18 „Mon­mart­ro“ metų

Rugpjū­čio 9 d. baigė­si še­šias die­nas trukęs tarp­tau­ti­nis fes­ti­va­lis-ple­ne­ras „Šiau­lių Mon­mart­ro Res­pub­li­ka“. Tai jau bu­vo 18-ie­ji šio vis gausė­jan­čio da­ly­viais ren­gi­nio me­tai.

Kas lankėsi Paryžiaus Monmartre, manau, pagalvodavo: „O, kad mūsų mieste tokį.“ Tokių minčių kilo ir Šiaulių „Laiptų galerijos“ direktorei Janinai Ališauskienei. Taip Šiauliuose šis festivalis-pleneras ir užgimė. Šiuo metu Lietuvoje jau vyksta ne vienas Monmartro vardu vadinamas festivalis ar pleneras, kurių žymiausias bemaž Vilniaus Užupyje, be abejo, po vykstančio mūsų mieste, kuris respublikoje toks buvo pirmasis (Užupyje prasidėjo, rodos, prieš 5 metus), o dalyvių skaičiumi iki šiol nepralenktas.

Tiesa, kai kam pavadinimas gali pasirodyti pretenzingas (oho, ko užsinorėjo), bet, geriau pamąsčius, juk Monmartras ne tiek vieta, kiek jausmas, nuotaikos, menas, žmonių buvimas kartu. Gal Paryžiaus Monmartrui dar linksmiau, kad tokių monmartrų po saule dar daugiau yra.

Pastaraisiais metais festivalis-pleneras „Šiaulių Monmartro Respublika“ praplėtė ribas ir apsilanko Šiaulių apskrities miestuose. Štai praėjusiais metais svečiavosi Joniškyje ir Žagarėje, šiais metais Joniškyje, Pakruojyje ir Kelmėje. Bet, be abejo, pagrindiniai renginiai vyksta Šiaulių „Laiptų galerijoje“, kuri ir yra šio tarptautinio festivalio-plenero organizatorė. Vienas iš festivalio koncertų persikelia į Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčią, nes jei Paryžiaus Monmartras turi savo bažnyčią – Šventosios Širdies baziliką, taip ir šiaulietiškasis savąją.

Šiųmečio „Monmartro“ parodos ir kiti renginiai

Per 18 „Šiaulių Monmartro“ gyvavimo metų plenere dalyvavo per 200 dailininkų. Yra dailininkų, kurie dalyvauja veik kiekviename plenere, vis yra ir naujokų. Kiekviename plenere apie 20 dailininkų. Visi „Šiaulių Monmartro“ dailininkai puikūs menininkai ir visados mūsų mieste laukiami. Dalyvauja ir jauni dailininkai, ir gyvieji klasikai – Vilniaus dailės akademijos ir kitų aukštųjų mokslo įstaigų dėstytojai – profesoriai, docentai. Latviai, prieš ketverius metus sužinoję, kurie jų tapytojai dalyvauja „Šiaulių Monmartre“, labai stebėjosi, kad pačioje Latvijoje nežino tokio plenero, kuriame iškart būtų dalyvavę tiek puikių jų respublikos dailininkų, o čia, Šiauliuose, – visas jų elitas.

Per visą „Šiaulių Monmartro Respublikos“ istoriją mūsų mieste svečiavosi dailininkų iš Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos, Moldovos, Olandijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Graikijos, Čilės, kitų kraštų ir, be abejo, iš visų Lietuvos miestų. Šiais metais šiauliečiai sulaukė svečių iš Olandijos ir Latvijos. Galima sakyti, jog dalyvavo ir ukrainiečiai, kurie dėl tos nelemtos koronos negalėjo atvykti, bet vieną jų – Matvejų Vaisbergą – plenero atidarymo metu matėme ekrane, juo labiau kad atidarytos net dvi šio garsaus Ukrainos dailininko parodos – „Siena“ ir „Svetimi namai“. Atsivežant šio dailininko darbus, talkino Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija.

Šiųmečiame „Monmartre“ dalyvavo 16 dailininkų (gausiausiai vilniečių) ir menotyrininkė, hum. m. dr. Danutė Zovienė. Net nežinau, ar dar yra kur nors pleneras, kuriame dalyvautų menotyrininkai, o jų buvimas ir paveikslų gimimo stebėjimas ragina menininkus temptis. Be to, jiems malonu išgirsti pagiriamąsias, o kai kada ir kritines pastabas. Šiais metais turėjo dalyvauti net du menotyrininkai, bet minėta korona ir čia parodė savo nagučius.

Tarp gausių festivalio-plenero renginių atidarytos net penkios parodos. Dvi minėtos M. Vaisbergo – pačioje „Laiptų galerijoje“, Kelmėje – Miriam Meras paroda, Joniškyje – vilnietės Elenos Nonos Zavadskienės, kuri buvo ir plenero dalyvė. O penktoji paroda „Geltona ir...“ – plenero metu nutapytų dailininkų darbų. Buvo paprašyta, kad geltona spalva vyrautų arba bent rastų vietą plenero dailininkų tapomuose paveiksluose.

Festivalio-plenero metu koncertavo Valstybinis Vilniaus ir M. K. Čiurlionio kvartetai, solistai J. Šležaitė, R. Rapalytė, L. Mikalauskas, vokalinis ansamblis „Quorum“. Visi šie kolektyvai dažni „Šiaulių Monmartro Respublikos“ svečiai, todėl Čiurlionio kvarteto vyrai ir visi kiti linksmai deklaravo esantys Šiaulių Monmartro gyventojais.

„Monmartre“ šalia dailės ir muzikos dažnai įsipina ir poezijos posmai. Pirmaisiais „Šiaulių Monmartro Respublikos“ metais regėdavome vilniečius aktorius Dalią Michelevičiūtę ir Andrių Bialobžeskį, pastaraisiais metais – aktorius šiauliečius Moniką Šaltytę ir Juozą Bindoką, kurie tapo festivalio-plenero veidais. Be to, šiais metais rašytiniam žodžiui atstovavo ir „Laiptų galerijos“ išleista pagrindinių šių metų „Monmartro“ parodų autoriaus Matvejaus Vaisbergo knyga „Atsiminimai“ su jautriais šio įvairiapusio menininko tekstais.

„Šiaulių Monmartro Respublikos“ atradimai

18 metų – tai jau istorija: veidai, vardai ir prisiminimai. Stasys Eidrigevičius ir jo plakatai, Šarūnas Sauka ir paveikslas, skirtas Lietuvos tūkstantmečiui, iš „Laiptų galerijos“ po „Monmartro“ festivalio tiesiai iškeliavęs į Lietuvos prezidentūrą... Kai kurie plenerai buvo skirti išėjusiems dailininkams – Kuršėnuose vaikystę praleidusiai Elvyrai Kairiūkštytei, galerijos draugui, Paryžiuje gyvenusiam Žibuntui Mikšiui, šiauliečiams Gerardui Bagdonavičiui, Eduardui Juchnevičiui.

Ne vienas dailininkas, įžengęs į „Šiaulių Monmartro Respubliką“ tapo „Laiptų galerijos“ ir Šiaulių miesto draugu. Viename iš pirmųjų „Monmartrų“ išvydome vilnietį tapytoją, Dailės akademijos dėstytoją Palemoną Gintarą Janonį. Nustebino dailininko eksperimentai, jo dėmesys formoms ir erdvei. Dailininko figūros sėdi, stovi, guli, kai kurios tarsi drąsiai nužengusios iš P. Pikaso ar H. Matiso drobių. Tapytojas buvo atvykęs dar ne į vieną plenerą, „Laiptų galerijoje“ surengė tris savo parodas. Nepavyko tik viena – prikalbinti jo žmoną menotyrininkę pristatyti savo vyro parodą. „Dar to nebuvo, kad girčiau savo vyrą“, – juokaudama išsisukdavo.

Po pirmojo dalyvavimo „Šiaulių Monmartre“ vilnietis tapytojas prof. Ričardas Bartkevičius tapo nuolatiniu jo dalyviu. Regėjome jį ir šiais metais. Miela stebėti šio dailininko kūrybą. Tarp abstrakcijų išvysti ir ne visai tapybinius daiktus, kaip skalbinių dėžė, peilis, žirklės, pjūklas... Žavi jo dažų tėškimas ant drobės.

Taip pat Vilniaus dailės akademijos dėstytoja Živilė Jasutytė po pirmojo dalyvavimo „Šiaulių Monmartre“ toliau nepraleido jo nė vienais metais. Regėjome ją ir šiemet. Tiesa, dailininkė mėgsta atsiskirti ir tapyti kur nors kamputyje, kad niekas jos nematytų ir netrukdytų. Vienais metais Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčioje dailininkė pastebėjo lietuvių dailės klasiko, Kazanės meno mokyklos auklėtinio, Šiaulių berniukų gimnazijos mokytojo Jono Janulio tapytas Kryžiaus kelio stotis. Ji jas fotografavo, nuotraukas naudoja savo paskaitose, o šiauliečiams sako, jog ir mūsų mieste galime rasti puikių meno kūrinių.

Praėjusiais metais „Šiaulių Monmartro Respublikoje“ dalyvavo viena iš žymiausių lietuvių tapytojų Dalia Kasčiūnaitė. Spalvingų paveikslų autorė labai džiaugėsi, kad „Laiptų galerija“ plenerams renkasi ne peizažo, natiurmorto ar kitas temas, o visą dėmesį skiria spalvai (praėjusių metų tema – „Mėlyna ir kitos spalvos“).

Šiais metais pirmą kartą pleneras sulaukė tapytojos vilnietės Jūratės Mykolaitytės. Dailininkė atsisako dalyvauti pleneruose, vadina save neplenerine tapytoja, bet ryžosi „Šiaulių Monmartro Respublikoje“ dalyvauti. Ryžosi, liko labai patenkinta, kaip sakė, labiausiai stebino plenero dvasia, ir beveik pažadėjo dalyvauti kitais metais.

Kiek dar „Šiaulių Monmartro Respublikos“ dailininkų galima būtų minėti, o džiugiausia, kad „Monmartro“ uždarymo dieną jie patys sako: „Iki kitų metų „Monmartro“.“