1000-asis „Verpetos“ koncertas nuskambėjo Balkanuose

Praėjusiais metais pažymėjęs jau keturiasdešimtąją savo gyvavimo sukaktį legendinis mūsų folkloro ansamblis „Verpeta“ atidainavo tūkstantąjį koncertą. Ir kai galinga tėkme iš šauniųjų ansambliečių krūtinių nuvilnijo Kaišiadorių krašto dainų pynė, nuščiuvę klausėsi dangų remiantys didingi Balkanai...

– Kol dar galim, kol turim noro, tol dainuojam... Norisi tas savo dainas, iš tėvų, iš senelių pažintas ir išmoktas, kitiems parodyti, kartu ir Kaišiadorių vardą pasauliui priminti, - sako Kaišiadorių kultūros centro folkloro ansamblio „Verpeta“ vadovė Valerija Jankauskienė, kartu su savo kolektyvo žmonėmis dar tebegyvenanti šviesiais tūkstantojo koncerto įspūdžiais, nors pati kelionė į Balkanus nebuvo iš lengvųjų.

Dar prieš keliaudami į V tarptautinį festivalį „Montenegro 2019“, vykusį Juodkalnijos kurortiniame miestelyje Sutomore, ansambliečiai buvo ne juokais įsisukę į tikrą koncertinį maratoną.

Liepos pradžioje „Verpeta“ kartu su žinomais mūsų šalies ir užsienio kolektyvais dalyvavo tarptautiniame folkloro festivalyje „Saulės žiedas“ Šiauliuose. Vos spėję atsikvėpti išskubėjo į respublikinį folkloro festivalį „Subatos vakarėlis“ Dzūkijos nacionaliniame parke...

Tad pailsėti iki netrumpos kelionės autobusu buvo likusi nepilna savaitė. Itin greitai ji praskriejo ansamblio vadovei Valerijai Jankauskienei, kuriai, kaip paprastai, teko ne tik lagaminus krautis, bet ir atlaikyti nemažą organizacinių rūpesčių naštą – juk kartu su palaikymo komanda keliaujančiųjų susidarė keturios dešimtys.
Ir štai – dainuojantis „Verpetos“ autobusas per dieną įveikė Lenkiją ir dalį Slovakijos, o po nakvynės Zvolene (Slovakija) iki Sutomore Juodkalnijoje dar buvo likę Vengrijos ir Serbijos keliai.

Tad nenuostabu, jog prie Sutomore viešbučio „Lovcen“ ne vienas išlipo sutinusiomis kojomis. Negailėjo ir karšta vasaros saulė. Tačiau – argi „Verpetai“ tai pirmas kartas? Juk per tas keturias dešimtis metų su savo krašto dainomis lūpuose aplankytas ir Altajaus kraštas (pirmoji kelionė svetur), Danija, Austrija, Švedija, Norvegija, Estija, Latvija, Vengrija, Rumunija, Vokietija, Italija, Kroatija, Portugalija...

Jėgas sugrąžino Adrijos jūros vanduo ir patirti įspūdžiai. Ansambliečiai aplankė Juodkalnijos turizmo sostine vadinamą Budvą, įkurtą prieš 2,5 tūkstančių metų, grožėjosi venecijietiško stiliaus pastatais, smėlio paplūdimiais, bei nedidukuose uosteliuose ant vandens besisupančiomis jachtomis. Atmintyje išliko ne tik Budva, bet ir kiti aplankyti vienos gražiausių pasaulio įlankos – Kotoro – miesteliai, pati įlanka – piečiausias Europos fiordas, savo forma primenantis drugelį.

Ketvirtąją kelionės dieną, prieš vakarinį koncertą, buvo progos pamatyti garsųjį XVI amžiaus Ostrogo vienuolyną, kuris 900 metrų aukštyje įlietas į uolas ir kuris, kaip niekas kitas, lankomas tiek stačiatikių, tiek katalikų ir musulmonų, o šalia almančio šventinto šaltinio vanduo buteliuose dalijamas piligrimams iš viso pasaulio. Tūkstantasis „Verpetos“ koncertas ansambliečiams buvo įsimintinas ne vien dėl to, kad jubiliejinis ir kad palydėtas nuoširdžiais plojimais, kuriuos žiūrovai bei dalyviai iš įvairių valstybių skyrė šauniesiems Kaišiadorių krašto kultūros ambasadoriams.

Nepakartojamą įspūdį sukėlė pačios gamtos sukurta akustika – miestelį supantys kalnai. Kai „Verpeta“, kaip visada galingais, iš pat gelmių einančiais balsais, užtraukė pirmąją dainą, aidas nuvilnijo per kalnų viršūnes. „Atrodė, kad jos linguoja į taktą, kalnai virš mūsų tai sueina, tai vėl išsiskiria“, - įsimintiniausias festivalio akimirkas pamėgino žodžiais išsakyti vadovė Valerija Jankauskienė.

Nors dauguma „Verpetos“ dalyvių jau solidaus amžiaus (natūralu, kai pačiam ansambliui – keturiasdešimt pirmi), po koncerto kaišiadoriečiai dar stebėjo kitų festivalio dalyvių pasirodymus. O sugrįžus į viešbutį, nuostabiajame viešbučio balkone, iš kurio atsiveria vaizdas į Adrijos jūrą ir į kalnus, iki paryčių dainavo lietuviškas dainas, džiaugėsi ištvermingaisiais keliautojais, nuolatiniais gerbėjais (be kurių tikrai būtų labai sunku išvykti į tokias keliones) ir Sutomore naktiniu gyvenimu. Tačiau rytą žvalūs, lyg niekur nieko, vėl apžiūrinėjo Adrijos pajūrio įžymybes, kartu ruošėsi dar vienam koncertui.

Viešnagė Juodkalnijoje baigėsi ne tik poilsiu prie Adrijos jūros, bet ir ekskursija po įstabaus grožio Kotoro miestelį, kur didingi kalnai leidžiasi į smaragdinę Adrijos jūrą. Ansambliečiai apžiūrėjo senamiestį juosiančią gynybinę sieną, kurios konstoris vietomis siekia iki 16 metrų, trejus į senamiestį vedančius vartus, kitas įžymybes. Ne veltui gamtinis, kultūrinis ir istorinis Kotoro įlankos regionas yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą Atsisveikinę su festivalyje dalyvavusiais kitų šalių ansambliečiais, su festivalio organizatoriais, pakeliui namo keliauninkai grožėjosi įspūdingais, didingais Juodkalnijos kalnais, tarpekliais ir uolomis.

Po nakvynės Slovakijoje, Zvolen mieste, vėlai vakare išlipo gimtojoje Kaišiadorių žemėje. – Metai bėga, nejaunėjam, tačiau noras kuo daugiau apglėbti, pamatyti, ne tik kad nedingo, bet dar ir didėja, - gražių įspūdžių ir šiltų atsiliepimų šviesoje prisipažįsta Valerija Jankauskienė, kuriai, kaip ir kitiems ansambliečiams, Adrijos jūros vanduo nuplovė visą nuovargį, kelionės organizavimo vargus ir tą tylų pažadą sau, kad taip toli – tikrai paskutinį kartą.

– Čia – kaip gimdymas, kol nesibaigė, sakai, kad daugiau – tikrai niekad, o paskui džiaugsmas viską nuplauna, - linksmai blyksi šiltos kibirkštėlės rudose Valerijos akyse, iš kurių supranti, kad „Verpeta“ narsiai kraus antro tūkstančio koncertų kraitį ir kad iš šio kolektyvo dainų dar daug kas ir daug kur spręs apie tai, kokie mes, kaišiadoriečiai, esam.

O kol kas „Verpetos“ žmonės aptarti festivalio žada rinktis sodyboje ant Neries kranto, kur dar kartą drauge išgyvens įsimintinas akimirkas, aptars ateities sumanymus. Folkloro ansamblis reiškia nuoširdžią padėką rajono savivaldybės vadovams, Kaišiadorių kultūros centrui už palaikymą ir paramą, kuri leido tinkamai reprezentuoti savo krašto kultūrą Tarptautiniame folkloro festivalyje „Montenegro 2019“. O mes visų kraštiečių vardu dėkojame „Verpetai“ už tai, kad ir Balkanų kalnai nuo šiol žino Kaišiadorių vardą. Ir už tą per 40 metų surengtą tūkstantį koncertų – juk tai – po 250 koncertų kiekvienam gyvavimo dešimtmečiui!

Esate kaip gyvoji versmė, iš istorijos klodų plukdanti visa, ką turėjome gražiausio, į dabartį ir ateitį. Ir kiekviename naujai savo kaišiadorietiškas dainas uždainavusiame žmoguje, susikūrusiame kolektyve – jūsų pradas, jūsų patirtis ir pavyzdys. Tad su tūkstančiu koncertų Jus, mielieji!

Romualda Suslavičienė

A.Baubienės nuotr.