Namai nėra pati saugiausia vieta

Klaipėda
Karolis Bakūnas Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Sekmadienio pavakare vieno Lazdynų gatvės Kretingoje daugiabučio gyventojus šokiravo nemalonus įvykis, galėjęs baigtis skaudžia nelaime – laiptinėje sudegė, kaip įtariama, padegtas vaikiškas vežimėlis. Tai jau trečias šiemet gyvenamajame name užregistruotas gaisras.

Degantį vežimėlį iki atvykstant ugniagesiams užgesino gyventojas. Gaisro metu aprūko radiatorius ir laiptinė.
Įtarus padegimą, buvo iškviesti ir policijos pareigūnai.
Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Eugenijaus Bertašiaus teigimu, daugelis žmonių tiki, jog saugiausia vieta yra namai, tačiau statistika rodo priešingai.
„Dažniausiai žmonės žūsta būtent namuose. Gaisrus čia prišaukia pačių žmonių aplaidumas: nevalytuose kaminuose dega suodžiai, ugnis įsižiebia dėl netvarkingos elektros instaliacijos, dėl neatsargaus elgesio su ugnimi.
Gaisrai taip pat dažniausiai kyla vakare ir naktį, kai žmonės paprastai jau būna namuose“, – teigė E. Bertašius.
Iš pernai rajone registruotų 128 gaisrų net 44 jų kilo būtent gyvenamosios paskirties pastatuose. Iš jų 37 atvejais gaisrų priežastis buvo dūmtraukiuose užsidegę suodžiai.
Daugiausia kartų ugnis kėsinosi praryti Kretingos miesto gyventojų namus: čia pernai kilo 33 gaisrai, liepsnos siautėjo 13 namų. Tai yra didžiausias skaičius savivaldybėje.
Kretingos kaimiškojoje seniūnijoje pernai registruoti 22 gaisrai, Žalgirio ir Darbėnų seniūnijose – po 16, Imbarės – 14, Salantų ir Vydmantų seniūnijose – po 8, Kūlupėnų – 6, Kartenos – 5.
Visų gaisrų pagrindinė priežastis, pasak E. Bertašiaus, buvo pašalinis ugnies šaltinio poveikis, užsidegę suodžiai, gedimai elektros instaliacijoje.
Skaudžiausias gaisras, nusinešęs žmogaus gyvybę, balandžio pabaigoje užregistruotas Erlėnuose – dėl neatsargaus elgesio su ugnimi užsidegus mediniam gyvenamajam namui žuvo 24 vaikinas.
Pernai Kretingos rajone, palyginti su prieš tai buvusiais metais, kilo 11 gaisrų daugiau. Įdomi detalė: 2019 metų gaisrų skaičius atitinka dešimties metų gaisrų vidurkį.
Atvirose teritorijose ugnis siautėjo 43 kartus, pagalbinės paskirties pastatuose – 13, sudegė 12 transporto priemonių.
„Kol kas galime pasidžiaugti, kad per pirmąjį šių metų mėnesį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, rajone turime dvigubai mažiau gaisrų.
Pernai sausį teko gesinti 15, o šiemet – tik 7 gaisrus. Tačiau 3 iš jų vėlgi kilo gyvenamosios paskirties pastatuose. Tai dar kartą primena, kaip svarbu tinkamai pasiruošti kūrenimo sezonui, išsivalyti kaminus, pasirūpinti pasikeisti seną elektros instaliaciją“, – kalbėjo E. Bertašius.
Anot jo, didžiausia ugniagesių siekiamybė – kad būtų kuo mažiau žuvusių žmonių. Per pastaruosius trejus metus ugnis kasmet pasiglemžė po vieną gyvybę.
Siekiant užsibrėžto tikslo pasiteisina akcijos, nors ne visiems gyventojams jos patinka.
Pernai rajone iš viso aplankyta 2060 būstų. Ugniagesius džiugina faktas, kad didžioji gyventojų dalis šildymo įrenginius naudoja ir eksploatuoja tinkamai, vis daugiau žmonių įsigyja dūmų detektorius, supranta, jog namų saugumas priklauso tik nuo jų pačių.
Akciją „Gyvenkime saugiai“ ugniagesiai ketina organizuoti ir šiais metais, todėl kretingiškiai gali sulaukti svečių iš Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, Lietuvoje pernai kilo 11 tūkst. 509 gaisrai arba 2,9 proc. mažiau nei 2018-aisiais.
Gaisruose žuvo 70 žmonių – tai mažiausias žuvusiųjų skaičius ne tik per visą atkurtos nepriklausomos Lietuvos istoriją, bet ir per pastaruosius 37 metus.
Žuvo 48 vyrai ir 17 moterų, o 5 žmonių tapatybės nenustatytos. Žuvusiųjų amžiaus vidurkis – 60 metų, dauguma žuvo dėl neatsargaus rūkymo.
Tragiškiausios mėnesio dienos pernai buvo šeštadienis, sekmadienis ir ketvirtadienis, kai žuvo po 13 gyventojų.
2375 arba 20,6 proc. visų gaisrų užgesinti gyvenamosios paskirties pastatuose, 794 kartus (6,9 proc.) liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai.
Ugnis sunaikino 333 pastatus, 263 transporto priemones, 282 gyvūnus.
Kitoms specialiosioms tarnyboms ugniagesiai talkino 3908 kartus. Daugiausiai kartų – 1847 – pagalba teikta greitosios medicininės pagalbos darbuotojams.

Švyturio laikraštis