REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Laisvalaikis2019 m. Rugsėjo 22 d. 16:28

13 realių atvejų, kada dvasios atsiliepė į kvietimą

Vilnius

Reporteris SantaŠaltinis: Etaplius.lt


99943

Dvasių kvietimas dvasių lentos (Ouija board) pagalba yra senas kaip pasaulis. Net daugybė nelaimių nesumažino šios praktikos populiarumo. Įdomu tai, kad net didžiausi cinikai yra susidūrę su kažkuo nepaaiškinamu, bet mėgsta tai nurašyti kaip „atsitiktinumą“ ar „draugų pokštą“.

Šiaip ar taip, žemiau pateikiama 13 atvejų papasakotų iš pirmų lūpų, kada paaiškinti įvykius logiškai yra gana sudėtinga.

1. Būdamas 98 metų numirė mano dėdės senelis. Neišėjo dalyvauti laidotuvėse. Nebuvome labai artimi, tad pernelyg negedėjau ir draugams nieko nepasakojau. Po savaitės su tais pačiais draugužiais susėdome prie dvasių lentos ir išsikvietėme kažką iš anapus.

Mano draugas paklausė, ar dvasia pažįsta ką nors, sėdintį šiame kambaryje. Dvasia patvirtino. Paklausta, kiek jai metų, atsakė, jog 98. Galiausiai parašė vardą – Oliveris. Kaip ir mano dėdės senelio… Pravirkau. „Trūko tavęs“, – tarstelėjo dvasia ir nustūmė rodyklę prie „Viso gero“. Daugiau dvasių nebekviečiau…

2. 2011-aisiais mudu su vyru tarnavome laivyne. Visame pastate, kuriame buvome, buvo pilna kamerų, kurias valdė vienas kompiuteris, esantis patalpoje, kur ir mes abu. Vieną naktį nutarėme išsikviesti dvasias prieš vieną iš kamerų, kad užfiksuotume visą paranormalų veiksmą, jei toks įvyktų.

Po pusvalandžio bendravimo su dvasia atsisveikinome ir nuėjome pažiūrėti, ką pavyko įamžinti. Mūsų laukė staigmena! Įrašas rodo, kaip susėdame prie lentos, o tada… Vaizdas dingsta. Po trisdešimties minučių tuščio tarpo vėl atsiranda – mudu atitraukiame rankas nuo lentelės. Jokia kita kamera visam pastate neišsijungė ir neturėjo tokių tuščių tarpų, kaip ta, kuri filmavo mus.

3. Kai žaidėme su dvasių lenta, užklausiau truputį drąsiau, nei mano draugai. Paklausiau, ar Dievas egzistuoja. Tik rašiau ne tiesiog “Dievas”, o vardą – Jehova. RODYKLĖ METĖSI Į ŠONĄ IR IŠSKRIDO PRO LANGĄ. Daugiau kaip gyvas nelindau prie tokių dalykų… Vėliau perskaičiau Biblijoje, kad demonai dreba iš baimės išgirdę Dievo vardą, nes žino jo galybę.

4. Bežaisdami su dvasių lenta iškvietėme keturiasdešimtmetę moterį, mirusią 91 metais prieš Kristų. Ji kalbėjo nebeegzistuojančia kalba, tad klausinėjome tik taip/ne klausimus. Išsiaiškinome, kad jos motina ją nunuodijo, o ji taip niekada ir nesužinojo kodėl. Paklausėme, ar tiek ji tenorėjusi mums pasakyti (juk dėl kažkokių priežasčių atsiliepė į kvietimą). Ji atsakė, jog taip. Mums net plaukai pasišiaušė. Scenelė verta “Išrinktųjų”.

5. Nekukliai pasiteiravau dvasios, už ko ištekėsiu. Ji atsakė “W.T.C. 3”. Tokie yra mano dabartinio vyro inicialai, ir jis yra trečias vaikas šeimoje…

6. Mudu su broliu – devynmetis ir dvylikametis – per Heloviną atradome pramogą… Viskas baigėsi tuo, kad dvasia parašė vyrišką, o tada mūsų mamos vardą. Mes, žinoma, paklausėme jos apie tai. Tačiau ji tik išbalo ir niekada mums neatskleidė, kas buvo tas vyras.

7. Prieš daugybę metų mano mama su draugėmis žaidė su dvasių lenta. Dvasia parašė: “nėščia”. Iš pradžių niekas nesusigaudė, o paskui paaiškėjo, jog nėščioji – mano mama… Štai kaip ji sužinojo apie mane – per dvasių lentą.

8. Kadangi dirbau akivaizdžiai apsėstame kino teatre, pamaniau, jog reikia pabandyti užmegzti kontaktą su vaiduokliais.

Ohoho – dvasios ėmė net pertraukinėti viena kitą, išgirdome devynis vardus. Viena pikta dvasia, pasivadinusi RD, vis reikalavo išeiti, ir judino rodyklę aštuonetais. Kai viena iš degusių žvakių nukrito, nutraukėme “ryšį”. Paranormalūs reiškiniai tęsėsi iki pat tos dienos, kai išėjau.

9. Ketvirtokas sūnus pasipasakojo, kad per pertrauką mokykloje su bendraklasiais kvietėsi dvasias ir taip susipažino su trylikamečiu berniuku, gyvenusiu pilietinio karo metais.

Nepagalvojau nieko blogo, bet paskui sūnus pasakė, jog tasai berniukas siūlo jam su draugais “prisijungti prie jo ir draugauti amžinai”. Teko paskambinti į mokyklą ir liepti labiau prižiūrėti, ką vaikai daro pertraukų metu.

10. Draugai vis spyrė Džeiką, išsikviestą dvasią, įrodyti, jog yra tikras. Kai vėliau iš rūsio, kuriame žaidėme, užlipome į mano kambarį, radome atverstą knygą ir su kreidutėmis joje išpaišytą vardą “Džeikas”. Paklausėme draugo patarimo ir sulaužėme dvasių lentą, kad “grąžintume džiną į butelį”.

11. Kai buvau penkiolikos, močiutė paprašė iškviesti mano dėdę, mirusį gimimo metu. Iš pradžių atrodė, kad iš tiesų kalbame su juo, bet tuomet jis ėmė darytis nemandagus ir savininkiškas. Galiausiai dvasia pasakė, jog “turi mano dėdę ir dabar ateina manęs”. Nualpau ir neatsigavau ištisą minutę. Pagaliau atbudęs išvydau aplink save stiklus – lubų lemputės buvo sprogusios.

12. Taigi, kvietėmės dvasias. Visi buvo tokie patiklūs, tik aš netikėjau niekuo ir vis prašiau dvasios ne judint lentą, o padaryti ką nors fiziškesnio, pavyzdžiui patapšnoti petį.

Rodyklė nejudėjo. Ūmai mano nugara ėmė perštėti… Pasikėliau marškinėlius ir išvydau tris rankos antspaudus… Dargi paraudusius, lyg tik ką padarytus… Atsisakiau net artintis prie lentos.

13. Brolio draugas kvietėsi dvasias savo namuose. Užvirė tikra velniava: koridoriuje pastoviai patys ridenosi kamuoliukai ir monetos; mama kieme išvydo šunį, vietoj snukio turintį seno žmogaus veidą.

Buvo taip blogai, kad teko kviesti kunigą skubiam egzorcizmui. Nepaisant to, brolio draugo šeima iki šiol tebemato tamsius šešėlius, sekiojančius juos iš paskos.

anomalija.PNG



REDAKCIJA REKOMENDUOJA