10 svarbiausių Izraelio ir „Hamas“ karo įvykių

2023 metų spalio 7 dieną palestiniečių kovotojų grupuotei „Hamas“ įvykdžius daugiausiai aukų pareikalavusį išpuolį Izraelio istorijoje, žydų valstybė atsakė pražūtinga karine kampanija Gazos Ruože.

„Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, kuriuos Jungtinės Tautos (JT) laiko pagrįstais, per beveik metus trunkantį karą šioje palestiniečių teritorijoje žuvo daugiau kaip 41 700 žmonių.

Prieš pat pirmąsias karo metines apžvelgiame svarbiausius Izraelio ir „Hamas“ karo momentus. 

Spalio 7 dienos „Hamas“ išpuolis

Praėjusių metų spalio 7 dieną šimtai „Hamas“ kovotojų prieš pat aušrą prasiskverbė į Izraelį.

Remiantis oficialiais Izraelio duomenimis, pateiktais AFP, per šį beprecedentį išpuolį aukomis tapo 1 205 žmonės, daugiausia civiliai.

Į šį skaičių taip pat įskaičiuotos per karą Gazos Ruože „Hamas“ įkaitais laikomų žmonių žūtys. 

Islamistų grupuotė tądien įkaitais paėmė 251 žmogų. Praėjus beveik metams po išpuolio, palestiniečių anklave vis dar laikomi 64 žmonės, 117 buvo išlaisvinti, o 70 žuvo. 

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pažadėjo sunaikinti „Hamas“. Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos yra įtraukusios šią grupuotę į juodąjį teroristinių organizacijų sąrašą.

Izraelio sausumos puolimas 

Davęs pažadą sunaikinti grupuotę, Izraelis pradėjo antskrydžius Gazos Ruože ir sustiprino teritorijos apgultį. Spalio 13 dieną žydų valstybė išleido įsakymą šiaurinės palestiniečių anklavo dalies gyventojams persikelti į pietus. 

Kiek vėliau JT apskaičiavo, kad beveik visi 2,4 mln. Gazos Ruožo gyventojų buvo priversti palikti savo namus.

Spalio 27-ąją Izraelis pradėjo antžeminį puolimą.

Lapkričio 15-ąja Izraelio kariai surengė reidą į didžiausią Gazos Ruožo ligoninę „Al Shifa“. Pasak žydų valstybės, šioje ligoninėje yra viena „Hamas“ būstinė. Kovotojai šiuos kaltinimus atmeta. 

Paliaubos ir apsikeitimas įkaitais

Lapkričio 24-ąja įsigaliojo savaitę trukusios paliaubos tarp Izraelio ir „Hamas“. 

Paliaubų metu „Hamas“ iškeitė 80 įkaitų į 240 Izraelio kalėjimuose laikomų palestiniečių. Taip pat buvo paleisti dar 25 įkaitai, dauguma jų – žemės ūkio darbininkai iš Tailando.

Izraelis taip pat leido įvežti daugiau pagalbos iš Egipto, tačiau, praėjus beveik metams nuo karo pradžios, humanitarinė situacija palestiniečių anklave tebėra sudėtinga. 

Pasibaigus paliauboms, Izraelio ir „Hamas“ kovos atsinaujino, o žydų valstybė išplėtė savo karines operacijas pietinėje anklavo dalyje. 

Humanitarinė pagalba 

Vasario 29-ąją Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija nurodė, kad Izraelio pajėgos nušovė 120 šiaurinės anklavo dalies gyventojų, kurie veržėsi prie pagalbos maistu konvojaus. Izraelio teigimu, šių veiksmų buvo imtasi, nes kariai manė, kad šie asmenys kelia jiems tiesioginę grėsmę. 

Nuo kovo pradžios kelios šalys iš oro į Gazos Ruožą pristatė humanitarinę pagalbą. Mėnesio viduryje į anklavą atplaukė pirmasis pagalbos laivas iš Kipro. 

Balandžio 1 dieną per Izraelio smūgį žuvo septyni JAV labdaros organizacijos „World Central Kitchen“ (WCK) darbuotojai. Žydų valstybė šį veiksmą pavadino tragiška klaida. 

Įtampa tarp Izraelio ir Irano

Balandžio viduryje Iranas, keršydamas už mirtiną smūgį savo konsulatui Damaske, dėl kurio jis kaltina savo aršų priešą Izraelį, apšaudė žydų valstybę dronais ir raketomis. 

Izraeliui pavyko numušti daugumą jų. 

Izraelio operacija Rafache 

Izraelio kariuomenė gegužės 7 dieną pradėjo antžeminį puolimą Rafache – piečiausiame Gazos Ruožo mieste, kuriame prieglobstį rado daugiau kaip milijonas nuo karo bėgančių palestiniečių.

Ji taip pat perėmė pasienio su Egiptu kontrolę, užblokavo pagrindinį pagalbos įvažiavimo punktą ir apšaudė saugias teritorijas, įskaitant pabėgėlių stovyklas ir mokyklas, kuriose glaudžiasi perkeltieji asmenys. 

Liepos 13-ąją per smūgį pietinėje Gazos Ruožo dalyje žuvo „Hamas“ ginkluotojo sparno vadas Mohammedas Deifas, pranešė Izraelis. 

Baimė dėl konflikto eskalavimo regione 

Žydų valstybė liepos 20-ąją apšaudė Jemeną, keršydamas už Irano remiamų husių sukilėlių, kurie, solidarizuodamiesi su Gazos Ruožu, ne kartą atakavo laivus Raudonojoje jūroje ir Adeno įlankoje, mirtiną dronų smūgį Tel Avivui.

Be to, nuo karo palestiniečių anklave pradžios „Hezbollah“ ir Izraelis beveik kasdien susišaudo žydų valstybės ir Libano pasienyje. 

Liepos pabaigoje Izraelio aneksuotose Golano aukštumose per raketų smūgį žuvo 12 vaikų. Izraelis dėl šio incidento apkaltino „Hezbollah“, tačiau Irano remiama grupuotė neigia atsakomybę. 

Per atsakomąjį smūgį Beiruto apylinkėse Izraelis nukovė „Hezbollah“ vyriausiąjį vadą Fuadą Shukrą. 

Kitą dieną, liepos 31-ąja, per smūgį Irane žuvo „Hamas“ politinis lyderis Ismailas Haniyeh. Islamistų grupuotė dėl savo lyderio žūties apkaltino Izraelį ir pakeitė jį Yahya Sinwaru.

Derybos dėl paliaubų

Rugpjūčio viduryje Vašingtonas pateikė naują pasiūlymą dėl paliaubų, kurį „Hamas“ iš karto atmetė. Derybos, kurioms tarpininkavo Egiptas, o vėliau Kataras, atnaujintos rugpjūčio 22 dieną.  

Rugpjūčio 25 dieną Izraelis pranešė, kad oro antskrydžiais Libane užkirto kelią didelio masto „Hezbollah“ išpuoliui. Tuo metu „Hamas“ pranešė apie sėkmingai paleistus šimtus raketų ir dronų į Izraelį. 

Operacija okupuotame Vakarų Krante

Rugpjūčio 28 dieną Izraelis pradėjo didelę operaciją prieš palestiniečių kovotojus okupuotame Vakarų Krante. 

JT paragino nedelsiant nutraukti šiuos reidus. 

Po to, kai vasaros pabaigoje Izraelio kariuomenė iš palestiniečių anklavo susigrąžino šešis kūnus, visuomenės spaudimas šalies vyriausybei nutraukti ugnį ir išlaisvinti likusius įkaitus sustiprėjo, tačiau B. Netanyahu nenusileidžia šiems reikalavimams. 

Atakos Libane

Rugsėjo 17 ir 18 dienomis Libane sprogo tūkstančiai „Hezbollah“ narių pranešimų gaviklių ir radijo stotelių. Incidento metu žuvo mažiausiai 39 žmonės ir beveik 3 tūkst. buvo sužeisti.

Izraelis paskelbė, kad plečia karo Gazos Ruože tikslus, siekdamas apsaugoti savo šiaurinį frontą su Libanu, tačiau atsakomybės už pranešimų gaviklių sprogdinimus neprisiėmė. 

Izraelis vis dažniau taikėsi į „Hezbollah“ pozicijas, o rugsėjo 27 dieną apšaudė šios grupuotės tvirtovę Beiruto pietuose. Smūgio metu žuvo „Hezbollah“ lyderis Hassanas Nasrallah ir Irano revoliucinės gvardijos generolas.

Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei pažadėjo, kad H. Nasrallah mirtis „nebus bergždžia“. 

Šio mėnesio pradžioje Iranas, atsakydamas į „Hezbollah“ ir „Hamas“ lyderių žūtį, į Izraelį paleido apie 200 raketų. 

Išpuolis įvykdytas tą pačią dieną, kai Izraelis paskelbė apie ribotas antžemines operacijas prieš „Hezbollah“ Libano pietuose. 

Libaniečių sveikatos apsaugos ministro teigimu, nuo praėjusių metų spalio mėnesio, kai prasidėjo „Hezbollah“ ir Izraelio susirėmimai, Libane taip pat žuvo daugiau kaip 1,9 tūkst. žmonių.