Angle down Atgal

Naują tvarką Marijampolės bendruomenininkai siūlo tobulinti

Lietuvoje veikiančių bendruomeninių organizacijų veiklai stiprinti pernai buvo pradėta įgyvendinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtinta nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 metų veiksmų plano 2.3 priemonė ,,Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ (toliau – Priemonė). Ji buvo parengta siekiant, kad finansavimas bendruomeninei veiklai stiprinti pasiektų visas savivaldybes.

Bendruomeniškumui stiprinti – 50884 Eur

Marijampolės savivaldybės teritorijoje veikiančioms vietos bendruomenėms skatinti savarankiškai tenkinti viešuosius bendruomenių poreikius, stiprinti bendruomenininkų sutelktumą ir tarpusavio pasitikėjimą, aktyvinti bendruomeninę veiklą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2017-aisiais skyrė 50884 Eur. Būtent tiek lėšų Marijampolės bendruomenininkams buvo skirta, remiantis Valstybės mokesčių inspekcijos pateikta informacija apie dirbančių ir mokančių gyventojų pajamų mokestį asmenų skaičių savivaldybėse.

Marijampolės savivaldybės administracijos Planavimo ir investicijų skyriaus vyr. specialistė Agnė Gedžienė, pakalbinta „Suvalkiečio“ teigė, kad Marijampolės savivaldybėje minėta bendruomeninės veiklos stiprinimo Priemonė buvo įgyvendinama, vadovaujantis 2017 m. birželio 26 d. Savivaldybės tarybos patvirtintu jos įgyvendinimo Marijampolės savivaldybėje aprašu (toliau tekste – Aprašu).

Savivaldybėje seniūnijų pagrindu buvo sudarytos devynios (Degučių, Mokolų, Narto, Gudelių, Igliaukos, Liudvinavo, Marijampolės, Sasnavos ir Šunskų) išplėstinės seniūnaičių sueigos. Jų darbe, kaip ir ankstesniais metais, kai buvo įgyvendinamos vietos bendruomenių savivaldos programos, su patariamojo balso teise dalyvavo bendruomenių ir kitų nevyriausybinių organizacijų, taip pat tradicinių religinių bendruomenių atstovai. Būtent išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendė, kokios toje teritorijoje yra prioritetinės vykdytinos ir finansuotinos veiklos, vertino paraiškas ir projektų įgyvendinimą. Tarybos patvirtintas Aprašas numatė, kad Priemonei įgyvendinti prioritetine galėjo būti patvirtinama socialinė veikla, skirta socialiai pažeidžiamiems bendruomenės nariams aktualiai pagalbai suteikti ir renginiams jiems organizuoti, taip pat socialinę atskirtį patiriantiems asmenims ir jų grupėms įtraukti į bendruomenės gyvenimą. Prioritetine veikla taip pat galėjo būti vaikų ir jaunimo užimtumo organizavimas, kultūrinė ir švietėjiška veikla vietos gyventojų kūrybiškumui ir saviraiškai skatinti, vietos bendruomenei telkti ar reikšmingiems leidiniams išleisti. Be to, prioritetine galėjo būti laikoma sporto ir sveikatinimo veikla, pilietinių iniciatyvų, skatinančių vietos gyventojus kelti ir spręsti vietos bendruomenei svarbius klausimus organizavimas, taip pat bendruomenės akcijos ir iniciatyvos, skirtos viešųjų erdvių ir aplinkos kokybei gerinti, vietos bendruomenės teritorijoje esančioms poilsio ir rekreacijos vietoms tvarkyti ir atnaujinti, viešo naudojimo patalpoms pritaikyti bendruomenės poreikiams.

A.Gedžienės teigimu, vadovaujantis jau minėtu Aprašu, Priemonei įgyvendinti visoms seniūnijų pagrindu sudarytoms teritorijoms lėšos Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo paskirstytos, vadovaujantis dviem kriterijais. Visoms teritorijoms buvo skirta po vienodą bazinę dalį, kurią sudarė 3500 Eur, o likusi lėšų dalis buvo paskirstyta proporcingai pagal tose seniūnijose gyvenančių asmenų skaičių. Tačiau, kaip sakė A. Gedžienė, įgyvendinant Priemonę kai kurios išplėstinės seniūnaičių sueigos sulaukė mažiau paraiškų, nei tikėjosi. Todėl liko nepanaudotų lėšų, kurias aktyviausios bendruomenės įsisavino jau baigiantis 2017-iesiems, gruodžio mėnesį.

Lėšų nesidalino, o panaudojo drauge

Domėdamasis, kaip vietos bendruomenės vertina tokią Priemonę, Aprašą ir konkrečius išplėstinių seniūnaičių sueigų sprendimus, „Suvalkietis“ pakalbino Gudelių seniūnijoje veikiančios Daugirdų kaimo bendruomenės pirmininkę Jūratę Motūzienę ir Marijampolės seniūnijoje veikiančios Patašinės kaimo bendruomenės pirmininkę Rasą Alaburdienę.

Gudelių seniūnaičių sueigoje prioritetinėmis buvo numatytos kultūrinė ir švietėjiška veikla vietos bendruomenėms telkti ir sporto bei sveikatinimo veikla. Anot J. Motūzienės, kadangi Gudelių seniūnijoje veikia tik dvi – Gudelių ir Daugirdų kaimo bendruomenės, jos nutarė abiems veikloms teikti bendrą paraišką, o paskui drauge tikslingai įsisavinti skirtus 3500 Eur.

J. Motūzienė pasakojo, kad sportui ir sveikatinimo veiklai skirtas lėšas bendruomenės panaudojo du mėnesius vykusias pilateso treniruotes organizavusios trenerės paslaugoms apmokėti. Užsiėmimai vyko uždarytos Gudelių mokyklos patalpose. Tačiau Daugirdų bendruomenės narėms tai didelių nepatogumų nesukėlė. Jos į užsiėmimus atvykdavo savo transportu.

Bendruomenių narius sutelkiančiai kultūrinei ir švietėjiškai veiklai skirtas lėšas abi bendruomenės taip pat panaudojo drauge, suorganizavusios kelionę į Vilnių ir Kauną. „Pasisamdėme gidę ir lydimi jos apžiūrėjome Vilniaus senamiestį, jame veikiančias bažnyčias, apsilankėme ir prieššventinėje mugėje, – pasakojo Daugirdų kaimo bendruomenės pirmininkė. – Paskui vakarop atvažiavome į Kauną ir apsilankėme Muzikinio teatro spektaklyje.“

J. Motūzienės teigimu, kelionės metu abiejų bendruomenių atstovai išgirdo ir sužinojo daug naujų, įdomių dalykų apie sostinėje esančius architektūros paminklus, bažnyčias. Daug gražių įspūdžių bendruomenininkams paliko ir Kauno muzikinis teatras, taip pat jo scenoje žiūrėtas spektaklis. „Keletas žmonių prisipažino, kad jie teatre buvo pirmą kartą, – pasakojo J. Motūzienė. – Manau, kad jau vien dėl to tokią paraišką reikėjo teikti.“

Daug bendruomenių – mažai pinigų

Marijampolės seniūnijoje veikiančios Patašinės kaimo bendruomenės pirmininkė R. Alaburdienė atkreipė dėmesį, kad šios seniūnijos teritorijoje veikia 11 kaimo bendruomenių. Todėl jų pateiktoms paraiškoms finansuoti buvo galima skirti tik po 500 Eur. „Mes už tuos pinigus bendruomenės renginiams įsigijome garsinimo aparatūrą, – pasakojo R. Alaburdienė. – Paskui, kai paaiškėjo, kad pasinaudoti šios Priemonės galimybe ryžosi ne visos savivaldybės bendruomenės ir liko neįsisavintų lėšų, gavome dar 218 Eur. Prie jų pridėjome bendruomenės lėšų ir įsigijome multimediją.“

R. Alaburdienės nuomone, bendruomeninės veiklos stiprinimo Priemonei įgyvendinti pernai Tarybos patvirtintą Aprašą reikėtų tobulinti. „Manau, kad skirstant lėšas derėtų atsižvelgti į tai, kiek kiekvienos seniūnijos teritorijoje yra veikiančių kaimo bendruomenių, taip pat į vietos gyventojų skaičių, – teigė R. Alaburdienė. – Nemanau, kad yra teisinga tiek pat lėšų skirti, pavyzdžiui, Igliškėlių kaimo bendruomenei ir mums, nes Patašinėje gyvena trigubai daugiau gyventojų.“

R. Alaburdienė taip pat sakė, kad, jos nuomone, tobulinti ir supaprastinti reikėtų ir paraiškų pateikimo tvarką. Be to, anot Patašinės kaimo bendruomenės pirmininkės, pageidautina, kad Priemonės įgyvendinimas būtų planingesnis.

* * *

Savivaldybės administracijos Planavimo ir investicijų skyriaus vyr. specialistės A. Gedžienės teigimu, finansine parama bendruomeniškumo stiprinimo Priemonei įgyvendinti iš Savivaldybės teritorijoje įregistruotų 38 kaimo bendruomenių pernai pasinaudojo 33. Vis dėlto vadovaujantis Aprašu, daugiausia lėšų buvo skirta miesto Degučių, Mokolų ir Narto seniūnijoms. Kaimo seniūnijose daugiausia lėšų – 5407 Eur – paskirstyti teko išplėstinei Marijampolės seniūnaičių sueigai. Liudvinave buvo padalinta 5110 Eur, Sasnavoje – 4515 Eur, Šunskuose – 4312, Igliaukoje – 4161 Eur, Gudeliuose – 3885 Eur.

Ričardo Pasiliausko nuotraukos

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite