10-mečio muzika, suburianti kurti ir džiuginti kitus

Į laikraščio puslapius nesudėsi tos neilgos, bet įdomios choro „Do diez” dešimtmečio istorijos. Bet pabandėme. Ką savo 10-ties metų jubiliejaus šventės proga nuveikė Kaišiadorių kultūros centro kamerinis choras Do#, kokie projektai buvo įgyvendinti karantino metu.

Dažnai, kai tenka apibūdinti jubiliejus ar įvairias panašaus tipo sukaktis, mes negalime apsieiti be pompastikos, be fejerverkų, be dovanų ir vaišėmis nukrautų stalų. Tačiau šiandien, apie tai kalbama vis mažiau.

Dabar yra svarbu išmokti pasidžiaugti nuoširdžiais ir tikrais dalykais. Ką savo 10-ties metų jubiliejaus šventės proga padarė Kaišiadorių kultūros centro kamerinis choras Do#, pasidalindamas atliekama virtualia muzika su mumis visais? Ši nuoširdi ir šiuolaikiška iniciatyva gimė iš choro vadovės Sandros čereškevičienės ryžto ir noro kelti mūsų kolektyvui iššūkius. Ir vis dėl to, koks gi buvo tas iššūkis, kurį priėmė choro nariai bei į jį įtraukė dainų autorę ir atlikėją Ramintą Naujanytę – Bjelle?

Tačiau apie tai šiek tiek vėliau. Nes visgi jubiliejus ir šia proga smagu perversti atsiminimų albumą bei pasidomėti, ką choras reiškia jo nariams: tiems, kurie jau dešimt metų kartu arba tik neseniai įsijungė į kolektyvo veiklą. Nuo ko reiktų pradėti?

Gal nuo pačio pirmo koncerto, kuris buvo tarsi choro išbandymas. Paruošęs programą ir atlikęs ją su Lietuvos kameriniu orkestru Kaišiadorių katedroje, choras Do# pradėjo savo istoriją. Joje buvo kelionių ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Taip pat koncertų mažuose miesteliuose ir grandiozinių projektų, kaip Vilniaus „Gospel“ muzikos festivaliai arba „Muzika visiems“. Ir kaip gi nepaminėti Lietuvos dainų švenčių, kuriose ne vienas choristas braukė džiaugsmo ašarą Lionginui Abariui elegantiškais judesiais diriguojant Juozo Naujalio „Lietuva brangi“?

Ir visa tai buvo tik dėl to, jog meilė muzikai suvienijo choro narius, teikė džiaugsmą ir apjungė bendrai veiklai – savo mintimis dalijosi ilgametės choro narės: Rasa, Virginija, Inga bei visai neseniai į kolektyvą įsiliejusi Silvija.

Taip pat nereiktų pamiršti, jog šis kolektyvas neatsirado iš niekur. Chorą Do# mūsų mieste subūrė jauna ir talentinga vadovė Laima Mažuolytė, kuri nuo pat įkūrimo aktyviai prisideda prie kolektyvo augimo ir tobulėjimo. Visgi grįžkime prie iššūkio. Ir prie to paslaptingo projekto. Mintis, užgimusi dabartinei vadovei Sandrai čereškevičienei, pradėjo rutuliotis pamačius keletą iš namų filmuotų virtualių chorų pasirodymų.

Tad kodėl to negalime padaryti ir mes? Tuomet kilo idėja pasiūlyti dalyvauti mūsų projekte ir žinomai Lietuvos atlikėjai Ramintai Naujanytei-bjelle, su kuria mūsų choras pradėjo bendradarbiauti prieš dvejus metus.

Na, o jai sutikus choro motyvacija dar labiau pajudėjo į priekį. Prasidėjo kūrybinis procesas. bet visgi norint kažką įrašyti reikia žinoti, ką. Šioje vietoje daug klausimų nebuvo: norėjome atlikti dainą, kuri ne tik praneštų apie mūsų jubiliejų, bet ir skleistų džiugią žinią Lietuvos žmonėms. Todėl pasirinkome garsaus Lietuvos dainų kūrėjo ir atlikėjo Vytauto Kernagio dainą – „Baltas paukštis“.

Žinoma, projektas pareikalavo kiekvieno iš mūsų laiko ir kantrybės bei noro draugauti su technologijomis. bet visgi, jeigu yra motyvacija – tai nėra kliūtis. Tad į šią iniciatyvą įsitraukė, net 23 choro nariai. Ir viso to finalas buvo mūsų sukurtas vaizdo klipas, kuriame virtualiai sujungę balsus, mes didžiuojamės profesionaliai ir šiuolaikiškai įrašytu muzikiniu kūriniu. Na, o smagiausia, kad šiuo džiaugsmu galime dalintis ir su jumis, mieli skaitytojai, ir su visais žmonėmis, norinčiais išgirsti šią muziką bet kurioje vietoje, bet kuriuo metu.

Tuo pačiu reiktų nepamiršti padėkoti tiems, kurie dirbo šio projekto užkulisiuose. o tai yra koncertmeisteris Danas Juškevičius, vaizdo režisierius Saulius Jankauskas ir garso režisierius Jonas bakanas.

Tikimės, jog šis projektas nebuvo paskutinis ir tokių virtualių susitikimų ateityje dar bus ne vienas. Kolektyvo planuose jau bręsta ir kitos idėjos. Tikimės, kad greitu metu galėsime jus džiuginti dainomis ir muzika gyvai. Kartu su savo draugais iš Vievio, Elektrėnų ir Naujosios Akmenės bei energija trykštančiu Kaišiadorių meno mokyklos simfoniniu orkestru bei jo vadovu Artūru Vrublevskiu jau planuojame įgyvendinti dar vieną gražų muzikinį projektą.

Na o pabaigai norisi paminėti, kad choras – tai vienijanti jėga, skatinanti žmones kartu muzikuoti, kurti, daryti gražius ir prasmingus darbus. Nepamirškime, jog dainavimas gerina emocijas, sukelia teigiamus jausmus bei suburia bendrai veiklai. Todėl visada labai laukiame ne tik esamų, bet ir naujų narių choro Do# repeticijose.

Julius KAVALIAUSKAS

Nuotr. iš choro archyvo