2020-ieji buvo vieni iš trijų šilčiausių metų istorijoje

Nauja ataskaita skelbia, kad 2020 buvo vieni iš trijų šilčiausių metų stebėjimų istorijoje, nepaisant La Niña reiškinio.

Pasaulio meteorologijos organizacija (WMO) „2020 metų Globalaus klimato būklės ataskaitoje“ (angl. State of the Global Climate report) praneša, kad vidutinė pasaulinė temperatūra maždaug 1,2°C viršijo prieš Pramonės revoliuciją (1850–1900 m.) egzistavusius lygius.

Šešeri metai nuo 2015-ųjų buvo šilčiausi istorijoje, tuo tarpu laikotarpis nuo 2011 iki 2020 metų buvo šilčiausias dešimtmetis stebėjimų istorijoje.

Net ir koronaviruso pandemijos nulemtas ekonominis sulėtėjimas negalėjo sustabdyti klimato kaitos variklių, tarp kurių ir šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijos, skelbia WMO.

Statistiškai, globalių temperatūrų atžvilgiu, 2020 metai šiek tiek atsiliko nuo 2016-ųjų ir kiek lenkė 2019 metus, taip patekdami tarp TOP 3 šilčiausių metų.

Tačiau WMO atstovas spaudai sakė, kad skirtumai tarp šių trijų metų yra tokie nedideli, kad jie papuola į paklaidos ribas.

Bendrų rezultatų apskaičiavimui, kad gautų išsamius skaičius, WMO naudoja penkis duomenų rinkinius iš „Copernicus“, NVAA, NASA, Meteorologijos tarnybos „HadCRUT“ ir Japonijos meteorologijos agentūros.

Tačiau teigiama, kad ilgalaikė tendencija, kuomet mes turėjome šilčiausius šešerius metus ir šilčiausią dešimtmetį, yra kur kas svarbesnė nei atskirų metų reitingas.

2020 metų šiluma buvo panaši į 2016 m., nepaisant La Niña sąlygų vystymosi iki rugsėjo mėnesio pabaigos, skelbiama ataskaitoje.

La Niña yra plataus masto vandenyno paviršiaus temperatūrų vėsimo reiškinys centrinėje ir rytinėje Ramiojo vandenyno pusiaujo pusėse, kuris lemia pasaulinių orų svyravimus.

Bendrai, naujojoje ataskaitoje pristatomos skirtingos klimato krizės priežastys ir jos padariniai, tarp kurių minimos šiltnamio efektą skatinančių dujų koncentracijos, kylančios sausumos ir vandenynų temperatūros, jūros lygių kilimas, tirpstantys bei besitraukiantys ledynai ir ekstremalūs orai.

„Praėjo 28 metai po to, kai 1993 metais Pasaulio meteorologijos organizacija paskelbė pirmąją „Klimato būklės ataskaitą“, dėl tuo metu iškilusio susirūpinimo dėl numatomų klimato pokyčių,“ – pranešime sakė WMO generalinis sekretorius profesorius Petteri Taalas.

„Dabar mes turime 28 papildomų metų duomenis, kurie rodo reikšmingą temperatūros kilimą sausumoje ir jūroje, o taip pat ir kitus pokyčius, pavyzdžiui, jūros lygio kilimą, jūros ledo ir ledynų tirpimą bei kritulių pokyčius. Visi pagrindiniai klimato rodikliai ir su jais susijusių padarinių informacija, pateikiama šioje ataskaitoje, išryškina nenumaldomą ir besitęsiančią klimato kaitą, vis didėjančius ir intensyvėjančius ekstremalius įvykius, didelius nuostolius ir žalą, kuri daro poveikį žmonėms, visuomenei ir ekonomikoms. Neigiamos klimato tendencijos artimiausius dešimtmečius tęsis nepriklausomai nuo mūsų sėkmės švelninant klimato kaitą.“

Anot profesoriaus Taalas, laikas pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus greitai senka, o juo buvo siekiama palaikyti vidutines pasaulio temperatūras gerokai žemiau 2°C kilimo, lyginant su priešindustriniais lygiais.

Ataskaitoje WMO taip pat atkreipia dėmesį, kad pagrindinių šiltnamio efektą skatinančių dujų, įskaitant anglies dioksidą (CO2), metaną (CH4) ir azoto oksidą (N2O), koncentracijos 2020 metais toliau didėjo.

CO2 yra išskiriamas iškastinio kuro, pavyzdžiui anglies ar dujų, kurie vis dar yra naudojami energijos gamybai, vietoje ekologiškesnių alternatyvų, tokių kaip saulės ar vėjo energija.

COVID, dėl pasaulinių karantinų metu sulėtėjusios ekonomikos, laikinai sustabdė naujų šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijas, tačiau apskritai neturėjo jokio pastebimo poveikio atmosferinei koncentracijai per metus, priduria WMO.

Tiesą sakant, COVID papildė „nauju ir nepageidaujamu orų, klimato ir su vandeniu susijusio pavojaus aspektu“, darančiu plataus masto bendrą poveikį žmonių sveikatai ir gerovei.

Pavyzdžiui, reagavimo ir atsikūrimo operacijos po stichinių nelaimių, tokių kaip Azijai smogęs ciklonas „Harold“, dėl galiojančių karantinų buvo sutrikdyti, kas lėmė įrangos ir pagalbos teikimo atidėjimus.

Organizacijos teigimu, vandenynai absorbuoja apie 23 procentus metinių, žmonių sukurto į atmosferą išmetamo CO2 ir veikia kaip apsauginė priemonė prieš klimato kaitą.

Vis dėlto, CO2 reaguoja su jūros vandeniu, mažindamas jo pH ir paskatindamas vandenynų rūgštėjimą, o dėl to kyla tokios problemos, kaip koralų balimas, naikinantis mūsų natūralius rifus.

Savo ruožtu tai mažina jų pajėgumus iš atmosferos absorbuoti CO2.

Vandenynai absorbuoja daugiau nei 90 procentų šiluminio pertekliaus, kurį sukuria žmonių vykdoma veikla, ir nors 2019 metais stebėjome didžiausią vandenynų šilumos kiekį, ši tendencija, greičiausiai, tęsėsi ir 2020 metais, skelbia WMO.

Ataskaitoje WMO taip pat atkreipia dėmesį į jūros lygių kilimą.

Remiantis palydovinio aukščiamačio matavimais, vidutinis pasaulio jūros lygis nuolatos kilo nuo pirmosios klimato būklės ataskaitos paskelbimo 1993 metais.

Nedidelis vidutinio pasaulio jūros lygio kritimas 2020 metų vasarą, buvo, ko gero, sietinas su besivystančiomis La Niña sąlygomis, tačiau bendrai vidutinis jūros lygis 2020 metais toliau kilo.

Nebeliko laiko

Ši naujausia ataskaita buvo paskelbta prieš JAV sušauktą virtualų Aukščiausio lygmens lyderių susitikimą klimato tema (angl. Leaders Summit on Climate), kuris vyks balandžio 22–23 d.

„Ši ataskaita rodo, kad mes nebegalime švaistyti laiko,“ – sakė Jungtinių Tautų organizacijos generalinis sekretorius António Guterres, kuris pirmadienį pristatė ataskaitą spaudos konferencijoje, drauge su profesoriumi Taalas. „Klimatas kinta ir to padariniai žmonėms ir planetai jau yra per brangūs.“

Ataskaita taip pat yra paskelbta prieš 26-ąją Jungtinių Tautų Klimato kaitos konferenciją (angl. United Nations Climate Change Conference), dar žinomą kaip COP26, kuri lapkričio mėnesį bus surengta Glazge. 

COP26 praėjusių metų lapkritį buvo atidėta dėl COVID-19 situacijos pasaulyje.  

Guterres teigia, kad valstybės gerokai prieš COP26 turi pateikti ambicingus nacionalinius klimato planus, kurie iki 2030 m. bendrai sumažintų išmetamų pasaulinių emisijų kiekį 45 procentais, palyginus su 2010 metų lygiu.

„Tai veiksmų metai,“ – sakė Guterres. „Valstybės turi įsipareigoti iki 2050 metų tapti teršalų nebeišskiriančiomis valstybėmis. Jos turi veikti dabar, kad apsaugotų žmones nuo pražūtingų klimato kaitos padarinių“.

Gismeteo.lt