10 svarbiausių G. Nausėdos metinio pranešimo akcentų

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Seime skaitė šeštąjį savo metinį pranešimą.

BNS išskiria dešimt svarbiausių kalbos akcentų.

„Pagaliau deramos“  investicijos į gynybą

Prezidentas gyrė „pagaliau deramas“ Lietuvos investicijas į gynybą, tačiau pabrėžė, jog Rusijos grėsmės akivaizdoje reikia ir toliau stiprinti gynybinius pajėgumus bei rodyti lyderystę Europoje. Savo kalboje šalies vadovas bent kelis kartus pakartojo Jungtinių Valstijų svarbą. Jis dėkojo JAV už šalyje dislokuojamus karius ir akcentavo pasirengimą jų priimti daugiau. Be kita ko, G. Nausėda ragino daugiau dėmesio skirti Lietuvos šaulių sąjungai, stiprinti komendantūras, tobulinti mobilizacijos sistemą.

Rusija „sės mirtį“, jei nebus sustabdyta

G. Nausėdos teigimu, Lietuva rems Ukrainą iki pergalės, apimančios visų okupuotų teritorijų sugrąžinimą. Anot šalies vadovo, nesustabdžius Kremliaus puolimo Ukrainoje, Rusija „mirtį sės“ ir kitose šalyse. Jis taip pat pabrėžė Lietuvą esant suinteresuotą kuo greitesnėmis derybomis dėl Ukrainos, Moldovos narystės Europos Sąjungoje. Prezidentas vylėsi, kad „žymų postūmį“ pavyks pasiekti 2027 metais, kai Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai.

Sviestas ir patrankos

Šalies vadovas sako, kad Seime svarstoma mokesčių reforma turi prisidėti ne tik prie siekio didinti išlaidas gynybai, bet ir padėti mažinti pajamų nelygybę: „Tikrai netapsime saugesni sviestą keisdami patrankomis, didindami skurdą ir socialinę atskirtį.“

Kritika G. Paluckui ir visam Seimui

Prezidentas sako, kad politikais tapę verslininkai turėtų atidžiai persvarstyti savo tolesnį buvimą versle: „Užsivilkus politiko mantiją, vertėtų devynis kartus pamatuoti ir savo dalyvavimą versle. Priešingu atveju neišspręsti santykio su verslu klausimai nuolat gramzdins gražiausias iniciatyvas ir vers atsimušinėti nuo pagrįstų ir nepagrįstų įtarinėjimų.“

G. Nausėda pasisakyme konkrečių politikų neminėjo, tačiau pastaruoju metu dėl jam iš dalies priklausančio verslo sprendimų yra priverstas aiškintis premjeras Gintautas Paluckas.

Jis taip pat sukritikavo parlamentarus dėl nepriimto sprendimo, kuriuo būtų panaikinta „čekiukų“ byloje figūruojančio socialdemokrato Arūno Dudėno teisinė neliečiamybė. Pasak šalies vadovo, parlamentas neišlaikė „dar vieno moralės – ir paprasčiausio padorumo – egzamino“.

Raginimas dėl partnerystės

Konstituciniam Teismui leidus registruoti lyčiai neutralią partnerystę per teismus, šalies vadovas savo kalboje paragino parlamentarus priimti reikalingas pataisas, jog tokia galimybė būtų numatyta įstatyme.

„Ankstesnis Seimas, daug triukšmavęs ambicingais projektais, galiausiai nieko nenuveikė. Šis Seimas privalo pagaliau pateikti sprendimą, atsižvelgdamas į visuomenės lūkesčius, – pareiškė valstybės vadovas. – Lietuvos žmonės neturėtų dėl savo teisių masiškai mindžioti teismų slenksčius.“

Deda vilčių į Regionų ministerija

Dėmesio regionams metiniame pranešime skyręs prezidentas sakė, kad ankstesnės Vyriausybės nebūdavo linkusios tesėti pažadų savivaldai, neveikė sistemiškai, vykdė viena kitai prieštaraujančias reformas. Pasak jo, tai lėmė, kad „paslaugos vis labiau tolo nuo žmonių“, o Europos Sąjungos lėšos nebuvo investuojamos efektyviai. Visgi šalies vadovas teigė matantis, kad regioninė politika pastaraisiais metais sulaukia vis daugiau dėmesio, ir tvirtino tikintis, jog jo idėja steigti Regionų ministeriją pasiteisins tolygiai regionų plėtrai.

Ragino atsisakyti buhalterinių metodų švietime

Kritikuodamas nesibaigiančias švietimo reformas, prezidentas ragino centrinę valdžią atsisakyti buhalterinių metodų ir labiau pasitikėti savivaldybėmis.

„Švietimo įstatymas numato savivaldybėms pareigą tvarkyti mokyklų tinklą taip, kad jis būtų optimalus ir užtikrintų švietimo kokybę. Leiskime joms tai daryti! Liaukimės iš Vilniaus smulkmeniškai reguliuoti net ir klasių dydžius, – teigė prezidentas. – Švietimas negali būti vertinamas vien buhalteriniais metodais.“

Nori ne popierinio Kelių fondo

Anot G. Nausėdos, Vyriausybės svarstomas kurti Kelių fondas turi būti grįstas papildomais finansavimo šaltiniais, antraip rizikuoja likti popieriniu projektu be praktinės naudos gerinant kelių būklę Lietuvoje: „Didesnį kelių finansavimą turėtų užtikrinti steigiamas naujas valstybinis Kelių fondas. Tačiau niekas nepasikeis, jei jis bus popierinis, sudėliotas iš kišenės į kišenę kilnojant tuos pačius nepakankamus eurus, o ne grįstas tvariais papildomais finansavimo šaltiniais.“

Ragina kalbėti apie mažuosius branduolinius reaktorius

Prezidentas paragino pradėti argumentuotą diskusiją dėl mažųjų branduolinių reaktorių poreikio Lietuvoje: „Žvelgiant toliau į ateitį, būtina pradėti argumentuotą diskusiją dėl mažųjų branduolinių reaktorių. Jie galėtų užtikrinti didesnį elektros generavimo pastovumą.“

G. Nausėda sakė, kad energetika yra sritis, kur Lietuva per pastarąjį dešimtmetį pasiekė bene daugiausiai. Jis Lietuvą vadino pavyzdžiu „visai Europai, pamažu besivaduojančiai iš Rusijos šantažo“.

Valdininkai nutolo nuo sporto šviesmečiais

Prezidento nuomone, Lietuvos sportu besirūpinantys pareigūnai „nutolo nuo sporto šviesmečiais“: „Šiandien matome, kad viena dirbtinai sukurta biurokratinė institucija, skirstanti sporto lėšas, stokoja lankstumo, neišsprendė sporto organizacijų koordinavimo, sklandaus sporto politikos įgyvendinimo problemų. Sporto valdininkai nutolo nuo sporto per šviesmečius. Jei kažkas neveikia, galbūt atėjo metas pokyčiams?“

G. Nausėda tiesiogiai neįvardino, tačiau omenyje turėjo nuo 2022 metų veikiančią Nacionalinę sporto agentūrą (NSA).