2020 metų devynių mėnesių gaisrų ir gelbėjimo darbų statistika Vilniaus rajone

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos duomenimis per pastaruosius devynis šių metų mėnesius Vilniaus rajone kilo 469 gaisrai. Palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų sumažėjo 33,6 proc.

Gaisre, kuris kilo Vilniaus r. sav., Zujūnų sen., individualiame gyvenamajame name dėl krosnies, židinio bei dūmtraukio gedimų žuvo vienas žmogus. Per tą patį laikotarpį 2019 m. Vilniaus rajone žuvo 6.  

Gaisruose šiais metais, gyvenamosiose patalpose traumuoti 5 gyventojai ir kituose objektuose – 2.  Per tą patį laikotarpį 2019 m. Vilniaus rajone patyrė traumas 6 asmenys.

Ugniagesiams gelbėtojams nuo gaisrų pavyko išgelbėti 4 žmones (2019 m. – 4) ir 18 gyvūnų, apsaugoti nuo ugnies 40 statinių (2019 m. – 62).

Daugiausiai gaisrų 292 arba 62,3 proc. visų gaisrų, kilo atvirosiose teritorijose (2019 m. – 515), iš jų daugiausia t.y. 150 kartų (31,8 proc. visų gaisrų) degė pievos, 21 kartą (5 proc.) ugnis niokojo mišką. Taip pat 62 kartus (2019 m. – 82 ir 13,2 proc. visų šių metų gaisrų) liepsnojo gyvenamosios paskirties pastatai. Šiais metais 37 kartus degė pagalbinio ūkio paskirties pastatai, per praeitų metų tą patį laikotarpį – 29 kartus, o 22 kartus gesintos transporto priemonės (2019 m. - 31).

Ugnis sunaikino 4 statinius, o 2019 metais buvo sunaikinti 16 statinių, taip pat buvo suniokotos 7 transporto priemonės (2019 m. – 22 ).

Pagrindinės gaisrų priežastys: pašalinis ugnies šaltinis (63,8 proc. visų gaisrų), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (6 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (4,3 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimai (4 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai (3 proc.), kitos priežastys (2,4 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (1,7 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (1,1 proc.),  neatsargus rūkymas  (0,4 proc.). Taip pat užregistruoti 12 padegimų (3 proc.), o 34 (7,3 proc.) gaisrų priežastys dar tiriamos.

Ugniagesiai gelbėtojai be gaisrų gesinimo atliko ir 134 kitus gelbėjimo darbus (2019 m. – 75). 81 kartą teikė pagalbą gyventojams buityje (pernai 34), 26 kartus padėjo dirbti kitoms specialiosioms tarnyboms (17). 23 kartus ugniagesiai gelbėtojai vyko pagelbėti žmonėms, patekusiems į autoįvykius (18 - pernai) ir, panaudoję specialias gelbėjimo priemonės, iš sumaitotų automobilių išlaisvino 3 nukentėjusiuosius bei ištraukė 3 žuvusius. 1 kartą teko darbuotis vandenyje (pernai per tą patį laikotarpį – 3). Taip pat 1 kartą (2019 m. – 2) teko budėti nukenksminant sprogmenis. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu iš viso atliktų gelbėjimo darbų padaugėjo 78,7 proc.

Atvėsus orams ugniagesiai pirmieji sužino apie kūrenimo sezono pradžią. Gaisrai dėl netvarkingų krosnių, židinių ir dūmtraukių šį rudenį jau sunaikino ar apgadino ne vieną gyvenamąjį namą. Dažniausiai tokie gaisrai kyla, kai dėl dūmtraukyje susikaupusių suodžių, jiems užsidegus, ugnis persimeta į stogo ar perdangos konstrukcijas. Ugnis įsiplieskia ir dėl netvarkingų,  įtrūkusių krosnių ir dūmtraukių, kai per plyšius rūksta dūmai, o kartais net matyti liepsna. Labai greitai užsidegti gali ir kai prie krosnies pakuros yra laikomos degios medžiagos. Kartais namai supleška ir dėl neatsargaus elgesio įkuriant krosnį, kai yra naudojami degūs skysčiai.

Šildymo įrenginiais būtina pasirūpinti iš anksto, dar prieš pradedant kūrenimo sezoną. Privalu išvalyti suodžius, dervas. Beje, suodžius būtina valyti ir šildymo sezono metu, ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius. Sumažėjusi trauka, į patalpą sklindantis dūmai, gali būti užsikimšusio dūmtraukio požymis. Kad dūmtraukis ilgiau neužsiterštų, reikėtų naudoti tik sausas malkas.

Užsidegus suodžiams dūmtraukyje reikia nedelsiant kviesti ugniagesius, nes netinkamai gesinamas suodžių gaisras (pavyzdžiui, pilant vandenį iš viršaus) gali suardyti dūmtraukį.

Gaisrų galima išvengti, bet reikia nepamiršti dūmtraukio ir krosnies priežiūros, nepatingėti užlipti į palėpę ir įsitikinti ar nėra įtrūkimų, nesandarumų. Juos pastebėjus, imtis remonto, mūrinį dūmtraukį išbaltinti.

Medinės grindys prie pakuros turi būti apsaugotos nedegiomis medžiagomis, kad iškritusios žarijos ar kibirkštys jų neuždegtų. Tam galima panaudoti skardos lakštą, keramines plyteles. Be to, draudžiama laikyti bet kokias degias medžiagas arčiau kaip per  1 metrą nuo krosnies pakuros.

Ugniagesiai taip pat primena, kad negalima palikti be priežiūros besikūrenančių neautomatinių šildymo katilų, krosnies ar židinio, arba jų priežiūrą patikėti mažamečiams vaikams.

PAGD prie VRM Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos
Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus informacija