2023 metų bylų apžvalga: nuo K. Bartoševičiui pateiktų kaltinimų pedofilija iki už korupciją nuteistų politikų įkalinimo

2023 m. teismai išnagrinėjo arba pradėjo nagrinėti ne vieną rezonansinę bylą, kurioje nuosprendžius išgirdo esami ir buvę žinomi politikai, valdininkai, verslininkai. Kitąmet teisėjai nagrinės skundus buvusio Kauno savivaldybės administratoriaus Viliaus Šiliausko, vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos bylose, tai pat toliau spręs viešojoje erdvėje plačiai aptarinėjamas eksparlamentaro Kristijono Bartoševičiaus, riaušių prie Seimo ir kitas garsias bylas.

Pradėta nagrinėti riaušių prie Seimo byla

Šių metų balandžio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas atvertė 2021 m. riaušių prie Seimo bylą. Joje kaltinimai pareikšti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams, kitiems pareigūnams, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.

Tarp kaltinamųjų yra anksčiau teistas, aktyvus įvairių protestų dalyvis Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, taip pat protesto akcijose pasirodantis Andrejus Lobovas, iš Vilniaus „Juventos“ gimnazijos atleista mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė, kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas.

Nukentėjusiaisiais byloje pripažinti 27 asmenys, civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos atlyginimo byloje pateikta per 117 tūkst. eurų sumai.

Nagrinėjant šių bylą, kaltinamieji ne kartą bandė nušalinti vieną iš teisėjų Mindaugą Striauką, prokurorą. Dalis kaltinamųjų byloje yra gavę baudas už nedalyvavimą posėdžiuose, juos teko atvesdinti į posėdžius, taip pat teisėjams teko kaltinamuosius šalinti iš teismo posėdžių salės dėl nuolatinio replikavimo iš vietos, keliamo triukšmo, posėdžių tvarkos nesilaikymo.

Š. Narbutas išteisintas COVID-19 reagentų pirkimo byloje

Vilniaus apygardos teismas gegužės 11 d. išteisino baudžiamojoje byloje dėl COVID-19 reagentų pirkimo sukčiavimu ir piktnaudžiavimu kaltintą buvusį Pagalbos onkologiniams vadovams asociacijos (POLA) vadovą Šarūną Narbutą. Prokuratūra skelbė, kad 2020 m. kovą-liepą Š. Narbutas esą Vyriausybės vardu susiderėjo dėl daugiau negu 300 tūkst. COVID-19 reagentų pirkimo, gavo atlygį už tarpininkavimą, tačiau apie tai neinformavo.

Teismo sprendimą, kuriuo Š. Narbutas išteisintas, prokuratūra apskundė Apeliaciniam teismui, kuris savo verdiktą ketina paskelbti kitų metų sausį.

Š. Narbutas dėl teisėsaugos veiksmų jo atžvilgiu kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT). EŽTT nutarė, kad buvęs POLA vadovas 2020 m. Specialiųjų tyrimų tarnybos buvo sulaikytas pažeidžiant įstatymus, o jam taikytas turto areštas buvo neproporcingas. Taip pat nutarta, kad Lietuvos valdžios institucijos, pranešusios apie tyrimą dėl COVID-19 reagentų pirkimo, negalėjo atskleisti Š. Narbuto tapatybės. EŽTT sprendimu Lietuva Š. Narbutui turės sumokėti 26 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) galutine ir neskundžiama nutartimi šių metų birželio 6 d. pripažino, kad buvęs Seimo narys, Raseinių politikas Remigijus Ačas yra kaltas dėl pasikėsinimo tenkinti lytinę aistrą su nepilnamečiu asmeniu.

Savivaldybių merai išgirdo palankius teismų sprendimus

LAT šių metų spalio 24 d., atmetęs prokuratūros skundus, galutinai išteisino Panevėžio miesto merą Rytį Mykolą Račkauską, kuris anksčiau buvo kaltinamas prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu. Kartu su politiku LAT byloje visiškai išteisino ir buvusį krepšinio klubo „Lietkabelis“ prezidentą Alvydą Bieliauską. Šių asmenų atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį anksčiau jau buvo priėmęs Apeliacinis teismas.

Vis dėlto kitoje R. M. Račkausko byloje, kurioje Panevėžio meras su savo buvusia patarėja Gintare Maskoliūniene išteisinti dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, teismas priėmė kitokį sprendimą. LAT nutarė panaikinti išteisinamąjį teismo sprendimą ir grąžinti bylą Apeliaciniam teismui svarstyti iš naujo.

LAT šiemet priėmė sprendimą ir kito savivaldybės vadovo – Anykščių rajono mero, „valstiečio“ Kęstučio Tubio byloje. Teismas lapkričio 22 d. nutarė politiką išteisinti dėl prekybos poveikiu, panaikinti anksčiau teismo priimtą sprendimą 4 metams atimti teisę jam dirbti valstybės tarnyboje. Dėl žemesnės instancijos Panevėžio apygardos teismo apkaltinamojo sprendimo K. Tubis buvo pašalintas iš Anykščių mero rinkimų, tačiau vėliau į juos sugrąžintas.

LAT lapkritį atmetė tuometinio Seimo nario Petro Gražulio skundą ir paliko galioti apkaltinamąjį žemesnės instancijos teismo sprendimą, kuriuo politikas pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo. Anksčiau teismai buvo konstatavę, kad P. Gražulis, veikdamas bendrovės „Judex“ interesais, Seimo nario mandatą naudojo ne savo pareigoms atlikti, neleistinai kišosi į kitų valstybės tarnautojų veiklą, siekdamas jų neteisėto veikimo.

„MG Baltic“ byloje skirtos realios laisvės atėmimo bausmės

Šių metų lapkričio 22 d. Apeliacinis teismas pripažino kaltais visus anksčiau „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje išteisintus asmenis. Teismas dėl korupcinių nusikaltimų kaltais pripažino buvusį koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“) viceprezidentą Raimondą Kurlianskį, buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį Eligijų Masiulį, jiems atitinkamai skirtos 6 ir pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmės.

Darbo partijos atstovui, Seimo nariui Vytautui Gapšiui teismas skyrė 4 su puse metų nelaisvės, o eksparlamentarams Šarūnui Gustainiui ir Gintarui Steponavičiui teismo sprendimu skirtos piniginės baudos.

Teismas taip pat kaltais dėl nusikalstamų veikų pripažino ir anksčiau išteisintus juridinius asmenis byloje – „MG Grupę“, Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją. Juridiniams asmenims skirtos piniginės baudos.

Įkalinimo įstaigose atsidūrę E. Masiulis, R. Kurlianskis ir V. Gapšys prašė LAT stabdyti jiems skirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą, tačiau teismas jų prašymų netenkino. V. Gapšiui Seime surengtas apkaltos procesas, tačiau parlamentas nepanaikino kalėjime sėdinčio Seimo nario mandato.

Tęs K. Bartoševičiaus bylos nagrinėjimą, imsis prokuratūros skundo dėl sprendimo V. Šiliausko byloje

2024 m. šalies teismuose toliau bus nagrinėjama ne viena šiemet atversta rezonansinė byla. Dalyje jų pirmos instancijos teismai jau yra priėmę sprendimus, tačiau šie nėra įsigalioję, jie apskųsti apeliacine tvarka.

Vilniaus miesto apylinkės teismas kitąmet toliau nagrinės 2021 m. riaušių prie Seimo bylą. Joje tikimasi baigti nukentėjusiųjų ir pratęsti kaltinamųjų apklausas. Kaltinamieji byloje ne kartą yra minėję, jog prašys, kad į teismo posėdį liudyti būtų pakviesti policijos generalinis komisaras Renatas Požėla, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.  

2024 m. Panevėžio apygardos teismas tęs šiemet, spalio 19 d., atverstos buvusio Seimo nario K. Bartoševičiaus bylos nagrinėjimą. Eksparlamentaras teisiamas dėl iš viso galimai 10 įvykdytų seksualinių nusikaltimų prieš vaikus, tarp kurių yra epizodų dėl galimo nepilnamečių prievartavimo, tvirkinimo. Prokuratūros duomenimis, byloje yra keturi nukentėjusieji, kurie galimai prieš juos padarytų nusikaltimų metu buvo nepilnamečiai. Teisėsauga įtaria, jog nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam einant Seimo nario pareigas. Kitų metų pradžioje teisme ketinama išklausyti kaltės nepripažįstančio K. Bartoševičiaus parodymų.

Kitąmet LAT imsis kasacinių skundų vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje. Apkaltinamąjį Apeliacinio teismo sprendimą apskundė arba ruošiasi apskųsti tiek kaltais dėl korupcinių veikų pripažinti juridiniai asmenys – Darbo partija, Liberalų sąjūdis, koncernas „MG Grupė“, tiek ir fiziniai asmenys – eksparlamentaras Š. Gustainis, laisvės atėmimo bausmes atliekantys R. Kurlianskis, E. Masiulis ir V. Gapšys. Pastarasis, Seimui nutarus jo nešalinti iš parlamento, teismui pateikė pakartotinį prašymą stabdyti laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

2024 m. Apeliacinis teismas imsis buvusio Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus V. Šiliausko bylos. Šių metų lapkritį Kauno apygardos teismas valdininką pripažino kaltu dėl kyšininkavimo, jam skyrė 65 tūkst. eurų baudą ir 7 metams atėmė teisę dirbti valstybės tarnyboje. Prokuratūra apskundė šį teismo sprendimą ir prašo teismo V. Šiliauskui skirti 6 metų laisvės atėmimo bausmę. Pirmos instancijos teismo nutartį taip pat yra apskundęs ir V. Šiliauskas.

Bylos duomenimis, V. Šiliauskas 2021-2022 m. tiesiogiai reikalavo ir paėmė iš bendrovės „Autokausta“ vadovo Juozo Kriaučiūno kyšius. Kyšių suma, anot teisėsaugos, siekė 260 tūkst. eurų. V. Šiliauskas pripažino savo kaltę, gailėjosi. Jis teisme aiškino, kad siekė iš V. Kriaučiūno gauti apie 300 tūkst. eurų, nes už tokią sumą esą planavo įsigyti namą Ispanijos saloje Tenerifėje.

V. Šiliausko byla yra pripažinta greičiau nagrinėtina. Tai reiškia, kad teismas jai skirs prioritetą. Greičiau nagrinėtomis bylomis taip pat pripažintos ir Kauno apygardos teisme nagrinėjama „Kamuolinių“ nusikalstamos grupuotės bei dėl korupcijos anksčiau teisto buvusio advokato Aivaro Surblio bylos. Pastaroji LAT sprendimu grąžinta iš naujo nagrinėti Apeliaciniam teismui.

Šiaulių apygardos teismas kitąmet tęs „Grigeo Klaipėda“ baudžiamosios bylos nagrinėjimą. Apie tai, kad iš „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias per „Klaipėdos vanduo“ nuotekų kolektorių galėjo būti išleidžiamos iš dalies biologiškai apvalytos nuotekos paaiškėjo 2020 m. sausį. Byloje aiškinantis dėl taršos mariose, kaltinimai pareikšti 14 asmenų atsakomybės. Tiesiogiai už nuotekų valymą ir valymo įrenginių modernizavimą atsakingi buvę bendrovės vadovai, prisipažinę dėl savo ilgametės neteisėtos veiklos, prokuratūros sprendimu nuo atsakomybės byloje yra atleisti.

2024 m. Vilniaus apygardos teismas toliau nagrinės šiemet atverstą didelės apimties baudžiamąją bylą, kurioje buvęs Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus ir buvęs Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius kaltinami prekyba poveikiu, dokumentų klastojimu. V. Sutkui taip pat pateikti kaltinimai ir dėl kyšininkavimo, o M. Zalatorius – didelės vertės svetimo turto iššvaistymo. Minėti asmenys kaltės nepripažįsta.

Vilniaus miesto apylinkės teismas kitąmet bylos dėl COVID-19 greitųjų pirkimo nagrinėjimą. Joje buvusi sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė kaltinama piktnaudžiavimu. Prokuratūra tvirtina, kad L. Jaruševičienė, piktnaudžiaudama užimamomis pareigomis, dirbdama sveikatos apsaugos viceministre, nuo 2020 m. kovą galimai teikė nepagrįstus ir neteisėtus reikalavimus Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovui ir darbuotojams dėl greitųjų COVID-19 testų pirkimo. Apeliacinis teismas yra pripažinęs, kad valstybė už minėtus testus yra permokėjusi kelioms bendrovėms ir priteisė valstybei per 4 mln. eurų.

Advokatas A. Šindeikis: valstybėje jaučiamas lūžis

Eltos kalbintas teisės mokslų daktaras, advokatas Algimantas Šindeikis teigė pastebėjęs pastaruoju metu ryškėjančią naują tendenciją rezonansinėse bylose – teisėjai stengiasi viešai aiškinti priimto sprendimo motyvų esmę. Teisininkas šią naują praktiką vertina pozityviai, tačiau kartu pabrėžė, kad teisėjai dar mokosi, kaip tinkamai pristatyti savo sprendimus visuomenei.

„Pastaruoju metu rezonansinėse bylose teisėjai imasi tos nelengvos užduoties paaiškinti visuomenei, ką jie nusprendė. Tai, kad teisėjai bando paaiškinti savo sprendimus, yra pozityvu, nes prieš tris ar penkerius metus teisėjai nesiteikdavo nieko aiškinti, nes galvodavo, jog visi motyvai yra pateikti procesiniame sprendime – jeigu jis yra prieinamas visuomenei, tai jį gali žmonės paskaityti ir įvertinti.

Tai, ką teisėjai daro, yra pozityvu. O kaip jiems pavyksta tai padaryti? Manau, tai yra ilgo kelio pradžia, kol teisėjai įgis tų įgūdžių savo priimtų sprendimų teisumu įtikinti visuomenę. Tai nėra lengvas dalykas“, – kalbėjo A. Šindeikis.

Teisininkas, paklaustas, kaip reikėtų vertinti skirtingus teismų sprendimus toje pačioje byloje, ragino dėl to nenustebti. A. Šindeikio teigimu, tokios situacijos rodo, jog teismai Lietuvoje yra nepriklausomi, priimant sprendimus, vadovaujasi teise, tai yra veikia instancijos teismų sistema, o patys teismai sprendimus priima savarankiškai.

„Nereikia nustebti, kad teismų sprendimai dažnai būna skirtingi ar net priešingi, kas nutiko, pavyzdžiui, „MG Baltic“ byloje. (...) Dažnai žmonės stebisi, kad byloje yra tokie priešingi teismų sprendimai. Visuomet tokiais atvejais raginu džiaugtis ir didžiuotis savo valstybe, nes tai įrodo, kad gyvename demokratinėje ir teisinėje valstybėje, teismai mūsų valstybėje yra nepriklausomi, jie sprendžia bylą pagal teisę. Tai reiškia, kad nėra kažkokios vieningos partinės, valstybinės linijos, kaip kokią bylą reikia išspręsti“, – dėstė advokatas.

A. Šindeikis, kalbėdamas apie teisėsaugos priekaištus teismams dėl neva per aukštos įrodinėjimo kartelės korupcinėse bylose, tvirtino, kad tokioms pastaboms galima iš dalies pritarti. Anot jo, natūralu, kad fiksuojant korupcinius nusikaltimus, gauti tiesioginių įrodymų dažnai beveik neįmanoma, tad, advokato teigimu, teismams belieka vadovautis kitais surinktais duomenimis.

„Visuomenėje sklando ta nuostata, jog garsiose rezonansinėse bylose, politinės korupcijos bylose įrodinėjimo standartai yra labai aukšti. Iš esmės galima pritarti, kad iš tikrųjų klausimai, susiję su politine korupcija, yra labai sudėtingi, nes niekas nesigiria tuo, kad kažkas kyšį paėmė ir kad kažkas davė. Turėti tiesioginių įrodymų, kad taip atsitiko? Ko gero, toks uždavinys yra neįgyvendinamas. Todėl, tenka remtis netiesioginiais įrodymais, pavyzdžiui, kokie susitarimai sudaryti, kokios lėšos paimtos ir panašiai“, – kalbėjo teisininkas.

Advokatas, apžvelgdamas šių metų rezonansinių bylų baigtis, tvirtino, kad šiuo metu Lietuvos teisinėje sistemoje ryškės svarbus momentas, kai iš esmės gali būti keliamas klausimas, ar politine korupcija kaltinami asmenys gali būti realiai nubausti. Pasak A. Šindeikio, šis klausimas tampa dar aktualesnis, mat į teismo sprendimus korupcinėse bylose ir audringiau reaguoja ir visuomenė, kuri turi savo susiformavusius lūkesčius.

„Dabar mūsų valstybėje yra svarbus momentas – arba politinė korupcija bus nebaudžiama, tai yra neužteks įrodymų, duomenų, ir bus siunčiamas signalas visuomenei, kad iš esmės įrodyti asmenų kaltę tokiuose bylose yra beveik neįmanoma arba ikiteisminiuose tyrimuose bus surenkama pakankamai duomenų kaltei pagrįsti, o teismų nagrinėjamose bylose bus sukurtos tokios teisės aiškinimo, duomenų pripažinimo įrodymais, įrodymų vertinimo taisyklės, kurios vis dėlto leis asmenis, kurie kyšininkauja, prekiauja poveikiu, tai yra prekiauja įstatymų leidyba, realiai nubausti.

Sakyčiau, valstybėje yra jaučiamas lūžis, kai teismų sprendimai visuomenės yra laukiami, nesvarbu, ar tai bus Aukščiausiojo Teismo sprendimas „MG Baltic“ byloje, ar tai bus Apeliacinio teismo verdiktas buvusio Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus byloje. Iš esmės tie sprendimai gali lemti, koks bus visuomenės požiūris į tai, ar tokiose bylose, pagal jose esančius duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais ir vertinai teismai, vis dėlto galima įvykdyti teisingumą“, – svarstė pašnekovas.