Angle down Atgal

Naujas tyrimas: dažniausia mirties priežastis – vėžys

Dėl vėžio turtingesnėse šalyse miršta daugiau žmonių nei dėl širdies ligų – tai rodo du dideli, dešimtmetį visame pasaulyje vykdyti tyrimai, kurių rezultatai šią savaitę paskelbti medicinos žurnale „The Lancet“. Vieno tyrimo bendraautorius Lavalio universiteto Kvebeke profesorius emeritas Gilles'is Dagenais sako, kad vėžys pagrindine mirties priežastimi visame pasaulyje gali tapti „vos per kelis dešimtmečius“.

„Kaltas“ progresas ir demografinės priežastys

Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Vėžio epidemiologijos laboratorijos vedėja dr. Giedrė Smailytė sako nebuvusi nustebinta šių tyrimų rezultatais, nes vėžys jau nebe pirmus metus yra pirmoji mirties priežastis amžiaus grupėje iki 70 metų, o dar 2015 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, vėžys tarp mirčių priežasčių pirmavo ekonomiškai stipriose šalyse – JAV, Kanadoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje, daugelyje Europos šalių, tarp jų ir kaimyninėje Lenkijoje.

„Vėžys yra ekonomiškai išsivysčiusių vakarų valstybių liga. Didžiausi sergamumo rodikliai būdingi Vakarų ir Šiaurės Europos, Šiaurės Amerikos ir Australijos bei Naujosios Zelandijos gyventojams. Besivystančiose šalyse sergamumas onkologinėmis ligomis yra gerokai mažesnis, mažiausi rodikliai nustatyti Afrikos šalyse, kur trumpiausia gyvenimo trukmė ir mirčių struktūroje dominuoja infekcinės ligos“, – aiškino mokslininkė epidemiologė.

Jos teigimu, didžiausias sergamumas vėžiu būdingas vyresnio amžiaus žmonėms, todėl bendrai sergamumas didėja ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, bei didėjant vyresnio amžiaus žmonių daliai populiacijoje.

„Pokyčiai, kuriuos matome dabar yra susiję su antruoju epidemiologinio perėjimo laikotarpiu. Pirmasis vyko, kai atsirado priemonių sėkmingai kontroliuoti infekcines ligas (antibiotikai, skiepai) – jo metu lėtinės neinfekcinės ligos palaipsniui tapo pirmąja mirčių priežastimi, aplenkdamos infekcines. Antrojo perėjimo metu dėl profilaktinių priemonių ir gydymo tobulėjimo mirtingumas nuo kai kurių lėtinių neinfekcinių ligų, o ypač širdies ir kraujagyslių ligų, ženkliai sumažėjo ekonomiškai stipriose šalyse. Tuo tarpu vėžio gydyme progresas nors ir neabejotinai yra, jis ne toks ryškus. Taigi, prognozuojamas vėžio pirmavimas tarp mirčių priežasčių yra susijęs su progresu gydant kitas ligas“, – akcentavo epidemiologė.

Lietuvoje situacija, tikėtina, irgi keisis

Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, mirtingumas nuo vėžio yra antroje vietoje. Tačiau, dr. G. Smailytės manymu, tai gali pasikeisti.

„Kalbant apie ateitį Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, turbūt artimiausiu metu galime laukti mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų sumažėjimo, dėl ko vėžys galimai užims pirmąją vietą tarp mirčių priežasčių tarp asmenų iki 70 metų amžiaus. Bendrai Lietuvoje vyrų mirtingumas nuo vėžio didėjo iki 90-ųjų vidurio, vėliau stabilizavosi, o moterų mirtingumo rodikliai labai nežymiai mažėja. Ir tokius mirtingumo pokyčius stebime esant nuosekliam sergamumo didėjimui. Tai patvirtina, kad vėžys tampa bent iš dalies suvaldoma liga – ne visi susirgę vėžiu miršta nuo jo, susirgusiųonkologinėmis ligomis išgyvenamumas nuosekliai gėrėja, o kai kurių lokalizacijų vėžiu gydymas ypatingai efektyvus, ypač jei liga diagnozuojama anksti“, – kalbėjo Nacionalinio vėžio instituto mokslininkė.

Apie tyrimą

„Lancet“ žurnale publikuoto tyrimo metu dešimtmetį buvo stebima daugiau kaip 162 tūkst. suaugusių žmonių didelių, vidutinių ir mažų pajamų šalyse. Duomenys rodo, kad žmonės neturtingesnėse šalyse vidutiniškai 2,5 karto dažniau miršta nuo širdies ligų, palyginti su turtingesnėmis šalimis.

Tuo metu tokios neinfekcinės ligos kaip vėžys neturtingesnėse šalyse buvo retesnės.

Antrasis Kanados mokslininkų tyrimas, atliktas tose pačiose 21 šalyse, atskleidė, kad vadinamieji modifikuojami rizikos veiksniai (mitybos, elgesio ir socioekonominiai faktoriai) yra atsakingi už 70 proc. širdies ligų atvejų visame pasaulyje.

Kaip turintys didelę įtaką mirtingumui išskiriami ir metaboliniai rizikos veiksniai, tokie kaip didelė cholesterolio koncentracija, nutukimas ar diabetas. Besivystančiose šalyse išskirti ir oro užterštumo namuose, prastos mitybos ir prasto išsilavinimo.

Alfa.lt

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite