2018 m. žindymo savaitės šūkis „Žindymas – gyvenimo pamatas (esmė)“

Rugpjūčio 1–7 dienomis minima 26-oji Pasaulinė žindymo savaitė. Pasaulyje, kuriame vis dar egzistuoja nelygybė, krizės ir skurdas, maitinimas krūtimi yra kūdikių ir motinų sveikos gyvensenos pagrindas. Žindymas – tai universalus sprendimas, sukuriantis visiems lygias galimybes į teisingą gyvenimo pradžią. Žindymas gerina moterų ir vaikų sveikatą, gerovę bei išgyvenimą visame pasaulyje.

Motinos pienas yra pats maistingiausias ir imunitetą stiprinantis produktas kūdikiams ir mažamečiams vaikams. Tai ne tik natūralus ir optimalus būdas maitinti vaikus, bet taip pat jis skatina motinos ir vaiko bendravimą nepriklausomai nuo aplinkos. Žindymas yra sveikatinantis, neteršiantis, daug išteklių nereikalaujantis, gamtą tausojantis ir natūralus mitybos būdas bei maistinių medžiagų šaltinis.

Dėl pasirinkimo maitinti krūtimi kiekvienais metais daugiau kaip 823 tūkst. vaikų ir daugiau kaip 20 tūkst. motinų išvengia mirties. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, iki 6 mėnesių amžiaus išimtinai žindoma tik 40 proc. visų kūdikių.

Žindyti norinčios motinos neretai susiduria su daugybe kliūčių. Jos gauna nepakankamai informacijos iš sveikatos paslaugų teikėjų, neturi galimybės gauti kvalifikuotų konsultacijų žindymo klausimais, trūksta paramos iš namiškių, susiduria su agresyvia motinos pieno pakaitalų rinkodara bei būna priverstos grįžti į darbą iš karto po gimdymo. Su šiomis kliūtimis susiduriančios moterys paprastai neturi galimybių žindyti išimtinai 6 mėnesius ir tęsti žindymą iki 2 metų ar ilgiau.

Siekiant įgyvendinti Pasaulio sveikatos organizacijos tikslą, kad išimtinai būtų žindoma 50 proc. ir daugiau kūdikių, planuojama iki 2025 m. imtis koordinuotų veiksmų. Visi kartu mes galime daug nuveikti, palaikydami žindymą, kaip natūraliausią vaikų mitybos būdą, aprūpinimo visaverčiu maistu ir skurdo mažinimo priemonę. Pagrindinis dėmesys 2018 m. Pasaulinės žindymo savaitės metu skiriamas šioms priemonėms:

Užkirsti kelią blogai mitybai:

Optimalus žindymas turi visą gyvenimą trunkantį teigiamą poveikį sveikatai.

Yra daug akivaizdžių įrodymų, jog optimalus žindymas turi teigiamą poveikį:

§ Motinai padeda reguliuoti pastojimą, mažėja krūtų ir kiaušidžių vėžio rizika, mažėja hipertenzijos rizika

§ Vaikui padeda kovoti su infekcijomis, mažėja viduriavimo atvejų dažnumas ir sunkumas, mažėja kvėpavimo takų infekcijų ir ūminio vidurinės ausies uždegimo rizika, užkerta kelią dantų ėduoniui ir netaisyklingam sąkandžiui bei didina intelektą.

Užtikrinti maisto saugumą net ir krizių metu:

Optimalus žindymas yra gyvybiškai svarbus užtikrinant sveikatą ir gerovę visam gyvenimui.

PSO ir UNICEF rekomenduoja:

§ Žindymą pradėti (inicijuoti) ne vėliau kaip 1 valandą nuo gimimo.

§ Išimtinio žindymo trukmė – 6 mėnesiai.

§ Tęsti žindymą iki 2 metų amžiaus ir ilgiau, nuo 6 mėnesių į mitybą įtraukiant tinkamus papildomus maisto produktus.

Nutraukti skurdo ratą:

Trumpalaikės ir ilgalaikės su nežindymu susijusios išlaidos daro įtaką visai visuomenei šiais aspektais:

§ Nežindomi kūdikiai turi žemesnį IQ, todėl sumažėja jų galimybės gauti tinkamą išsimokslinimą, dėl to ateityje jų pajamos bus mažesnės.

§ Žemi žindymo rodikliai prisideda prie išaugusio sergamumo, dėl to didėja sveikatos priežiūros ir gydymo išlaidos.

Kūdikių mišinukų gamyba, pakavimas, saugojimas, platinimas ir paruošimas prisideda prie žalos aplinkai.

Pasaulio žindymo iniciatyvų aljanso (World Alliance for Breastfeeding Action – WABA) pateikiami faktai:

Visame pasaulyje 155 mln. vaikų iki 5 m. turi augimo sutrikimų, 52 mln. vaikų kenčia nuo išsekimo ir 41 mln. vaikų turi antsvorio. Tyrimai rodo, kad žindymas, palyginti su dirbtiniu maitinimu, sumažina nutukimo riziką 10 proc.

Daugiau nei 1,9 mlrd. suaugusiųjų (18 m. ir vyresnių) turi antsvorio, tarp jų 650 mln. yra nutukę.

Žemo ir vidutinio lygio pajamų šalyse žindomų kūdikių mirties rizika pirmaisiais gyvenimo metais yra 21 proc. mažesnė nei tų, kurie niekad nebuvo žindomi.

815 mln. žmonių visame pasaulyje trūksta saugaus maisto, jie kenčia nuo nepakankamos mitybos, o didžioji jų dauguma – 489 mln. žmonių – gyvena karinio konflikto kamuojamose šalyse.

Motinos pieno kokybė ir kiekis nepriklauso nuo moterų mitybos sąlygų, išskyrus retus išsekimo atvejus (tik 1 proc. atvejų).

Manoma, kad iki 2019 m. dirbtinio maitinimo mišinių, skirtų kūdikiams maitinti, pardavimai pasieks beveik 70,6 mlrd. JAV dolerių.

Vos 1 kg dirbtinio maitinimo mišiniui paruošti reikia daugiau nei 4000 tūkst. litrų vandens.

Visame pasaulyje skaičiuojama apie 60 mln. pabėgėlių ir migruojančių asmenų, daugelis iš jų yra vaikai ir moterys, kuriems gresia įvairių formų nepakankama mityba. Maitinimas krūtimi galėtų padėti spręsti šią problemą.

Sumažinus kūdikių žindymo trukmę, intelekto koeficientas (IQ) sumažėja 2,6 balo.

Žindymas yra viena geriausių investicijų į pasaulinę sveikatą. 1 JAV doleris, investuotas į žindymą, generuoja 35 JAV dolerių ekonominį atsaką.

Atsisakymas maitinti krūtimi kasmet sudaro 302 mlrd. JAV dolerių ekonominių nuostolių – tai sudaro 0,49 proc. bendrojo pasaulinio vidaus produkto.

Lietuva įgyvendina Pasaulio sveikatos organizacijos ir Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) Naujagimiams palankios ligoninės iniciatyvą, kurios įgyvendinimą koordinuoja Sveikatos apsaugos ministerija ir sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintas Žindymo skatinimo komitetas. Komitetą techniškai aptarnauja Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras. Žindymas neginčijamai būtinas kūdikiui ir labai svarbus motinos sveikatai, todėl būtina siekti, kad kuo daugiau moterų ir kuo ilgiau žindytų savo kūdikius. Svarbu švietimas, mokymas ir pagalba žindančiai motinai ne tik gimdymo stacionare, bet ir gimdyvei išvykus į namus. Žindymo skatinimo komitetas parengė ir siūlo šį informacinio pobūdžio lankstinuką „Sėkmingo žindymo žingsneliai" įteikti kiekvienai iš gimdymo stacionaro išvykstančiai motinai.

2017 m. rudenį 8 asmens sveikatos priežiūros įstaigos – VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė, VšĮ Kretingos rajono savivaldybės Kretingos ligoninė, VšĮ Marijampolės ligoninė, VšĮ Mažeikių ligoninė, VšĮ Pasvalio ligoninė, VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė, VšĮ Ukmergės ligoninė, VšĮ Utenos ligoninė – buvo pripažintos naujagimiams palankiomis ligoninėmis. Šiuo metu tokių gydymo įstaigų jau yra 16, dar viena įstaiga – VšĮ Raseinių ligoninė – laukia vertinimo.

Informaciją parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus visuomenės sveikatos specialistė, Žindymo skatinimo komiteto sekretorė Ramunė Miliauskė