Angle down Atgal

Naujagimių retų ligų tyrimai kelia įtampą tarp Vilniaus ir Kauno klinikų

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakymo projektas, kas turėtų atlikti visuotinį naujagimių retų ligų tyrimą, įžiebė nesutarimus tarp Vilniaus ir Kauno universitetinių klinikų.

Vilniaus universiteto Santaros klinikų, kur nuo 1975 metų atliekami tokie tyrimai, medikai teigia, kad šių tyrimų negalima skaidyti, nes toks žingsnis būtų neefektyvus ir žalingas.

Kauno klinikų atstovai tvirtina irgi galintys daryti genetinius naujagimių tyrimus ir nesuprantantys, kodėl pas juos gulinčių kūdikių kraujo mėginius reikia siųsti į Vilnių.

Aistras dėl naujagimių tyrimų sukėlė sveikatos apsaugos ministro įsakymo projektas, kuriame nebeliko nurodyta konkrečios įstaigos, kuri atlieka visuotinį naujagimių tikrinimą dėl retų ligų.

Vilniečiai išsigando, kad norima sužlugdyti daug metų veikiančią Visuotinio naujagimių tikrinimo ir paveldimų medžiagų apykaitos ligų diagnostikos laboratoriją. Situacija svarstyta Seimo Sveikatos reikalų komitete.

Įrašė kriterijus

Lietuvoje visuotinis naujagimių tikrinimas dėl retų įgimtų ligų vykdomas Santaros klinikų Medicininės genetikos centre.

Čia veikia Visuotinio naujagimių tikrinimo ir paveldimų medžiagų apykaitos ligų diagnostikos laboratorija.

Joje dabar naujagimiai tikrinami dėl keturių ligų: fenilketonurijos, įgimtos hipotirozės, adrenogenitalinio sindromo ir galaktozemijos. Šiuos tyrimus kompensuoja Privalomojo sveikatos draudimo fondas (PSDF).

Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė teigė, kad naujas ministro įsakymas parengtas, nes nuspręsta naujagimius tikrinti dėl septynių ligų.

Anot jos, parengus pirmąjį jo variantą, sulaukta Konkurencijos tarybos pastabos, kad teisės akte negalima nurodyti konkrečios įstaigos, todėl į naują įsakymo variantą jau įrašyti tik kriterijai, kuriuos turi atitikti įstaiga, kad galėtų atlikti minėtus tyrimus ir gauti PSDF lėšas už tai.

Tuo metu 2014 metų gegužę sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio pasirašytame įsakyme įvardyta konkreti įstaiga. Nurodyta, jog „naujagimių kraujo tyrimus įgimtoms medžiagų apykaitos ligoms nustatyti atlieka Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Medicininės genetikos centras“.

Sveikatos reikalų komiteto posėdyje dalyvavusi Konkurencijos tarybos atstovė Medeina Augustinavičienė tvirtino, kad taryba nesiūlo nieko skaidyti. Anot jos, tiesiog užtektų lydinčiuose dokumentuose nurodyti motyvus, kodėl naudinga ir efektyvu tokius tyrimus daryti vienoje vietoje.

Neefektyvu ir nenaudinga

Santaros klinikų Medicininės genetikos centro vadovas Algirdas Utkus teigė, kad tyrimų išskaidymas po kelias laboratorijas būtų žalingas visomis prasmėmis.

Anot jo, viename centre paprasčiau sukaupti ir būtiną įrangą, ir specialistus, ir patirtį, užtikrinti diagnostikos standartus.

„Bet kokiu atveju, jei atsiranda fragmentacija, visuotinės patikros kokybė blogėja visuose šios patikros etapuose“, – teigė jis.

„Naujagimių patikra nėra tik laboratoriniai tyrimai, tai yra visa sistema – nuo biologinio mėginio paėmimo, jo ištyrimo ir suteikimo informacijos ar laiku pradėto gydymo“, – pabrėžė medikas.

Jo teigimu, tarptautiniai ekspertai nurodo, kad norint užtikrinti tyrimų kokybę ir ekonominį naudingumą, vienoje laboratorijoje per metus privalo būti patikrinama nuo 30 tūkst. iki 50 tūkst. naujagimių.

„Lietuvoje turime 26,7 tūkstančio. Gimstamumas mažėja“, – sakė A. Utkus.

Jis taip pat akcentavo, kad tyrimų suskaidymas prieštarautų Europos Sąjungos politikai dėl retų ligų valdymo.

Be to, tyrimų skaidymas esą padidintų išlaidas. Dabar naujagimių retų ligų patikra per metus atsieina 767 tūkst. eurų.

„Jeigu atsiranda kita laboratorija, išlaidos dvigubėja“, – sakė A. Utkus.

Papildomai nekainuos

Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai Kęstutis Stašaitis savo ruožtu tikino, kad jo atstovaujamoje gydymo įstaigoje atliekami genetiniai tyrimai, tad nieko naujo kurti nereikėtų.

„Kauno klinikose yra genetikos laboratorija, mes taikome visus tyrimo metodus, kurie priklauso“, – kalbėjo jis.

Medikas taip pat atkreipė dėmesį, kad būtent Kauno klinikose yra vaikų endokrinologijos stacionaras.

„O visi šitie tyrimai didžiąja dalimi susiję su medžiagų apykaita (...) Labai keista, kad mūsų universitetinė ligoninė negalėtų daryti tokių tyrimų“, – tvirtino K. Stašaitis.

A. Utkus atkreipė dėmesį, kad visuotinė naujagimių patikra nėra genetiniai tyrimai.

„Tiriami biožymenys, o ne konkretūs genai“, – sakė jis.

„Nėra logiška, kai kūdikis guli pas mus, o mes turime gaišti laiką ir siųsti kraują į Vilnių, laukti atsakymo“, – nenusileido Kauno klinikų atstovas.

Sena nesantaika

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Raimundas Martinėlis taip pat sakė, kad kalbama apie retų ligų tyrimo laboratoriją, o ne apie genetinius tyrimus.

Komiteto narė Irena Degutienė teigė, kad net daug didesnės ir turtingesnės už Lietuvą šalys – pavyzdžiui, Austrija, Švedija, Danija – turi tik po vieną tokią laboratoriją.

„Jeigu bendros nuostatos Europos Sąjungoje yra, kad ten, kur yra reti tyrimai, juos reikia jungti, tada ir kiekis jų didesnis, ir atliktų tyrimų rezultatai gerokai teisingesni. Natūralu, kad ir išlaikyti vieną centrą, kuriame atliekamas koks nors retas tyrimas, pigiau atsieina“, – BNS sakė medikės išsilavinimą turinti I. Degutienė.

Ji pabrėžė, kad dabartinis įsakymo projektas parengtas neįvertinus „nei kaštų analizės, nei kiek Lietuvoje gyvena žmonių, ar tai bus kokybiškai atliekami tyrimai“.

„Įsteigti kiekviename kaime centrą dviem ar trims tyrimams visiškai neapsimoka“, – pridūrė ji.

Parlamentarė atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju nekalbama apie paciento teisę rinktis gydymo įstaigą.

„Kalbame apie tyrimus. Kai kuriuos tyrimus mes šiandien siunčiame į Švediją, o pacientas gydomas Vilniuje ar Kaune, nes Lietuvoje tie tyrimai nedaromi“, – sakė I. Degutienė.

Kitas komiteto narys Antano Matulas siūlė prisiminti Europos Komisijos rekomendacijas, kad negalima šių tyrimų skaidyti.

Parlamentarai siūlė objektyviai vertinti situaciją ir atsisakyti neaiškaus užsispyrimo.

„Aš labai atvirai tą sakau: matau tik vieną tendenciją, kuri nepasižymi jokiu objektyvumu – jeigu ministras, kaip aš sakau, kilimo iš Kauno klinikų arba Sveikatos mokslų universiteto, būtinai viską darys, kad tai, kas daroma Vilniuje daugiau nei Kaune, tai įvesime ir Kaune. Apsimoka-neapsimoka, bet taip reikia. Jeigu ministras – iš Vilniaus arba baigęs Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, atitinkamai atitarnaus Vilniui ir Santariškių ligoninei“, – BNS sakė I. Degutienė, komentuodama A. Verygos įsakymo projektą.

A. Veryga mediko išsilavinimą yra įgijęs Lietuvos sveikatos mokslų universitete.

Komiteto posėdyje dalyvavęs sveikatos apsaugos ministras tvirtino nesiekiąs „nieko ardyti“, tačiau pripažino, kad siekia, jog minėtus tyrimus darytų ir Kauno klinikos.

„Kalbama apie galimybę abiems įstaigoms turėti panašaus lygio tyrimus“, – sakė jis.

Ministras parlamentarus kaltino kiršinant dvi gydymo įstaigas – Santaros klinikas ir Kauno klinikas.

„Neturime nusistatymo nė prieš vieną gydymo įstaigą, – sakė jis. – Bandyti vėl kažkokius karus įžiebti yra mažų mažiausia neatsakinga.“

BNS

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite