Angle down Atgal

Naujas Šiaulių įvaizdis – ne Saulės, o Mokslo miestas?

Paskutinįjį gegužės savaitgalį Šiaulių universiteto Botanikos sode vyko pirmasis Šiauliuose diskusijų festivalis, žaismingai pavadintas „Ką tu, Šiauliai?“. Festivalį organizavo Šiaulių universiteto Alumnų asociacija, kuri, kaip jau tapo įprasta, šiauliečius vis pakviečia į universitete vykstančius įvairius edukacinius renginius. Šį sykį renginys buvo skirtas aktualių miestui diskusijų maratonui, kuriame viena po kitos Botanikos sode pastatytoje scenoje buvo diskutuojamos penkios skirtingos temos apie mūsų miestą: „Mąstantys Šiauliai“, „Kuriantys Šiauliai“, „Sveiki Šiauliai“, „Verslūs Šiauliai“ ir „Ateities Šiauliai“.

Diskusijose dalyvavo žinomi Šiaulių miesto verslo, kultūros, mokslo, politikos, sporto ir kt. sričių atstovai, besidalinę su festivalio lankytojais savo požiūriu į Šiaulius ir miesto ateitį. Renginio lankytojai turėjo galimybę ne tik klausyti vykstančių diskusijų, bet ir dalyvauti Botanikos sodo organizuotose edukacijose.

Pristatome seriją publikacijų, kuriose aptarsime svarbiausias šių diskusijų metu išsakytas mintis apie Saulės miestą – Šiaulius. Pirmoji – apie diskusijos dalyvių keltą idėją Šiaulius vadinti ne tik Saulės, bet ir Mokslo miestu.

Epitetų apie Šiaulius įvairovė ir naujo apibūdinimo miestui paieškos

Anksčiau ne kartą teko girdėti įvairių epitetų Šiauliams – dviračių miestas, pramonės miestas, darbininkų miestas, vėliau atsirado kitų. Šiaulių universiteto komunikacijos ir rinkodaros tarnybos direktorius dr. Modestas Grigaliūnas, moderavęs diskusijai apie mokslą Šiauliuose kartu su kitais diskusijos dalyviais, pažėrė ir kitokių epitetų Šiauliams. Zoknių oro uosto kontekste – slaptas miestas, o vėliau, jau NATO laikais tame pačiame Zoknių oro uosto kontekste – NATO oro policijos miestas, miestas, esantis šalia Kryžių kalno, Pietinio ir geziukų, Auksinio berniuko miestas, galiausiai – poetiškai, tačiau klausimas, kiek pagrįstai – Saulės miestas. Tokių ir panašių Šiaulių miesto apibūdinimų prisiminė pirmosios diskusijos dalyviai, išsikėlę sau tikslą aptarti idėją, kad Šiauliams reikia ir naujo ambicingo apibūdinimo.

Buvo pastebėta, kad Šiauliuose jau 70 m. be pertraukos veikia aukštoji mokykla-universitetas, įvairios kitos su mokslu susijusios švietimo, ugdymo įstaigos, o tarpukariu Šiauliai pirmiausia suskambėdavo ir kaip išradimų miestas, pvz., Lietuvoje pirmoji radijo imtuvus nedideliais kiekiais pradėjo gaminti S. Brašiškio laboratorija Šiauliuose, taip pat Šiaulių įmonė „Dubysa“. Turėjome ir įdomių išradėjų, gal net išradėjų-keistuolių. Štai 1929 m. šiaulietis Bolys Petryla išrado priemonę ir aparatą garo gavimui. Jis taip pat išrado spyruoklinius batus, kuriais buvo galima šuoliuoti 20 km/val. greičiu bei peršokti aukštesnę tvorą ar kitą kliūtį. Prognozuota, kad dėl šio išradimo ateityje prasmės neteks daugelis transporto priemonių. Šis išradėjas sukonstravo ir kitą šedevrą – oro dviratį – žmogaus jėga varomą skraidyklę, kuri gali išvystyti iki 60 km/val. greitį. Dar vėliau Šiauliuose buvo užpatentuota silkių valymo mašinėlė, o 1938 m. spaudoje pasirodė žinia, kad išradėjas Balys Vaiciekauskas išrado gelbėjimosi kostiumą, kuriuo galima eiti vandeniu. Šiuo savo kūriniu sudomino net Japonijos kariuomenę.

Šių kelių spalvingų pavyzdžių kontekste diskusijos dalyviai ir kėlė klausimą, o ar šiandieniniai Šiauliai negalėtų būti atpažįstami ir kaip mąstančių žmonių, mokslo miestas, regiono intelektualinis centras? Ar naujas mūsų įvaizdis negalėtų būti ne (tik) Saulės, bet ir Mokslo, mąstančių žmonių, miestas?

Ar šiandieniniai Šiauliai turi potencialo būti vadinami Mokslo ir mokslą mylinčių žmonių miestu?

Diskusijos dalyviai konkrečiais pavyzdžiais stengėsi įrodyti, kad Šiauliuose mokslą mylinčių ir kuriančių žmonių ir dabar esama daug. Kad mokslo pasiekimai taptų miesto vizitine kortele turi praeiti tam tikras laiko tarpas, tačiau jau dabar galima pasigirti tais pasiekimas, kurie matomi ne tik šalies, bet ir tarptautinėje erdvėje. Diskusijoje dalyvavusios Saulėtekio gimnazijos direktorės ir Šiaulių robotikos klubo prezidentės Jūratės Kaščiuškienės nuomone, robotų kūrimas, išmanioji inžinerija yra tai, kas jau dabar garsina Šiaulius. „Šiauliuose sėkmingai veikiančio Robotikos klubo misija ne vien tik kurti robotus, bet ir populiariąja robotika sudominti kuo daugiau šiauliečių. Klubo veikla neapsiriboja vien paskaitomis vaikams, supažindinimu su robotų kūrimo pagrindais. Vaikams, kad būtų įdomu mokytis, reikia šiuolaikinių „žaisliukų“. Tai yra ne vien interaktyvios lentos, 3D spausdintuvai, mobilūs telefonai. Robotų kūrimas – tai yra būtent tas įdomus „žaisliukas“, kuris veda į išmaniąją inžineriją. Dėl to mums ir kilo idėja Šiaulius išgarsinti būtent robotika. Estijoje jau keletą metų vyksta stambiausios Europoje robotikos varžybos. Kaip buvo smagu, kai prieš keletą metų mūsų miesto vaikai, ten nuvykę laimėjo visas prizines vietas ir didžiulėje salėje skambėjo ne tik Lietuvos, bet ir Šiaulių vardas. Manau, kad tai ir yra savo miesto garsinimas. Šiauliai – ne vien tik Saulės miestas, bet ir mokslo bei inžinierių miestas“, – teigia J. Kaščiuškienė. Jai pritaria ir Šiaulių universiteto docentas, inžinerijos, pramonės robotų specialistas dr. Gediminas Valiulis. „Aš tikrai pritariu minčiai, kad Šiauliai – robotų miestas, nes turime Robotikos klubą, išmaniąją mokyklėlę, kur vaikai išmoksta robotus programuoti, juos kurti gilinant elektronikos ir mechanikos žinias. Mieste turime ir Šiaulių universitetą, kur turime tiek naują techninę įrangą, tiek specialistų, pasirengusių darbui su naujausiais robotais ir programine įranga, galinčiu robotiką pakelti į tokį lygį, kuris reikalinga pramonei. Šiauliuose jau yra dvi įmonės, įdiegusios robotus ir sėkmingai dirbančios ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Štai „Roll Lithuania“ – ko gero labiausiai robotizuota įmonė visame Baltijos regione. Mes, inžinieriai, turime tikslą pritaikyti robotizuotas sistemas ne vien serijinei, bet ir smulkiai gamybai, kad būtų galima robotus lengvai perprogramuoti. Anksčiau mes patys vykdavome į įmones ir siūlydavome savo paslaugas, dabar jau įmonės pačios mus susiranda ir prašo mūsų paslaugų diegiant pramoninius robotus gamyboje“, – teigia Šiaulių universiteto docentas dr. G. Valiulis.

Šiaulius užtikrintai galima būtų vadinti ir aerobiologinių tyrimų miestu, nes būtent Šiaulių universitete jau daugelį metų sėkmingai atliekami tyrimai garsina ne tik patį universitetą, miestą, bet ir visą šalį. Šiaulių universiteto profesorė, Lietuvoje ir Europoje žinoma aerobiologė dr. Ingrida Šaulienė gali pagrįstai didžiuotis savo ir visos komandos mokslininkų unikaliais pasiekimais aerobiologijos srityje. Ją ypač šiltuoju metų laiku dažnai tenka matyti kalbant įvairiose žiniasklaidos priemonėse apie žiedadulkes ir jų sklaidą ore. Profesorė su savo komanda aerobiologinius tyrimus Šiaulių universitete išvystė iki tokio lygio, kad Europos mokslo bendruomenė ją išrinko Europos aerobiologų asociacijos prezidente. Europos mokslininkus imponuoja spartūs šiauliečių pažangos rodikliai. Sunku patikėti, kad šiandien Europos mokslininkai visiems plačiai skelbia, jog būtent Šiauliuose yra sukurta unikali mobilioji programėlė žiedadulkių sukeltiems alergijos simptomams prognozuoti, kuri yra kol kas vienintelė pasaulyje.

Pirmas klausimas, kurį daugelis aerobiologijos profesorei nori užduoti, yra apie žiedadulkių sezoną: kada jis baigsis, kada „aprims“ tos žiedadulkės, kurios yra visur ir kėsinasi į mūsų nosis ir plaučius? Prof. dr. I. Šaulienė sako, kad jos ir visos komandos sukaupti tyrimų rezultatai leidžia žinias panaudoti žmonių savijautai ir sveikatai gerinti „Mūsų tyrimai – nuolatinis žiedadulkių stebėjimas, duomenų rinkimas, jų analizavimas. Analizuojame, kokią įtaką turi žiedadulkių judėjimas, jų įtaka augalų žydėjimui, tuo pačių žemės ūkio derliui ir kt. Šiaulių universitete vyksta daug svarbių dalykų, todėl labai svarbu, kad Šiauliai turėtų ambiciją ir toliau būti mokslo miestu“, – sako profesorė.

Kaip ugdyti visuomenės meilę mokslui?

Tokį klausimą diskusijos dalyviams pateikė Šiaulių universiteto Komunikacijos ir rinkodaros tarnybos direktorius dr. Modestas Grigaliūnas. Anot jo, diskusijos dalyviai atskleidė, kaip jų kasdieninė kuriamoji veikla kuria mąstančių ir intelektualių Šiaulių įvaizdį. Dr. M. Grigaliūnas: „Viena vertus, matome, kad Šiauliuose gimstančios mokslo inovacijos ar atliekami mokslo tyrimai yra plačiai taikomi ir tam, kad palengvintų žmogaus gyvenimą, ir tam, kad būtų kuriamas pažangus produktas versle, kita vertus, galima matyti ir įvairiausias veiklas, kuriomis yra tiesiog ugdoma visuomenės meilė mokslui, pradedant nuo mažų vaikų. Ir ta meilė ugdoma įvairiausiais būdais, pvz., šiandien ir Šiauliuose darosi populiaru vaikų gimtadienius švęsti „moksliškai“, t. y. vaikams pasiūlant įvairius mokslo šou.“

Ar vaikas domėsis moksliniais tyrimais, labai daug priklauso ir nuo mokytojo. Jam kyla uždavinys sudominti vaiką ir jį paskatinti užsiimti tokia veikla. Žinoma, čia turi prisidėti ir šeima. Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazijos direktorės J. Kaščiuškienės nuomone, labai svarbus faktorius – mokytojo entuziazmas, jo asmenybė ir kvalifikacija. „Svarbu, kad pamoka vyktų ne tik prie lentos su kreida, o ir išėjus į kitas erdves – modernias chemijos, fizikos, biologijos laboratorijas. Svarbus tampa ir vaiko siekis pamatyti rezultatą. Vadinasi, yra labai svarbu sudominti vaiką užsiimti tiriamąja moksline veikla. Integruotas mokymas turi būti visur, netgi mene. Mūsų gimnazijos mokiniai, atliekantys tyrimus ir užsiimantys tiriamąja veikla, netgi patys veda pamokėles ir užsiėmimus progimnazijų mokiniams. Tai skatina domėtis atliekamais tyrimais ir kitus vaikus“, – sako J. Kaščiuškienė.

Prof. dr. I. Šiaulienė mano, kad pasaulio tyrinėjimo pradžia yra šeimoje. „Ši pradžia visur yra skirtinga, tačiau visada pradeda ne nuo robotikos, o nuo gamtos pažinimo. Vaikas galėtų ropinėti ne ant kilimėlio, o ant žolės. Tai jį skatintų domėtis gamta, kurioje yra pilna įvairiausių įdomių vabaliukų, augaliukų, žiedų. Manau, kad vystantis tiek pozityviai psichologijai, tiek mokymuisi draugiškiau gyventi su gamta, vystantis pagrindinėms ekologinėms idėjoms, žmonės vis dažniau atsisuks į gamtą, jos pažinimą. Tai suteiks galimybę labiau stebėti ir kurti. Žmonės supranta, kad stebėjimas, tyrinėjimas ir kūrybiškumas yra tos vertybės, kurios gali nulemti jų ir jų vaikų sėkmę“, – pažymi profesorė.

Mokslas – rimtas procesas, kuris priverčia gilintis į tuos dalykus, kurie iš pradžių nėra labai įdomūs. Visi diskusijos dalyviai mano, kad jeigu apie mokslą kalbėsime „sausai“, tai jis nedaug ką sudomins. „Žmogų sudominti galima žaidimu, šou, visu tuo, kas susiję su jo psichologija. Verslas nuolat galvoja, kaip pritraukti klientą, todėl ir mes turime nuolat galvoti, kaip į mokslinę veiklą įtraukti vaikus ir atskleisti jų talentus.

Kartais mokslas atrodo neįdomus, ypač kalbant apie fundamentinius tyrimus, tačiau mokslininko atrasta formulė galbūt padės atrasti kažką naujo, galbūt padės sukurti kažkokius vaistus, kurie padės išgydyti žmogų ir pan. Mokslo šou yra tik mokslo apvalkalas, padedantis pritraukti žmones, juos sudominti tyrimais. Po to, smalsumo vedami, žmonės gali įsitraukti į tiriamąją veiklą“, – mano dr. G. Valiulis.

Šiaulių universiteto inžinerijos magistrantė Simona Bukantaitė sako, kad per šešerius metus, kai baigė mokyklą, Šiauliuose daug kas pasikeitė. Bendrovėje „Baltic varas“ inžiniere dirbanti Simona džiaugiasi, kad atsirado įvairių edukacijų vaikams, dviračių gamykloje sėkmingai įdiegta „šešėliavimo“ programa, kurios metu į gamyklą ateina mokyklų mokiniai ir stebi darbo procesą, stebi, kaip atsiranda dviračiai. S. Bukantaitė: „Kiekvieną dieną visi susiduriame su dviračiais, o mes, gamintojai, nuolat galvojame, kaip juos padaryti tobulesnius. Atsirado ypač patobulintų įvairių elektrinių dviračių tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Man iš pradžių atrodė, kad dviratis nėra ypač sudėtingas inžinerinis gaminys, tačiau supratau, kad yra daug ką vystyti ir tobulinti. Vadinasi, galima išrasti geresnę jo versiją, padaryti kažką įdomaus, nes mokslas labai prisideda prie naujų technologijų vystymo. Visoms stambioms įmonėms reikalingi studentai, jauni žmonės, kurie teiktų naujų idėjų, pasiūlymų ir kartu kurtų naujus dar tobulesnius produktus“.

Diskusijos dalyviai teigiamai atsiliepė apie gražią tradiciją žmones pakviesti į „Tyrėjų nakties“ renginius Šiauliuose, taip pat apie mieste pradėtą įgyvendinti STEAM programą. Prof. dr. I. Šaulienė: „Tyrėjų nakties“ renginiai – graži tradicija. Visoje Europoje atveria duris mokslininkų ir pramonės laboratorijos, kur galima apsilankyti šeimomis, pamatyti, kaip atliekami tyrimai ir eksperimentai. Šiaulių universiteto kartu su savivaldybe vykdoma STEAM programa taip pat labai svarbi, padedanti įtraukti vaikus ir mokslinę-tiriamąją veiklą. Čia vaikai dalyvauja mokslininkų vedamose chemijos, fizikos pamokose. Tokių galimybių kitų miestų vaikai neturi“.

VšĮ „Eduplius“ įkūrėjas, filosofijos ir visuomenės mokslų absolventas Romanas Šarpanovas norėtų, kad visos geros idėjos ir pradėtos įgyvendinti programos turėtų tęstinumą. Jo nuomone, jeigu STEAM programa bus vystoma ir jos veiklos bus optimizuojamos, tai Šiauliai turėtų šansų tapti tikru mokslininkų miestu. „Manau, kad užsiimti ugdymu reikia pradėti nuo mažens. Turėtų būti tamprus bendradarbiavimas tarp skirtingų sektorių. Mes ypač orientuojamės į STEAM veiklas, skatiname vaikus susidomėti tiksliaisiais mokslais, norime, kad jie pajustų, jog fizika, chemija, matematika, biologija gali būti įdomu. Norime, kad tai padėtų jiems apsispręsti, kuria kryptimi jiems eiti po mokyklos.

Ar sunku jauną žmogų sudominti mokslu? Manyčiau, kad nesunku, tik reikia tam parinkti atitinkamas priemones. Labai dažnai savo veikloje ugdytojai vadovaujasi žiniomis, įgytomis prieš 10–15 metų. Jaunas žmogus auga, keičiasi kartos, sparčiai vystosi naujos technologijos, todėl nebeužtenka įsivaizduoti, kad tu esi mokytojas. Reikia žinoti, kad jaunas žmogus yra tarsi klientas, kuris ateina pas mokytoją. Jeigu norima, kad jis pasiliktų, reikia, kad jam būtų įdomu, reikia kartu su juo tyrinėti. Žinoma, nereiškia, kad turi būti tik mokytojo atsakomybė. Pažinimo ir tyrinėjimo poreikį vaikas turi atsinešti ir iš savo šeimos“, – mano R. Šarpanovas.

Šiauliai – palankus miestas mokslo vystymui ir mokslo populiarinimui

„Kad talentų nepritrūktų Šiauliuose, kad jaunimas iš čia neišvažiuotų, reikia pokyčių“, – teigia J. Kaščiuškienė. Pasak jos, neužtenka vien didesnių atlyginimų. I. Kaščiuškienė: „Reikia, kad Šiauliuose būtų daugiau įvairių renginių, kad mieste būtų, kur jaunimui vakarais praleisti laiką. Kartais nesusimąstoma, kiek mieste turime stiprių ir progresyvių įmonių, tačiau jau dabar pastebime, kad jaunų žmonių, ateisiančių į jas darosi vis mažiau. Plečiantis įmonėms atsiranda stygius jaunų ir inovatyviai mąstančių žmonių. Jeigu mes juos čia užsiauginsime, tai jaunų kūrybingų specialistų tikrai turėsime“.

Anot dr. G. Valiulio, kai kurie verslo partneriai Vilniuje jau teigia, kad sostinėje vystyti gamybą ir plėsti įmonę yra pakankamai sunku, nes trūksta aukštos kvalifikacijos talentingų specialistų. Jie pažymi, kad Šiauliuose tai daryti būtų patogiau, nes miestas yra kompaktiškas, čia yra ir Šiaulių universitetas, Šiaulių kolegija ir profesinio rengimo centras. „Robotikos srityje į tam tikrą aljansą galėtų susijungti Šiauliai, Panevėžys, Klaipėda ir tapti rimtu konkurentu didiesiems miestams. Svarbu, kad žmonės iš regiono neišvažiuotų, todėl labai svarbi yra regioninė politika. Žmones keičia robotai, tačiau be talentingų žmonių neišsiversime“, – tvirtina G. Valiulis.

R. Šarpanovas mano, kad Šiauliai turėtų vėl atgimti kaip mokytojų rengimo centras. „Greitu laiku mums jau trūks jaunų mokytojų, todėl tuo poreikiu galime puikiai pasinaudoti. Turėdami gerą švietimą, galėsime pritraukti jaunas šeimas, kurios norės čia pasilikti ir kurti. Tada mes vėl viską turėsime – bus ir „Santaros Šviesa“, Lietuvos išeivių įkurtas ir šiandien Lietuvoje tebeveikiantis reikšmingas intelektualinis klubas, ir kiti intelektualiniai renginiai. Turime turėti ilgalaikį planą ir jo laikytis.“, – sako R. Šarpanovas.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite