3 svarbiausi darbo organizavimo klausimai vasarą: tai privalo žinoti ir darbuotojai, ir darbdaviai

Artėjant šiltajam metų sezonui keičiasi ne tik orai, bet ir darbo santykių aktualijos. Vasarą prasideda atostogų metas, daugiau dirbama lauke, o dalis darbuotojų pageidauja laikinai darbą perkelti į kitą vietovę – pavyzdžiui, sodybą, pajūrį ar net užsienį. Visa tai lemia specifinius iššūkius, kuriems būtina iš anksto pasiruošti.

Atkreipiamas dėmesys, kad vasaros laikotarpiu dažniausiai pasitaiko trys pagrindiniai klausimai, susiję su darbo santykiais. Tai – kolegų pavadavimas atostogų metu, darbo sąlygos per karščius ir darbostogų – darbo iš kitos vietos – organizavimas.

Tam, kad tiek darbuotojai, tiek darbdaviai galėtų išvengti nesusipratimų ar galimų teisinių pažeidimų, primename svarbiausius principus ir rekomendacijas.

1. Pavaduojate kolegą? Turi būti mokamas padidintas darbo užmokestis

Kai dėl atostogaujančių kolegų padidėja darbo krūvis, svarbu neužmiršti, kad darbuotojas už papildomas funkcijas ar padidintą darbo mastą turi gauti padidintą darbo užmokestį.

„Darbo kodekso 144 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad, kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, mokamas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestis. Konkretus apmokėjimo dydis turi būti aptartas darbo arba kolektyvinėje sutartyje“, – sako VDI kancleris Šarūnas Orlavičius.

Pasak jo, jei darbuotojui tenka atlikti tas pačias pareigas, bet viršijant nustatytą darbo laiką, toks darbas turi būti laikomas viršvalandiniu. Tokiu atveju mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio atlygis už viršvalandžius, kaip numatyta Darbo kodekso 144 straipsnio 4 dalyje.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad jei darbo sutartyje ar pareigybės aprašyme pavadavimas jau yra numatytas kaip viena iš funkcijų, papildomas darbo užmokestis priklauso tik tuo atveju, jeigu pavaduojant viršijamas įprastas darbo laikas ar darbo krūvis.

Jei darbuotojas laikinai ar nuolat atlieka kitą funkciją nei nustatyta jo darbo sutartyje, tai jau laikoma papildomu darbu pagal Darbo kodekso 35 straipsnį – dėl to būtinas atskiras rašytinis susitarimas, kuriame būtų nurodyta funkcijų apimtis, atlygis, laikas ir kita.

„Bet kuriuo atveju – net jei dirbama pagal kelis susitarimus – darbo laikas negali viršyti 60 valandų per savaitę“, – akcentuoja Š. Orlavičius.

2. Darbas per karščius: sauga – svarbiausia

Karščiai – ne tik diskomfortas, bet ir pavojus sveikatai. Vasarą ypač svarbu užtikrinti saugias darbo sąlygas – tiek biuruose, tiek lauke. Vyraujant aukštai temperatūrai, didėja organizmo perkaitimo rizika, kyla pavojus sveikatai ir gyvybei.

„Karšti orai sukuria naują pavojų darbo vietose – organizmo perkaitimą. Todėl darbdaviai privalo įvertinti rizikas ir imtis atitinkamų prevencinių priemonių“, – teigia VDI vyriausioji darbo inspektorė Rita Zubkevičiūtė.

Jei dirbama biure, oro temperatūra neturi viršyti 28 °C, o fiziškai dirbantiems – 26 °C. Patalpos turi būti vėdinamos arba kondicionuojamos. Lauko darbuotojai turi dėvėti natūralaus pluošto, šviesią aprangą, naudoti galvos apdangalus, gerti daug vandens ir daryti pertraukas.

Kai aplinkos temperatūra viršija 28 °C, darbuotojams turi būti skiriamos specialios pertraukos – ne rečiau kaip kas 1,5 valandos, ne mažiau kaip 40 minučių per pamainą.

Darbdaviai taip pat turėtų:

· įrengti atsivėsinimo vietas,

· aprūpinti darbuotojus vandeniu,

· vengti planuoti fizinius darbus nuo 11 iki 17 valandos,

· suteikti informaciją apie šilumos pavojus ir pirmąją pagalbą.

Darbuotojai turi rūpintis savimi ir kolegomis – vengti tiesioginių saulės spindulių, vilkėti tinkamą aprangą, stebėti savijautą, gerti daug skysčių ir, jei pasijunta blogai, nedelsti kreiptis pagalbos.

3. Darbostogos: kur riba tarp darbo ir poilsio?

Vasara – metas, kai darbuotojai dažnai nori darbą perkelti į kitą vietovę ar net kitą šalį, pavyzdžiui, dirbti iš sodybos ar prie jūros. Vis dėlto būtina žinoti, kad teisės aktuose „darbostogų“ sąvokos nėra.

„Jeigu darbdavys siunčia darbuotoją dirbti kitur – tai turi būti įforminta kaip komandiruotė. Tokiu atveju darbuotojui išsaugomas atlyginimas, mokami dienpinigiai ir kompensuojamos išlaidos“, – aiškina Š. Orlavičius.

Jei darbuotojas pats pageidauja kurį laiką dirbti iš kitos vietos – būtinas susitarimas dėl nuotolinio darbo. Turi būti nustatyta:

· darbo vieta,

· atsiskaitymo tvarka,

· suteiktos darbo priemonės,

· kompensacijos už patirtas išlaidas.

Darbdavys taip pat atsako už darbuotojo saugą – privaloma įsitikinti, kad nuotolinė darbo vieta atitinka DSS reikalavimus, o darbuotojas moka tinkamai naudotis darbo priemonėmis.

Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas-vyriausiasis darbo inspektorius Saulius Balčiūnas akcentuoja, kad profesinės rizikos vertinimą nuotolinėse darbo vietose organizuoja (ir yra už tai atitinkamai atsakingi) darbdavį atstovaujantis asmuo arba jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo. Rizikos vertinimui atlikti įmonėje tvarkomuoju dokumentu paskiriamas kompetentingas asmuo (asmenys). Jei paskirtam kompetentingam asmeniui (asmenims) trūksta žinių ar įgūdžių, darbdavys gali sudaryti sutartį fiziniu asmeniu ir juridiniu asmeniu dėl darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų ar jų dalies atlikimo. Daugiau informacijos apie profesinės rizikos vertinimą, organizuojant darbą nuotoliniu būdu, – nuotolinio darbo atmintinėje.

VDI ragina vasarą darbus planuoti atsakingai: užtikrinti skaidrų darbo organizavimą, tinkamai pasirūpinti darbuotojų sauga ir visada aiškiai susitarti dėl pasikeitusių darbo sąlygų.