28-oji Dainavos krašto folkloro šventė: autentiškumas, natūralumas, meditacija ir žaidimai

Pirmasis rugpjūčio savaitgalis, kai po įvairias Druskininkų erdves pasklinda ryškiais, rankomis siuvinėtais tautiniais kostiumais išsipuošę žmonės, kai gatvėse ir parkuose pasklinda subtilios ir švelniai melancholiškos mūsų močiučių senosios dainos, kai visa aikštė trypia polkutę ar sukasi valsiuko ritmu, žiūrovus įtrauks į natūralų ir žaismingą šventės vyksmą – Dainavos krašto folkloro šventė Druskininkuose rugpjūčio 6–8 dienomis šįmet vyks jau 28-ąjį kartą. Šįmet – atsinaujinusi, pasipildžiusi naujomis veiklomis, viliojančiomis kūrybinėmis dirbtuvėmis ir, žinoma, atlikėjais, šventei parengusiais specialias programas – tikrą pozityvo ir dūksmo užtaisą.

Šventės evoliucija: nuo pavienių atlikėjų iki tarptautinio renginio

Festivalio sumanytoja Druskininkų kultūros centro etnografė Lina Balčiūnienė skaičiuoja, kad pirmoji Dainavos krašto folkloro šventė įvyko 1991 metais. „Pristačiau šventės idėją, ji sulaukė pritarimo, na, ir prasidėjo kasmetiniai organizaciniai darbai, – pasakoja Lina. – Pradėję nuo atskirų Dzūkijos regiono folkloro kolektyvų ir solinių folkloro pateikėjų koncertų, mugės, kurioje dalyvaudavo vos 10 amatininkų, išsiplėtėme iki tarptautinės šventės, kurioje dalyvavo svečiai iš istorinių žemių (Baltarusijos, Lenkijos), Vokietijos, Prancūzijos ir kitų šalių. Šiandien šventėse šoka, groja ir dainuoja visų Lietuvos etnografinių regionų atstovai ir tai puiki proga dzūkams ir kurorto svečiams pažinti aukštaičių, žemaičių, suvalkiečių liaudies dainavimo ir šokimo tradicijų savitumą.“

Etnografė Lina Balčiūnienė (dešinėje) su folkloro kolektyvo “Stadalėlė” nare

Etnografė mena, kad daugelis švenčių turėdavo savo tematiką: buvo skirtos Tautinio kostiumo, Tarmių ar Pasaulio lietuvių metams. Švenčiant Žalgirio mūšio 600-sąsias metines, dalyviai rengė karines-istorines programas, Tautinio kostiumo metams skirtoje šventėje kūrė ir demonstravo tautinius, baltų genčių ir istorinius kostiumus, galvos apdangalų kolekciją, kvietė į skarelių siuvinėjimo, kepurėlių mezgimo, nuometėlių siuvimo ir puošybos edukacijas. Atskiros programos buvo rengiamos M. K. Čiurlionio namų  kiemelyje pagal jo harmonizuotas liaudies dainas, dailininkai jas iliustruodavo, vykdavo lopšinių vakarai.

Pamažu tautodailininkų ir amatininkų mugės užkariavo visą Vilniaus alėją ir jos prieigas, žiūrovų populiarumo sulaukė postfolkloro atlikėjų, lietuvišką folklorą paįvairinančių moderniomis improvizacijomis, koncertai, pernai žiūrovai itin teigiamai įvertino senųjų dzūkų vienbalsių melodikos grožį ir aukštaitiškų sutartinių ritmikos įvairovę.

„O štai Pasakorių konkursas, kurį laiką buvęs Folkloro šventės dalimi, išaugo į atskirą renginį, pritraukiantį tiek begalę dalyvių, tiek žiūrovų, besidominčių tarmėmis, linksmomis istorijomis, pasakomis ar sakmėmis,“ – sako etnografė.

Kvies pašokti tradicinę polką ir dainuoti kartu su atlikėjais

Šįmet tris dienas trunkantis renginys ne tik suburs liaudies muzikos mylėtojus, bet ir pateiks labai įvairią programą, kuri turėtų pritraukti ne tik vietinę bendruomenę, bet ir kurorto poilsiautojus. Ypatingas dėmesys bus skirtas choreografiniam ir instrumentiniam folklorui, į gausų šventinį renginį atvyks per 10 skirtingų kapelų ir folkloro kolektyvų iš įvairių etnografinių regionų, kurie rengiasi išskleisti ir parodyti savo kraštų, miestelių, kaimų folklorinės tradicijos specifiškumą, o žiūrovus taip įtraukti į šventės vyksmą, kad jų atliekamos dainos išsilietų į masinį liaudies dainų dainavimą ar smagų pasišokimą.

Į „Kapelijų grajų“ kvies profesionalios instrumentinio folkloro grupės „Sutaras“, „Ratilai“ bei ansamblių „Viešia“, „Nalšia“ instrumentinės grupės, koncerto metu pristatysiantys įvairių Lietuvos etnografinių regionų tradicinius muzikos instrumentus – kankles, daudytes, ragus, dūdmaišį.

„Susiedų pasdainavimų, patancavojimų“ vakare dainuoti kvies Druskininkų folkloro ansambliai „Stadałėłė“, „Serbenta“, „Diemedis“ iš Kalvarijos, „Rags“ iš Pasvalio, Lazdijų „Dziedukų“ ir Varėnos Šaulių kapelos ir kt.

Tradicinė dzūkiška polka pasižymi dideliu stiliaus įvairumu, variantiškumu ir atspindi Dzūkijos kultūrinį tapatumą. Beje, tai vienas iš sunkiausiai išmokstamų šokių. Lektorė A. Vakarinienė pakvies į choreografinio folkloro kūrybines dirbtuves „Tancavok polkucį sanobiškai“, kur pamokys šokio žingsnių ir figūrų, o norintys išbandyti savo gebėjimą šokti tradiciškai, turėtų nepraleisti progos ir sudalyvauti tradicinės polkos varžytuvėse „Razniausos polkucės“.

Folkloro šventės naujienos

Pirmąkart šventėje bus rengiamos viešos instrumentinio ir choreografinio folkloro kūrybinės dirbtuvės, kuriose žaidybine forma bus pristatyti tradiciniai ir netradiciniai muzikos instrumentai, t. y. daiktai, naudojami kaip ganymo ar buities įrankiai, tačiau galintys tarnauti ir muzikuojant. Taip pat bus mokoma pasigaminti birbynes iš šiaudo, žąsies plunksnos ar nendrės ir jais muzikuoti.

Lietuvių liaudies žaidimai buvo labai mėgstami, paprasti, nereikalaujantys sudėtingų įrankių ir prietaisų, didžiulių aikščių, juos mėgdavo žaisti tiek suaugę, tiek vaikai. Nuo seno žaidėjai naudojo tai, ką turėjo po ranka – paprasčiausias lazdas, virves, botagus, kurie buvo artimi didžiojo žaidimų sumanytojo – piemenėlio pagalbininkai. Edukacinėje programoje bus žaidžiami žaidimai su lazdomis „Rekežio nuvertimas“, „Išstūmimas iš rato“, „Fechtavimas lazdomis“, „Svarstyklės“, „Apsivertimas aplink lazdą“, „Šuolis per lazdą“ ir kt., daug žaidimų bus su virve, plunksnomis, lankais, pakuliniais maišais, klumpėmis, botagais. Žaidimų dalyviai išmoks vaikščioti su kojūkais, ridenti lankus ir smetoniškus vežimo ratus, „žvejoti“ žuvis ir kt. Gausiame lietuvių liaudies žaidimų lobyne tiktai bus galima atrasti sau įdomių pramogų, išmokti ir žaisti su draugais!

Dar viena naujiena – „Etno kino” vakaras, kurio metu bus rodomi filmai „Mumiem už Švendubrį nieko nėr gražiau” ir „Dangaus sodai“.

Sertifikuoti amatininkai ir tautodailininkai parengė devyniolika pačių įvairiausių edukacijų, tad tiek vaikai, tiek suaugusieji galės ne tik pamatyti, bet ir patys išdrožti medinį šaukštą, papuošti raštais paukštuką, pasigaminti šiaudinį paukštelį ar surišti valstiečių lėlę, pasigaminti papuošalą, nužiesti puodą, nuvyti juostą, nėriniais išpuošti patalus ar išbandyti kito amato subtilybes.

Taigi, 28-oji folkloro šventė žada laisvą bendravimo atmosferą, didelį veiklų pasirinkimą ir galimybes jose dalyvauti, tiesiogiai bendrauti su atlikėjais, pajusti autentiškumo aurą. Tai, kas čia vyks, žadins norą į beprotiškai lekiantį šiandieninio gyvenimo sūkurį grąžinti atvirą ir nuoširdų mūsų protėvių pasaulio suvokimą, lėtą kasdienybės eigą, ramų pažinimą ir mūsų protėvių meditaciją.

„Beje, turiu pasakyti, kad šios šventės paprastai neaplenkia gamtos kataklizmai, – šypsosi L. Balčiūnienė. – Jei viena šventės diena būna puiki, tai kitą dangus prapliumpa lietumi, jei nelyja, tai termometro stulpelis pakyla virš 35 laipsnių, o jei oras visa neblogas, tai ima siausti toks vėjas, kad virš galvos užkelia sijonus.“

Belieka tikėtis, kad oras šįkart neiškrės pokštų ir šventės metu Perkūnas negriaudės.