2025-ieji – strateginių energetikos projektų tęstinumo metai

2025-uosius Lietuvos energetikos sektorius pasitiko strateginių projektų plėtros planais. Vasarį įvyksianti sinchronizacija su Vakarų Europos elektros tinklais, gamyklų „Rheinmetall“ amunicijai ir „Teltonikos“ Taivano puslaidininkiams projektai bei Europos žaliojo vandenilio tinklas – dalis darbų, kuriuos šiemet dėlioja valstybės energetikos grupė „EPSO-G“ bei jai priklausančios elektros ir gamtinių dujų perdavimo operatorės „Litgrid“ bei „AmberGrid“.

Lietuva su kitomis Baltijos šalimis atsijungti nuo rusiškos IPS/UPS sistemos – vadinamojo BRELL žiedo – ir sinchronizuotis su kontinentinės Europos sinchronine zona turėtų 2025 m. vasario 9 dieną.

Sutartį su Rusija ir Baltarusija Lietuva nutrauks 2025 m. vasario 7 dieną, o vasario 8 d. atsijungusios Baltijos šalių operatorės pradės bendrą izoliuoto darbo bandymą.

„Istorinis žingsnis ne tik Lietuvai – tai visam regionui ypatingas etapas, kuris atriša paskutinius pančius ir galutinai įtvirtina Baltijos šalių energetinę nepriklausomybę“, – apie energetinių saitų su agresore Rusija nutraukimą komentare Eltai teigia „EPSO-G“ grupės vadovas Mindaugas Keizeris.

Anot jo, kitąmet grupės įmonės daug dėmesio taip pat skirs vidinėms ir tarptautinėms jungtims bei jų stiprinimui – „Harmony Link“ elektros jungčiai su Lenkija, Lietuvos elektros kabelio su Vokietija projektui.

Per 2025 m. „EPSO-G“ investicijoms į elektros perdavimo sistemos patikimumą ir plėtrą iš viso planuoja skirti apie 270 mln. eurų – maždaug ketvirtadaliu daugiau nei pernai.

„Litgrid“ statys elektros pastotes ir linijas, tęs „Harmony Link“ projektavimą

„Litgrid“, Latvijos ir Estijos elektros operatorės „Augstsprieguma tikls“ bei Estijos „Elering“ Rusiją ir Baltarusiją apie sprendimą nebepratęsti sutarties dėl dalyvavimo rusiškoje BRELL elektros sistemoje pranešė praėjusių metų liepą.

„Sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais yra bene svarbiausias Baltijos šalių energetinio saugumo projektas per visą nepriklausomybės istoriją“, – Eltai pažymėjo „Litgrid“.

Bendrovė prie tinklo metų pradžioje prijungs du paskutinius sinchroninius kompensatorius. Tai yra elektriniai varikliai, kurie gali kaupti sukimosi energiją ir būti panaudoti generatoriaus režimu, taip pat užtikrina savarankišką Lietuvos elektros sistemos veikimą.

Kaip planuoja „Litgrid“, Alytaus sinchroninis kompensatorius prie tinklo bus prijungtas iki vasario, Neries kompensatorius – balandį. Praėjusių metų spalį jau prijungtas pirmasis Telšių sinchroninis kompensatorius.

Ruošiantis sinchronizacijai, Lietuvoje taip pat įrengiamos naujos elektros perdavimo linijos, skirstyklos, atnaujinamos pastotės.

Šiemet „Litgrid“ įjungs dar užpernai pradėtas statyti dvi 330 kilovoltų (kV) elektros skirstyklas – Darbėnuose Kretingos rajone bei Mūšos skirstyklą Jonavos rajone. Taip pat ketinama baigti Nemenčinėje, netoli sostinės esančios Neries 330 kV transformatorių pastotės rekonstrukciją, tiesti 330 kV elektros perdavimo liniją Vilnius–Neris.

Taip pat bus baigti Vakarų linijų atnaujinimo projektai: pirmąjį metų ketvirtį bus įjungta 330 kV elektros linija nuo Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) iki Bitėnų, antrąjį ketvirtį – linija Darbėnai–Bitėnai.  

Išaugus projekto sąnaudoms, strateginę jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ šalių elektros operatorės pernai nusprendė tiesti sausumoje, o ne Baltijos jūra. Šiemet „Litgrid“ tęs jungčiai reikalingų teritorijų planavimo darbus ir patvirtins inžinerinės infrastruktūros plano koncepciją.

2024-ųjų gruodį „Litgrid“ paskelbė viešąjį konkursą – ieško, kas suprojektuos 220 kV elektros perdavimo liniją ir Gižų transformatorių pastotę. Šiemet bendrovė ketina atrinkti rangovą ir pasirašyti sutartį, pagal kurią bus pradėti jungčiai reikalingos infrastruktūros projektavimo darbai.

Sinchronizacija vasarį įvyks per 2021 m. išplėstą „LitPol Link“ sinchroninę jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos, o 2030 m. turėtų būti paleista ir „Harmony Link“.

Artimiausiu metu „Litgrid“ taip pat ketina galutinai prisijungti prie Europos energijos balanso prekybos sistemos PICASSO, kurioje su kitomis Europos šalimis keisis balansavimo energija.

Gruodį „Litgrid“ jau pranešė balansavimo pajėgumų ir energijos rinkose perkanti automatinio dažnio atkūrimo rezervo (angl. automatic frequency restoration reserve, aFRR) paslaugą, kuri padės subalansuoti elektros vartojimą ir gamybą.

Nuo sausio vidurio įsigalioja ir Seimo priimtas įstatymas, kuriuo trejus metus dalį sinchronizacijai reikalingų balansavimo paslaugų numatoma įsigyti iš 200 megavatų (MW) galios kaupiklių parką valdančios įmonės „Energy cells“, priklausančios „EPSO-G“.

„Rheinmetall“, strateginės infrastruktūros prijungimas prie tinklų – „Teltonika“ ir vėjo parkai

Tarp svarbiausių šalies energetikos grupės prioritetų – saugumas. Anot M. Keizerio, 2025-aisiais „EPSO-G“ planuoja įsirengti pirmąsias bepiločių orlaivių aptikimo ir neutralizavimo sistemas, didinti įrangos rezervo apimtis, stiprinti fizinę saugą bei kibernetinį atsparumą.

„Itin didelį dėmesį skirsime įgyvendindami strateginės infrastruktūros atsparumo programą“, – nurodo „EPSO-G“.

Kaip pažymi M. Keizeris, 2025-aisiais grupė ir toliau vystys Vokietijos karinės pramonės milžinės „Rheinmetall“ gamyklos projektą.

Pernai liepą grupė įsteigė naują įmonę „EPSO-G Invest“, kuri metų pabaigoje kartu su Finansų ministerijos valdoma „Giraitės ginkluotės gamykla“ pasirašė sutartį su „Rheinmetall“ dėl bendros įmonės steigimo.

Radviliškio rajone esančioje Baisogaloje artimiausiais metais planuojama pradėti 155 mm kalibro amunicijos gamyklos statybas. Gamykla Lietuvoje veiklą turėtų pradėti 2026 m. viduryje, pagaminti dešimtis tūkstančių artilerijos sviedinių.

Lietuvai bendroje įmonėje priklausys 49 proc. akcijų, likusi 51 proc. dalis atiteks „Rheinmetall“. Skelbta, kad „EPSO-G“ atiteks 48 proc., o „Giraitės ginkluotės gamyklai“ – 1 proc. akcijų.

Nors konkreti akcininkų investicijų suma neįvardijama, sutartyje numatyta, kad į projektą bus investuota 260 mln. eurų, visgi ši suma gali kisti.

Kaip jau skelbta, pernai lapkritį aukštųjų technologijų grupės „Teltonika“ įmonės „AGP Investments“ vadovas Arvydas Paukštys pranešė stabdantis 3,5 mlrd. eurų vertės „Teltonika High-Tech Hill“ parko statybas Vilniuje, Liepkalnyje.

Tuo metu verslininkas argumentavo, jog viena iš kliūčių pastatyti Taivano puslaidininkių gamyklas yra 63 MW galios elektros pajėgumų Lietuvoje trūkumas, užstrigusios elektros skirstyklos statybos. „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis vėliau skelbė, kad perdavimo sistemos operatorė perims „Teltonikai“ reikalingų kabelių tiesimą ir kad biurokratinės su „Litgrid“ susijusios kliūtys išspręstos.

Projektui reikalingus darbus „Litgrid“ šiemet vykdys ir toliau, prie tinklo bus prijungta Kuprioniškių transformatorių pastotė.

„Bus pasirašyta rangos darbų sutartis ir pradėti „Teltonikos“ technologijų parko prijungimo prie elektros perdavimo tinklo darbai“, – Eltą informavo „Litgrid“.

Vykstant antrojo 700 MW galios vėjo parko Baltijos jūroje rangovo konkursui, o 2023-aisiais atrinkus pirmojo jūrinio vėjo parko statytoją „Ignitis renewables“, šiemet „Litgrid“ taip pat turėtų parengti ir suderinti inžinerinės infrastruktūros planą vėjo parkų prijungimui prie perdavimo tinklo.

Numatyta, jog iki 2030 m. Lietuvoje planuojami įrengti du vėjo parkai galėtų užtikrinti maždaug pusę viso Lietuvos elektros poreikio. Iki 2050 m. vėjo parkų galia turėtų didėti iki 4,5 GW.

„AmberGrid“ planuose – žaliojo vandenilio koridorius

„AmberGrid“ su kitų regiono valstybių operatorėmis taip pat tęs tarptautinio „Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus“ (angl. Nordic-Baltic Hydrogen Corridor) projektą. Jis pagrindinius vartojimo centrus Europoje vamzdynais sujungs su Šiaurės Europos atsinaujinančios energijos gamybos regionais.

„(Žaliojo – ELTA) vandenilio perdavimo koridorius turėtų prisidėti prie regiono ir visos Europos energetinio saugumo stiprinimo, taip pat padėti dekarbonizuoti sunkiąją pramonę“, – komentare Eltai pabrėžia bendrovės vadovas Nemunas Biknius.

Praėjusių metų pabaigoje „AmberGrid“ paskelbė su Suomijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Vokietijos partneriais pradėjusi rengti galimybių studiją, kuri leis pradėti vandenilio vamzdyno projektavimą.

„Kartu su savo partneriais nuosekliai darome būtinus darbus ir keliaujame etapais – nuo planavimo fazės iki vandenilio dujotiekio projektavimo, pirkimo, techninio įgyvendinimo ir paleidimo“, – nurodo gamtinių dujų operatorė.

Projektui įmonė taip pat pateikė paraiškas Europos infrastruktūros tinklų priemonės (angl. CEF) finansavimui. Kaip Eltai teigė „EPSO-G“, europinį finansavimą projektavimo darbams tikimąsi užsitikrinti šiemet.

Anksčiau „AmberGrid“ jau skelbė, kad žaliasis vandenilis naujuoju vamzdynu keliauti galėtų pradėti nuo 2040 m. Prognozuojama, kad jo ilgis sieks 2,5 tūkst. kilometrų, per metus vamzdynu bus transportuojama iki 2,7 mln. tonų žaliojo vandenilio.

„AmberGrid“ taip pat iki 2033 m. į tinklo plėtrą planuoja investuoti 201 mln. eurų, iš kurių 138 mln. – per artimiausius penkerius metus, o lėšas skirti atsinaujinančios energetikos projektams, tarp jų ir vandeniliui.

Numatoma, kad Lietuva visą reikalingą žaliojo vandenilio kiekį pati pasigaminti galėtų iki 2050 m., jį eksportuotų.

Žaliasis vandenilis veikia kaip energijos nešėjas, gali padėti integruoti nestabilius atsinaujinančios energijos šaltinius į šalių elektros energijos tinklus, „pernešti“ saulės elektrinių generuojamą elektrą iš dienos į naktį ir iš vasaros į žiemą.

Atsinaujinančių išteklių plėtra, CO2 ir suspausto oro kaupimas

„AmberGrid“ su partneriais kitąmet taip pat toliau dalyvaus Lietuvos anglies dioksido surinkimo, transportavimo, saugojimo ir panaudojimo grandinės kūrime.

Dar pernai šalies institucijos ir energetikos įmonės įkūrė šios technologijos platformą CCS/CCUS. Bus analizuojama, kaip taršiausių įmonių veikloje galima mažinti klimatui pavojingų dujų išmetimus, panaudojant pramoninį ir biogeninį anglies dioksidą.

Tokia technologija leistų surinkti įmonių išmetamą CO2, jį geležinkeliais, dujotiekiais, suskystintą – ir laivais transportuoti į nuolatinio saugojimo vietas giliai po žeme. Išvystyta technologija leistų reikšmingai sumažinti anglies dvideginio išmetimus į atmosferą.

Pasak „EPSO-G“, šis projektas svarbus Lietuvos energetinei transformacijai. Todėl 2025-aisiais grupė ketina pasirašyti sutartį dėl CO2 transportavimo dujotiekiu techninės studijos atlikimo – ji padės nustatyti, ar projektas yra vertas investicijų.

Pati „AmberGrid“ tikina jau vykdanti pirminius vertinimus dėl CO2 transportavimo iš gaminimo vietų į Klaipėdos uostą.

„Taip pat dirbame su partneriais dėl įvairių galimų naujų veiklų, siekiant išnaudoti mūsų sukauptą kompetenciją, kuriant ir prižiūrint vamzdynų infrastruktūrą“, – Eltai teigia „AmberGrid“ vadovas.

Vystant atsinaujinančius išteklius, šiemet bendra saulės ir vėjo elektrinių galia elektros sistemoje turėtų augti nuo 3,8 iki 5,4 gigavatų (GW). Remiantis vystytojų ketinimų protokolais, prie perdavimo tinklo numatyta prijungti virš 800 megavatų (MW) naujų vėjo ir saulės elektrinių parkų.

„2025 metais pirmą kartą galime pamatyti, kad perdavimo tinkle naujai prijungtų saulės elektrinių galia viršys naujai prijungtų vėjo elektrinių galią“, – prognozuoja „EPSO-G“ vadovas.

Grupė šiemet taip pat ketina inicijuoti suspausto oro ilgalaikės energijos kaupimo sistemos pilotinį projektą. Tokia technologija leistų saugoti perteklinę iš vėjo ir saulės pagamintą energiją, pagal poreikį ją tiekti atgal į tinklą.