karinių bazių plėtra, „Tele2" naudos savo radijo bloką laikydamasi RRT įpareigojimų, tačiau taip, kad tai kuo mažiau atsilieptų vartotojui“, – BNS sakė E. Stankevičius.

Jis nenorėjo atskleisti, ar Suomijos „Nokia“, su kuria bendrovė kurs 5G tinklą Lietuvoje, savo standartinėje įrangoje yra įdėjusi 20 MHz vadinamąjį „NATO filtrą“, kaip pasielgė „Ericsson“, tiekianti įrangą „Telia Lietuvai“ ir „Bitei“. 

Tuo metu „Bitės“ atstovas laikosi nuomonės, kad tiek Rusijos, tiek NATO karinių technologijų poveikis 5G ryšiui Lietuvoje kol kas nėra ištestuotas, todėl sunkiai apibūdinamas.

„Rusijos poveikis realiam paslaugų veikimui nėra ištestuotas – galimi trikdžiai gali pasireikšti kiek kitaip, kitokia apimtimi, o dėl NATO infrastruktūros plėtros Lietuvoje apčiuopiamų iššūkių „Bitės“ paslaugoms neturėtų susidaryti“, – BNS sakė M. Rauba. 

Abejojama „valstybinio“ 5G būtinybe 

Operatoriai diegdami 5G turi priekaištų ne tik kariškiams, bet ir valstybei, kuri, A. Šemeškevičiaus teigimu, rezervavo „švariausią“ nuo bet kokių trukdžių 3700-3800 MHz dažnių juostą valstybiniam kritinio ryšio tinklui kurti. Juo naudotųsi Vidaus reikalų ministerijai pavaldžios tarnybos – policijos, gelbėtojų ir kitos pajėgos – iš viso apie 11 tūkst. pareigūnų.

„Nežinau, ar tai racionalus sprendimas, nes tai, kas parašyta nutarimuose, yra viena, tuo metu gyvenime valstybė kol kas nieko su šiais dažniais nedaro, nes, atvirai kalbant, nelabai žino, ką daryti“, – BNS sakė „Telia Lietuvos“ atstovas. 

„Tele2“ atstovas teigė abejojantis, jog valstybei rezervuotas dažnis yra „švariausias“.

„3700-3800 MHz nėra švariausias radijo dažnių blokas, nes taip pat turi suvaržymų prie Rusijos sienos. Apskritai radijo dažnių blokams sunku pritaikyti švarumo sąvoką – nelabai aišku, kuo matuojamas švarumas, kaip pasireiškia ta švara, koks švaros lygis daro įtaką 5G paslaugų kokybei“, – BNS sakė E. Stankevičius. 

Tačiau jis irgi abejojo, kodėl valstybei reikia kurti atskirą specialių technologijų tinklą, skirtą aptarnauti vos per 10 tūkst. viešojo saugumo ir pagalbos tarnybų pareigūnų.

Aukcionų laimėtojai yra, paslaugos – kitąmet   

Dviejų 5G ryšio technologijų diegimui būtini 700 Mhz ir 3500 Mhz dažnių juostų aukcionai baigėsi rugpjūtį. 

„Telia Lietuva“, pasiūliusi 23 mln. eurų, gavo plačiausią 2x10 MHz pločio 700 MHz radijo dažnių bloką. „Tele2“ už 3,9 mln. eurų – 2x5 MHz pločio bloką, „Bitė Lietuva“ už analogišką bloką sumokės 3 mln. eurų.

Bazinės 713-733 MHz ir 768-788 MHz radijo dažnių juostos daugiausia naudojamos efektyviam teritorijos padengimui mažiau gyvenamose vietovėse.

Rugpjūčio pradžioje RRT patvirtino ir kito šiais metais vykusio 5G ryšio aukciono, 3400‒3700 MHz radijo dažnių juostoje – laimėtojus: „Telia Lietuva“ už 7 mln. eurų įsigijo 3500–3600 MHz, „Bitė Lietuva“ ir „Tele2“ – kiekviena už 3 mln. eurų – 3600–3700 MHz ir 3400–3500 MHz blokus.

Lietuvoje 5G ryšys veiks 3,5 GHz ir 700 MHz dažniais. 3,5 GHz dažnių aprėpties teritorijoje esantys įrenginiai galės pasiekti net iki 2 gigabitų per sekundę spartą. Ten, kur 3,5 GHz nepasieks, įrenginiai automatiškai naudos plataus padengimo 5G ryšį 700 Mhz dažnių juostoje. Jo sparta bus panaši kaip greito 4G, tačiau jis bus daug talpesnis ir su gerokai mažesniu vėlinimu. 

Aukcionų laimėtojai privalės ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo leidimo išdavimo dienos pradėti teikti komercines 5G ryšio paslaugas bent viename iš šalies didmiesčių, o nuo 2023 metų pabaigos – visuose penkiuose didžiausiuose miestuose.

Naudojant aukcionuose 20 metų įsigytus dažnius Lietuvoje trys operatoriai Lietuvoje diegs naujos kartos 5G mobiliojo ryšio tinklus ir teiks 5G elektroninių ryšių paslaugas.