Angle down Atgal

Nau­ja sta­ty­bos įmo­ka iš­vai­kys iš Šiau­lių in­ves­tuo­to­jus?

Nau­ja įmo­ka, va­di­na­ma­sis sa­vi­val­dy­bės inf­rastruk­tū­ros plėt­ros ta­ri­fas, įves­ta nuo lie­pos 1 d., ti­kė­ti­na, pa­bran­gins ko­ne vi­sų no­rin­čių­jų sta­ty­ti ar re­konst­ruo­ti pa­sta­tus mies­to te­ri­to­ri­jo­je kaš­tus. Šiau­liuo­se su tam tik­ro­mis išim­ti­mis nu­ma­ty­tas ta­ri­fas svy­ruo­ja nuo 2 iki 20 Eur už kvad­ra­ti­nį met­rą. Toks vien­kar­ti­nis mo­kes­tis (tiek vers­lui, tiek gy­ven­to­jams) įve­da­mas, įgy­ven­di­nant anks­tes­nės Vy­riau­sy­bės priim­tą LR sa­vi­val­dy­bių inf­rast­ruk­tū­ros plėt­ros įsta­ty­mą.

Nuo liepos nauja įmoka

Naujo tarifo koeficientus šį ketvirtadienį svarstė ir patvirtino Šiaulių taryba. Visi norintieji gauti statybų leidimus nuo liepos 1 d. mokės vienkartines infrastruktūros plėtros įmokas, nepaisant to, ar statys ten, kur miesto infrastruktūra jau yra, ar ten, kur išties reikalinga jos plėtra.

Viena vertus, tai papildys miesto biudžetą infrastruktūrai reikalingomis lėšomis (tikimasi surinkti apie 300 tūkst. Eur per metus). Tačiau, antra vertus, tai gali neigiamai paveikti miesto plėtrą, investicinę aplinką, investicijas, tvarkant apleistus statinius ar teritorijas, nes tarifas atšaldys ar atbaidys potencialius investuotojus, gerokai pabrangins darbus. Šie gali rinktis kitas teritorijas, kuriuose infrastruktūros plėtros tarifas simbolinis arba nulinis.

ŠPPAR direktorius Alfredas Jonuška siūlo neskubėti, juolab kad kiekvienos savivaldybės galioje atsižvelgti į vietos situaciją ir rinktis jai palankius, plėtrą ir patrauklumą skatinančius tarifus.
ŠPPAR direktorius Alfredas Jonuška siūlo neskubėti, juolab kad kiekvienos savivaldybės galioje atsižvelgti į vietos situaciją ir rinktis jai palankius, plėtrą ir patrauklumą skatinančius tarifus.

Šiaulių verslas skambina pavojaus varpais

Prieš naujos įmokos atsiradimą, ar tiksliau – netikslingą tarifų nustatymą, pirmiausia sukilo vietos verslininkai. Jie kreipėsi į Savivaldybę, komitetus, aplinkos ministrą, prašė būti išklausyti ketvirtadienio posėdyje.

Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai (ŠPPAR), susirūpinę tokia situacija ir bandydami užkirsti kelią galimai neigiamas pasekmes miestui sukelsiančiam skubotam sprendimui, bandė jį sustabdyti ir siūlė alternatyvius sprendimus. Esą skubotas ir neapgalvotas sprendimas greičiau ne papildytų Savivaldybės biudžetą, o sustabdytų ar sumažintų statybas bei rekonstrukcijas, atbaidytų investuotojus.

Prarastume patrauklumą

ŠPPAR prezidentas Vytis Lembutis atkreipia dėmesį, kad šiuo metu savivaldybės infrastruktūra ir šiaip nėra išnaudota. Mieste yra daugybė apleistų vietų (pastatų ir sklypų), kur infrastruktūra jau įrengta ir būtų sveikintina, kad tik kas ten statytų, rekonstruotų ir tą infrastruktūrą naudotų. Anot jo, infrastruktūros plėtros įmoka neturėtų būti taikoma tose teritorijose, kur ji jau yra ir jokia plėtra ten nebereikalinga.

Todėl tokių įmokų atsiradimas, anot V. Lembučio, tik ribotų miesto įmonių plėtrą ir sumažintų regiono konkurencinį pranašumą investuotojams. Anot jo, investuotojai gali tiesiog aplenkti Šiaulius. Arba įmonės, numačiusios plėtrą, pavyzdžiui, Pramonės mikrorajone, dėl įvedamos įmokos kurtųsi miesto pakraštyje, o mieste esantys sklypai, kuriose infrastruktūra jau yra, liktų dirvonuoti.

ŠPPAR prezidentas Vytis Lembutis atkreipia dėmesį, kad šiuo metu savivaldybės infrastruktūra ir šiaip nėra išnaudota. Naujų įmokų atsiradimas ribos plėtrą, Šiauliai taps nepatrauklūs investuotojams. (Audronio Rutkausko nuotr.)
ŠPPAR prezidentas Vytis Lembutis atkreipia dėmesį, kad šiuo metu savivaldybės infrastruktūra ir šiaip nėra išnaudota. Naujų įmokų atsiradimas ribos plėtrą, Šiauliai taps nepatrauklūs investuotojams. (Audronio Rutkausko nuotr.)

Pažeidžiama konkurencija

Antra, naujas statytojas ar rekonstrukciją atliekantis asmuo nuo liepos mokės įmoką, kurios kiti nemokėjo. O ir numatytos išimtys, kai išvis atleidžiama nuo įmokos, sudaro nelygias konkurencines sąlygas.

Ypač tai taikytina verslo subjektams: pavyzdžiui, statantieji Laisvojoje ekonominėje zonoje ar rekonstruojantieji itin didelio ploto statinius būtų atleidžiami nuo mokesčio, o rekonstruojantieji apleistą pastatą ar norintieji statyti kokioje nors vietoje miesto teritorijoje jau turi mokėti. Pavyzdžiui, norintysis rekonstruoti komercines patalpas, kurių plotas 1 000 kv. m, statybos leidimo be 10 tūkst. Eur
įmokos negautų.

Siūlė laukti ar naudotis kaimynų pavyzdžiais

ŠPPAR direktorius Alfredas Jonuška sako, kad kiekviena savivaldybė gali atsižvelgti į savo situaciją ir rinktis jai palankius, plėtrą ir patrauklumą skatinančius tarifus, pavyzdžiui, simbolinį (1–2 Eur/kv. m)
solidarų visiems ar išvis nulinį.

„Yra precedentų, kad regionų savivaldybės, siekdamos išsaugoti konkurencinį pranašumą, nustato nulinį savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifą. Savivaldybės taryba turi teisę nustatyti atleidimo nuo infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo atvejus“, –
sakė jis, pateikdamas pavyzdžius, kai nulinį tarifą pasitvirtino Panevėžio miestas ir rajonas, Kauno rajonas, simbolinį – Telšiai. Šiauliai gali būti aplenkti kaip brangesnė vieta.

Naujo mokesčio reikalauja įstatymas

Atidėti šį klausimą prašė Miesto ūkio ir plėtros komiteto narys, TS-LKD frakcijos seniūnas Martynas Šiurkus. Su panašiu prašymu kreipėsi ir ŠPPAR, tam tikrų nuogąstavimų buvo išsakiusi ir Šiaulių pramonininkų asociacija.

Galimos įstatymo pataisos svarstomos ir Aplinkos ministerijoje. Tačiau sprendimo projektas liko, nes esą skubėti įpareigoja įstatymas, galiojantis nuo
2021 m. sausio 1 d.

Anot administracijos direktoriaus Antano Bartulio, Šiaulių savivaldybė, įvesdama naujos savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifus, tiesiog įgyvendina šiemet įsigaliojusį įstatymą. O tam, kad nenukentėtų verslas ar svarbūs miestui socialinės paskirties objektai, yra numatyta nuolaidų ir išimčių. Pats mažiausias tarifas būtų 2 Eur už kv. m, didžiausias – 20 Eur, vidutinis – 10 Eur už kv. m. Jis sako, kad optimaliai suskaičuota, ir „nuramina“, kad ne 50 Eur kaip Vilniuje.

Dėl to, kad iš Šiaulių dings ir statytojai ar investuotojai, jis abejoja: „Juk jei rekonstruojamas namas yra Šiauliuose, tai juk statytojas (juridinis ar fizinis asmuo) nepasikiš jo po pažastimi ir neišsineš. O kodėl tas, kuris stato, turi mokėti už tai, kuo naudosis visi? Tai klausimas ne mums, o Seimui.“

Aplinkos ministerijoje įmokos pataisos

ŠPPAR direktorius Alfredas Jonuška po pokalbio su aplinkos ministru Simonu Gentvilu sakė, kad ministras linkęs palaikyti vietos verslo ir gyventojų pusę. Esą toji savivaldybių infrastruktūros plėtros įmoka ir jos tarifas yra pačių savivaldybių galioje. Tarifas yra skirtas tam, kad savivaldybės galėtų sutankinti miesto plėtrą tose teritorijose, kur infrastruktūra jau yra, ir suvaldyti chaotišką plėtrą.

Tačiau tokia chaotiška plėtra, kai statomi nauji objektai, o paskui Savivaldybės prašoma įvesti brangiai kainuojančią infrastruktūrą, Šiauliuose nevyksta. Tai labiau stebima sostinėje. Kiekviena savivaldybė pagal poreikį gali rinktis tarifą, kuris kaip tik skatintų ar ribotų plėtrą.

Atkreipiamas dėmesys, kad infrastruktūros plėtros tarifas neturėtų būti taikomas tose teritorijose, kur pagal planavimo dokumentus ji ir nevykdoma.

Beje, Aplinkos ministerijoje šiuo metu dar svarstomos galimos šio įstatymo pataisos.

Įmoka nuo liepos 1 d. patvirtinta. Ir galios tol, kol po įstatymo pataisų tarifai ir jų nustatymo tvarka bus peržiūrėta ir pakeista. Jei verslas gali atidėti ar perkelti kitur savo investicijas, tai vietiniai gyventojai, norintys statytis ar rekonstruotis namus, pasirinkimo neturi. Infrastruktūros įmoka bus renkama jų sąskaita.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite