56 skirtingi cukraus vardai

Dauguma iš mūsų žino, jog per didelis ir dažnas cukraus vartojimas turi neigiamas pasekmes sveikatai. Vidutiniškai sveikam žmogui rekomenduojama suvartoti 25 g cukraus per dieną, tačiau Lietuvos statistikos departamento duomenimis vienas lietuvis per dieną vidutiniškai suvartoja net apie 90 g cukraus. Tai sudaro net 18 arbatinių šaukštelių!

Kodėl visgi norime valgyti saldžiai? Su pirmuoju kąsniu, kuriame gausu cukraus, smegenys gauna „pranešimą“, kuris aktyvuoja „apdovanojimų“ sistemą. Cukrus smegenis veikia panašiai kaip vakarėlis su draugais ar net narkotikai. Siekiant pajusti nuolatinį malonumo efektą, kurį sukelia išskiriamas hormonas dopaminas, ilgainiui išsivysto pripratimas saldžiam maistui. Kaip ir bet kuri priklausomybė, taip ir piktnaudžiavimas cukrumi sukelia neigiamas pasekmes: nutukimą, padidėjusį kraujospūdį, kepenų funkcijos sutrikimus ir kitas sveikatos problemas. Tai nereiškia, jog turime visiškai atsisakyti cukraus, tačiau būtina žinoti, kiek, kur ir koks cukrus gali būti.

Kas iš tiesų yra cukrus ir kur jis randamas? Cukrus – tai angliavandeniai, žinomi tokiais pavadinimais kaip gliukozė, fruktozė, sacharozė, laktozė, maltozė ir dar daugeliu kitų.

Gliukozės yra meduje, cukruje, konditeriniuose gaminiuose, pyraguose, sausainiuose, daržovėse, vaisiuose ir vaisių sultyse. Gliukozė gali būti metabolizuojama visuose organizmo organuose, todėl ji yra vienas iš pagrindinių energijos šaltinių.

Fruktozės yra meduje, cukruje, vaisiuose ir kai kuriose daržovėse, gaiviuosiuose gėrimuose, konservuotuose vaisiuose, džemuose, želė. Fruktozė yra vienas iš pagrindinių angliavandenių Vakarų mityboje, nes vietoje brangesnės sacharozės yra dažniausiai vartojamas pigesnis kukurūzų sirupas, pagamintas iš kukurūzų krakmolo. Kepenyse vyksta fruktozės apykaita, todėl perteklinis jos vartojimas gali lemti kepenų funkcijos sutrikimus. Tuo tarpu vaisiuose esantis natūralus cukrus (fruktozė) nesutrikdo kepenų veiklos, nes vaisiuose esančios skaidulos lėtina cukraus pasisavinimą.

Sacharozė yra gaunama iš cukrinių runkelių arba cukranendrių. Antriniai sacharozės gavimo produktai yra melasa, auksinis sirupas ir rudasis cukrus. Jos taip pat esama meduje, klevų sirupe, vaisiuose ir daržovėse.

Laktozės daugiausia randama piene ir pieno produktuose, įskaitant maistą, kurio sudėtyje yra pieno miltelių ar išrūgų.

Čia paminėtos tik pagrindinės cukraus rūšys, tačiau maisto produktų etiketėse gali slėptis net 56 skirtingi cukraus pavadinimai! Ir tai neįskaičiuojant dirbtinių saldiklių ir cukraus pakaitalų, pavyzdžiui, stevijos. Daugumą pridėtinio cukraus ir saldiklių sudaro gliukozė su fruktoze, pavyzdžiui, karamelė, medus, kokosų cukrus ir daugelis kitų. Pridėtinio cukraus galime rasti pomidorų padaže, sojų gėrimuose, riešutų kreme, sportuojantiems skirtuose gėrimuose ir kituose produktuose ar pusgaminiuose.

Cukrus dedamas į įvairius maisto produktus tam, kad saldainiai būtų traškūs, duona – gražiai apskrudusi. Taip pat cukrus naudojamas kaip puikus konservantas, prailginantis produktų tinkamumo vartoti terminą. Tokius produktus galima ilgiau sandėliuoti, gabenti didelius atstumus ir todėl dažnai jie būna pigesni nei šviežūs maisto produktai. O pavadinimų įvairovė labai naudinga maisto produktų gamintojams, nes taip paslepiamas realusis cukraus kiekis produkte.

Visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja atkreipti dėmesį į maisto produktų etiketes. Taip galėsite pastebėti cukraus šaltinius, pasirinkti maistą, kuriame būtų mažiau pridėtinio cukraus bei saldiklių. Nesvarbu, kokią cukraus rūšį vartojame, svarbu vartoti saikingai!

Tauragės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė, dietistė Ieva Drochnerytė