3+2 studijų modelis: raktas į sėkmingą konkurenciją su Europos universitetais

Greitesnis specialistų parengimas rinkai, su Europos universitetais suderinamos studijos, investicijos į studijų kokybę – tai neišvengiami žingsniai į priekį, kurie būtų žengti studijas Lietuvos universitetuose pertvarkius iš vadinamojo 4+2 modelio į 3+2 (3 metai bakalauro studijoms, 2 – magistro).

3+2 studijų modelis, yra taikomas daugumoje Europos universitetų. Lietuvos aukštojo mokslo sistema yra adaptuota pagal amerikietiškąjį modelį, kurį sudaro 4 bakalauro studijų metai ir 2 – magistro. Bolonijos deklaracijoje sakoma, kad Europoje studijų sistema turi būti suvienodinta.

Padėtų išlaikyti studentus Lietuvoje

Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorės pareigas laikinai einanti Jurgita Šiugždinienė teigia, kad modelį būtina keisti tiek siekiant pritraukti tarptautinius studentus bei išlaikyti lietuvius, tiek stiprinant magistrantūros studijų prestižą, kuris pastaruoju metu yra gerokai susvyravęs.

„Reikia pripažinti, kad verslas ir studentai norėtų matyti aiškesnę pridėtinę magistrantūros studijų vertę. Manau, kad tai iš dalies susiję ir su šiuo metu Lietuvoje taikomu 4+2 studijų modeliu. Šiuolaikinei kartai 6 studijoms skirti metai jau yra per ilgas laiko tarpas, juolab, kai didžiojoje dalyje Europos valstybių yra taikomas 3+2 modelis, leidžiantis metais, o kai kuriais atvejais ir 1,5 metų, anksčiau įžengti į darbo rinką“, – sako J. Šiugždinienė.

Ji pabrėžia, kad 3+2 modelis jokiu būdu nereiškia tik mechaninio studijų sutrumpinimo. Į 3 metų bakalauro studijas, naudojant intensyvesnes studijas, kitokią didaktiką, turi „tilpti“ visos žinios ir patirtis, kurią studentai gauna studijuojami 4 metus.

„Dabar jau bakalauro studijų metu labai detaliai „nueiname“ į specializacijas, užuot tai palikę magistrantūros studijoms. Jeigu Lietuva taip pat pereitų prie europietiškojo studijų modelio, kur kas daugiau studentų, baigusių 3 metų bakalauro studijas, kryptingai rinktųsi magistrantūrą žinių pastiprinimui ir pagilinimui“, – įsitikinusi laikinoji KTU rektorė.

Lietuvoje poreikis tik augs

Magistrantūros studijų reikšmės silpnėjimas, pasak J. Šiugždinienės, taip pat rodo, kad didžioji dalis Lietuvos pramonės ir verslo nėra orientuota į aukštos pridėtinės vertės kūrimą, o specialistų ir įgyvendintojų jiems reikia labiau nei kūrėjų ir vystytojų.

„Vis dėlto, jeigu siekiame, kad Lietuvos ekonomikos varikliu taptų aukštą pridėtinę vertę kuriantys sektoriai, darbuotojų, turinčių aukštesnį nei bakalauro išsilavinimą, poreikis būtų ženkliai didesnis“, – sako lyderiaujančio šiuolaikinių technologijų universiteto vadovė. Ji įsitikinusi, kad tokių pasaulinių kompanijų, kaip „Hollister“, „Continental“ ir kitų, atėjimas į Kauną reiškia, kad aukštos inžinerinės kvalifikacijos specialistų, kurie žinių ir patirties yra įgiję studijuodami magistrantūroje, poreikis augs.

KTU vienas pirmųjų Lietuvoje sukūrė 3 metų „Komunikacijos ir informacijos valdymo technologijų“ bakalauro studijų programą. Pasak edukologės Jurgitos Vizgirdaitės, KTU Studijų kokybės ir plėtros departamento direktorės, šią programą pasirinkę studentai pripažino, kad kai kuriems iš jų studijų trukmė lėmė sprendimą studijuoti Lietuvoje.

„Bolonijos procesas teigia, kad Europos aukštojo mokslo erdvėje turi veikti panašios švietimo sistemos, sąlygojančios reikšmingą bendradarbiavimą tarp skirtingų šalių aukštojo mokslo institucijų. Vienas šių panašumų turėtų būti 3+2 studijų modelis. Jo mums reikia ne tik dėl to, kad jį, kaip dominuojantį taiko didžioji dauguma Europos šalių: mums tokio studijų modelio reikia siekiant bendrai judėti su visuomenės ir rinkos pažanga“, – sako J. Vizgirdaitė.

Greitis ir kūrybiškumas – kritiniai elementai

„4-oji pramonės revoliucija įrodo, kaip greitai vystosi produktai, kaip technologijos sąlygoja naujų profesijų atsiradimą ir egzistavusių išnykimą, vyrauja drastiškas inovacijų atsiradimo ir gyvavimo ciklo sutrumpėjimas. Technologinėje aplinkoje greitis ir kūrybiškumas tampa kritiniais elementais. Dėl to konkrečių profesionalų rengimas turi eiti koja kojon su aplinkos pažanga bei atitikti greitai besikeičiančius Z kartos įpročius, elgseną, vertybes ir gyvenimo būdus“, – tęsia edukologė.

2011 m. stojančiųjų skaičius Lietuvoje siekė apie 31 tūkst.; prognozuojama, jog 2020 m. jų bus net 50 proc. mažiau. Mažėjantį vietinių stojančiųjų skaičių, pasak J. Vizgirdaitės, būtų galima kompensuoti pritraukiant stiprius tarptautinius studentus. Deja, šiandien jų į Lietuvos aukštąsias mokyklas studijuoti atvyksta tik apie 5 proc., kai, tuo tarpu, Europoje vidutiniškai tarptautiniai studentai sudaro 18 proc.

„Lietuvos ar užsienio mokiniams, svarstantiems studijų pasiūlą, sprendimą priimti nesudėtinga. Pavyzdžiui, lygindamas Lietuvos ir Estijos bakalauro universitetinių studijų pasiūlą, stojantysis greitai nustato reikšmingą vienerių metų skirtumą. Šis skirtumas reiškia, jog tų pačių rezultatų Estijoje jis gali pasiekti žymiai greičiau nei Lietuvoje, ir taip greičiau integruotis į darbo rinką. Nesudėtinga suprasti, kad jei gali estai, danai, olandai, kiti, turėtume galėti ir mes“, – reziumuoja KTU Studijų kokybės ir plėtros departamento direktorė.