Angle down Atgal

Naujas pasiūlymas dėl Seimo viešbučio: nestovėti prie vartų ir nežiūrėti, kas su kuo gyvena

Siūloma numatyti, kad Seimo viešbutis būtų suteiktas tik Seimo nariui, ir nereglamentuoti, kas su juo gyvens, ar tai būtų sutuoktinis, partneris, sugyventinis, vaikai.

Tokį pasiūlymą Statuto pataisoms įregistravęs Seimo narys konservatorius Jurgis Razma sako, kad rinkėjai į Seimą išrenka Seimo narį, o ne jo šeimą, todėl nereikėtų kištis į tai, kas su juo gyvens.

„Seimo nariui turi būti galimybės gauti Seimo viešbutį, o kas su juo gyventų, ar nuolat, ar trumpam atvyktų kiti šeimos nariai, nemanau, kad Statute turime tai reglamentuoti. Manyčiau, kad teisiškai būtų tvarkingiau, jei būtų parašyta, kad viešbutis suteikiamas Seimo nariui ir mes nesikišame, nereglamentuojame, kas su juo gyvens“, – Eltai sakė J. Razma.

Jeigu būtų numatyta, kad viešbutis skiriamas Seimo nariui ir jo šeimai, parlamentaro nuomone, tada reikėtų panašiai elgtis kaip su diplomatais, pavyzdžiui, jeigu šeima gausesnė skirti daugiau kambarių.

„Diplomatai išvyksta į kitą šalį ir negali dažnai grįžti į Lietuvą, kai tuo tarpu Seimo nariai, kurie gyvena ne Vilniuje, savaitgaliais važiuoja į savo gyvenamąsias vietas. Todėl manau, kad į tą atvykimą į Seimo viešbutį reikėtų žiūrėti kaip į komandiruotę. Pasikartosiu: parlamentarui skiriamas Seimo viešbutis, o kas su juo gyvens – čia ne mūsų reikalas, čia yra jo reikalas. Kitais atvejais niekas nežiūri, kas su kuo gyvena, ir, vaizdžiai tariant, nestovi prie vartų“, – Eltai savo pasiūlymą komentavo J. Razma.

J. Razma taip pat siūlo skirti Seimo viešbutį Seimo nariui, kurio deklaruota nuolatinė gyvenamoji vieta Seimo rinkimų dieną yra toliau negu 50 km nuo Vilniaus miesto savivaldybės administracinės ribos. Statute jis siūlo numatyti, kad tokiam Seimo nariui, jei jis to pageidauja, „ pirmumo teise jo įgaliojimų laikotarpiu Seimo valdybos sprendimu suteikiama gyvenamoji patalpa Seimo viešbutyje“.

Jo nuomone, šiuo metu numatytas atstumas – ne toliau kaip 25 km nuo Vilniaus – neatitinka šių dienų realijų.

„Manau, kad 50 km atstumas yra suprantamas, visiškai normalu žmogui kasdien važinėti maždaug tokį atstumą. Pavyzdžiui, į kokį nors regiono centrą žmonės važiuoja dirbti iš aplinkinių kaimų, miestelių. Nuo to laiko, kai buvo įrašyti 25 kilometrai, tikrai pasikeitė ir automobilių parkas, ir greitis, ir supratimas, kiek kilometrų yra normalu vykti į darbovietę. Todėl siūlau atsižvelgti į šios dienos realybę“, – sako J. Razma.

Jo nuomone, Seimo viešbutis turėtų būti skiriamas ne Seimo kanclerio, o Seimo valdybos sprendimu.

„Seimo kancleris faktiškai yra pavaldus Seimo nariams, todėl jam sudėtinga priimti tokius sprendimus, o ypač kai yra ginčų. Todėl manau, kad Seimo vadovybei labiau tiktų spręsti tokias problemas“, – sako J. Razma.

ELTA primena, kad, siekiant išspręsti parlamentarų apgyvendinimo Seimo viešbutyje problemas, siūlomos Statuto pataisos, kurios padėtų išvengti galimo piktnaudžiavimo.

Šias pataisas yra įregistravę Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Ričardas Juška ir šios komisijos nariai Rimantas Jonas Dagys, Agnė Bilotaitė, Jurgis Razma, Vida Ačienė, Algirdas Butkevičius ir Naglis Puteikis.

Jie siūlo numatyti, kad Seimo nariui kartu su šeimos nariais (sutuoktiniu, partneriu, sugyventiniu, vaikais, besimokančiais bendrojo lavinimo mokyklose ar mokyklose pagal dieninių studijų programas), kurių deklaruota nuolatinė gyvenamoji vieta Seimo rinkimų dieną yra toliau negu 25 km nuo Vilniaus miesto savivaldybės administracinės ribos, pirmumo teise jo įgaliojimų laikotarpiu Seimo kanclerio sprendimu suteikiama gyvenamoji patalpa Seimo viešbutyje, jeigu Seimo narys to pageidauja.

Taip pat Statute siūloma numatyti, kad kiti Seimo viešbutyje gyvenantys Seimo nariai mokėtų gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka bei už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas pagal patvirtintus tarifus ir apskaitos prietaisų rodmenis.

Nutrūkus Seimo nario įgaliojimams, buvęs Seimo narys ir su juo gyvenantys jo šeimos nariai privalėtų ne per 30 dienų, kaip šiuo metu numatyta, o per 10 dienų išsikelti iš užimamų patalpų ir visiškai atsiskaityti už gyvenimą Seimo viešbutyje.

Neišsikėlus per nustatytą laikotarpį iš Seimo viešbučio Seimo narys už kiekvieną uždelstą dieną mokėtų delspinigius Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka.

Statuto pataisų autoriai mano, kad siūlomi pakeitimai pagerintų Seimo reputaciją visuomenės akyse, užtikrintų viešojo intereso prioriteto įgyvendinimą, leistų sutaupyti lėšas.

Šiuo metu Seimo statute numatyta, kad pirmąja eile gyvenamoji patalpa Seimo viešbutyje suteikiama ir kompensuojamos komunalinių paslaugų išlaidos Seimo nariui, neturinčiam ir per pastaruosius penkerius metus iki prašymo pateikimo dienos nuosavybės teise neturėjusiam gyvenamosios patalpos Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir ne toliau kaip 25 km nuo Vilniaus miesto savivaldybės administracinės ribos.

Taip pat šiuo metu suteikiant teisę parlamento šeimos nariams kartu su juo gyventi Seimo viešbutyje nėra apibrėžta, kokie asmenys laikomi Seimo nario šeimos nariais.

Pagal galiojantį teisinį reguliavimą numatyta galimybė kitiems Seimo nariams Vilniaus miesto savivaldybės administracinėse ribose turintiems gyvenamąjį plotą gyventi Seimo viešbutyje nemokant nuomos (susimokant tik už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas), kas, anot pataisų iniciatorių „sudaro regimybę, jog Seimo nariai tenkina savo privatų interesą ir naudojasi savo statusu bei privilegijomis“.

Šiuo metu Seimo statute numatyta, kad Seimo narys per 30 dienų, pasibaigus jo, kaip Seimo nario, įgaliojimams, privalo išsikelti iš Seimo viešbutyje užimamų patalpų ir visiškai atsiskaityti už gyvenimą Seimo viešbutyje. Tačiau nėra numatytos sankcijos, jei per nustatytą terminą neišsikraustoma ir Seimo kanceliarija patiria finansinę žalą.

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (1)

Taip pat skaitykite