14 tūkst. žmonių pasirašė peticiją, reikalaujančią atšaukti sprendimą didinti miškų kirtimo normą

Daugiau nei 14 tūkst. asmenų pasirašė peticiją, kuria reikalaujama atšaukti Vyriausybės sprendimą 6 proc. penkmečiui padidinti valstybinių miškų kirtimo normą. Kitąmet įsigaliosiantis reguliavimas nustato, kad leistina iškirsti valstybinio miško ploto riba sieks 11 850 ha - tai 682 hektarais daugiau nei šiuo metu.

Peticiją inicijavusios Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas teigia, kad Vyriausybės sprendimas kelia pavojų Lietuvos miškams, o jo motyvas neturi pagrindo.

„Kirtimų norma nustatoma tam, kad būtų užtikrintas savalaikis ir racionalus medienos panaudojimas, drauge išlaikant bioįvairovės, apsauginių ir socialinių miško funkcijų išsaugojimą, tačiau panašu, jog dabartinis Vyriausybės nutarimas orientuotas tikrai ne į šiuos tikslus, juo labiau - ne į aplinkos apsaugą“, - pranešime cituojamas R. Lapinskas.

Anot jo, sprendimas priimtas nepabaigus nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir žemės reformos, dėl kurios daugiau nei 150 tūkst. ha miškų neturi nei valstybinio, nei privataus šeimininko.

R. Lapinsko teigimu, neišsklaidžius visuomenės abejonių dėl tikrųjų miško prieaugio apimčių, nepriėmus principinio sprendimo dėl plynų kirtimų mažinimo ir ypač nesustabdžius masinio neapdirbtos medienos masinio eksporto iš Lietuvos, didinti kirtimų normą yra neprasminga.

Tuo metu Seimo pirmininko ir Aplinkos ministerijos aiškinimai, kad padidinus miškų kirtimus atsirastų prielaidos malkų ir biokuro kainų mažėjimui, yra melagingi, sako R. Lapinskas.

„Iš miško biokuro poreikiams keliauja ne daugiau kaip 15 proc. medienos. Yra absoliučiai aišku, kad reikalinga plataus masto diskusija, nes tokio masto sprendimų priėmimas, nepagrindus jų visuomenei, žmonėms kelia didžiulį nerimą”, - teigia R. Lapinskas.

Parlamentaras, Lietuvos žaliųjų partijos narys Linas Balsys sako, kad apie abejotiną miškų ūkio veiklos kontrolę liudija ir pastaruoju metu viešojoje erdvėje sklindantys vaizdai iš Labanoro girios, Punios šilo ir kitų saugotinų teritorijų, kuriose fiksuojami plyni šimtamečių medžių kirtimai.

„Saugomos teritorijos yra paverstos komerciniais, ūkiniais miškais, kurie nevaržomai pjaunami, vežami, draskoma miško paklotė. Daroma didelė žala visų mūsų turtui. Sunku sveiku protu suvokti, kad šiandien saugomose teritorijose galimi plynieji miško kirtimai. Laikas nustoti apsimetinėti, kad saugome šias teritorijas“, - sako jis.

L. Balsys yra įregistravęs Miškų įstatymo pataisas, kuriomis ūkiniuose miškuose plynų kirtimų apimtys mažinamos, o saugomose teritorijose jie apskritai uždraudžiami.

Lietuvos žaliųjų partijos atsakingojo sekretoriaus pavaduotoja Ieva Budraitė informuoja, kad partija ketina imtis ne tik elektroninio, bet ir fizinio parašų po peticija rinkimo. Jei po dokumento pateikimo Vyriausybė savo sprendimo neatšauks, partija ketina organizuoti masinį protestą prie Vyriausybės.

ELTA primena, kad rugpjūčio 8 dienos posėdyje Vyriausybė pritarė, kad miškų kirtimo norma turėtų būti didinama 6 proc.

Pasak Aplinkos ministerijos, miškų kirtimo normos didinimas sumažins biokuro ir malkinės medienos kainą gyventojams.

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas taip pat yra sakęs, kad „visiškai atmeta“ pasigirstančias prielaidas, kad priimti sprendimą didinti miškų kirtimo normą spaudė miškų pramonė. Jo teigimu, sprendimas priimtas po pusdienio diskusijų su mokslininkais.

Sprendimas didinti miškų kirtimo normą sukėlė pasipiktinimą daugeliui politikų, tarp jų ir daliai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos, kuri yra delegavusi K. Navicką į ministro postą.

ELTA