Angle down Atgal

Nakvynės namai – išsigelbėjimas praradus viską

Visos vietos Gargždų nakvynės namuose užimtos, o kai atsilaisvina, tuoj pat užimamos. Dauguma pastogę gavusių benamių ją brangina, tik atsikratyti čia juos atginusių blogų įpročių, keisti gyvenimo būdą, laikytis vidaus taisyklių nėra lengva. Visgi karantino rekomendacijų paiso visi ir iki Naujųjų metų koronaviruso išvengė.

Prisitaikė prie reikalavimų

Gargždų socialinių paslaugų centro Nakvynės namuose šventinę nuotaiką skleidė kalėdinė eglutė, vieno gyventojo rankdarbiais papuoštos patalpos, kambariai. Kaip įprastai Kūčių vakarienei buvo paruošta tradicinių valgių ir prie stalo susėdo visi gyventojai ir darbuotojai. Tačiau koronaviruso akivaizdoje švęsti teko kitaip. „Anksčiau atvykdavo kunigas su kalėdaičiais, palaimindavo stalą, o šį kartą buvome vieni“, – atskleidė Nakvynės namų vadovė Danguolė Eringienė.

Nakvynės namų gyventojai kaip ir visi privalo laikytis karantino reikalavimų. „Mes taip susitarėme su gyventojais, ir jie tai vykdo. Kol kas mums pavyko išvengti koronaviruso“, – prieš Naujuosius metus nedrąsiai kalbėjo vadovė baimindamasi, kad tik jo neprisišauktų.

Visgi gyventojai nėra itin suvaržyti – jie gali išeiti į kiemą pasivaikščioti – didelė erdvė prie Nakvynės namų. Visi, kuriems reikalingos sveikatinimo procedūros, nurodytu laiku vyksta pas medikus.

Brangina pastogę

Nakvynės namuose – 15 gyventojų, iš jų 9 vyrai ir 6 moterys. Pastarųjų čia visada mažiau.

Nepriklausomai nuo metų laikų visos vietos užimtos – yra laukiančių eilėje. Prieš šventes du asmenis išlydėjus į globos namus (anksčiau dar vieną), jų lovas iš karto užėmė kiti. Du Nakvynės namų gyventojai, padedami giminaičių, susirado sau kitą pastogę, o du pašalinti už vidaus taisyklių pažeidimus. Taigi pernai pasikeitė septyni asmenys, o iš viso gyveno 22. Nuo Nakvynės namų įsikūrimo per 7 metus gyveno daugiau nei 80 žmonių. Beje, apsigyventi gali Klaipėdos rajono savivaldybėje deklaravę gyvenamąją vietą žmonės, neturintys jokio nekilnojamojo turto. Apgyvendinama iki 1 metų, bet, nepasikeitus socialinei situacijai, sutartis pratęsiama.

Pasak padalinio vadovės, socialinės darbuotojos Danguolės Eringienės, gyventojų kaita nėra didelė – dauguma brangina savo vietą, nes jos yra graibstomos. Juk čia šilta, jauku, tvarkinga, yra virtuvė, kur gali pasigaminti valgį – netgi produktų parūpinama iš „Maisto banko“, prekybos centro IKI – besibaigiančio galiojimo maisto produktų. Čia yra skalbyklė, sanitariniai mazgai. Tik reikia norėti, mokėti būti tvarkingam – ugdyti socialinius įgūdžius nėra lengva, antai išplauti bendro naudojimo koridorių – nelengva užduotis.

Benamių istorijos panašios

„Naujakurius“ supažindiname su vidaus taisyklėmis, kurių privalo laikytis. Tačiau iš pradžių jie priešinasi nustatytai tvarkai: šokas ištinka, kad čia negali vartoti alkoholio, vis bando paslapčia atsinešti – prieštarauja šiam draudimui teigdami, jog čia ne kalėjimas. Betgi Nakvynės namuose yra tvarka – niekas nevartoja alkoholio, – dėstė D. Eringienė, šiam padaliniui vadovaujanti nuo jo įkūrimo. – Sunku mūsų gyventojams išaiškinti, kad būtina pranešti darbuotojams nusprendus kažkur išeiti. Tenka įrodinėti, jog to reikia dėl jų pačių saugumo.“

Bet nutinka visko: praėjusiais metais du asmenys, nepranešę ir negrįžę ilgiau nei tris paras, buvo pašalinti iš Nakvynės namų. Vienas iš pirmųjų gyventojų už pažeidimus ne kartą prarado šią pastogę, bet vėl sugrįžta. Anot vadovės, jis išeina pavasarį, sušilus, grįžta rudenį, tačiau pastarąjį nespėjo. Taigi tenka laukti eilėje.

D. Eringienės teigimu, vyrai socialiniame užribyje dažniausiai atsiduria dėl alkoholizmo. Šios istorijos panašios: išsiskyręs praranda būstą, bet atranda daug laisvės, moterų, liejasi alkoholis, kol netenka darbo. Tačiau tarp Nakvynės namų gyventojų yra prekybos žmonėmis auka, kuri čia jaučiasi gerai.

Moterų benamystės priežastys šiek tiek skiriasi. „Alkoholis iš dalies turi įtakos, bet našlei iš menkos pensijos neįmanoma išsinuomoti būsto, – kalbėjo Nakvynės namų vadovė. – Visaip nutinka: čia atsidūrė sunkios ligos varginama jauna moteris, kurios du vaikus augina sesuo.“

Padėti keistis

Šalia Nakvynės namų prieš metus įrengtas konteineris, kuriame teikiama laikino, vienos nakties apgyvendinimo paslauga. Tai jaukus šildomas būstas keturiems asmenims su dušu, tualetu, dviaukštėmis lovomis. Čia bėdos atveju praleisti naktį gali moterys arba vyrai. Pasak D. Eringienės, šia paslauga jau pasinaudojo 7 žmonės, kurie nakvojo nuo 1 paros iki mėnesio.

Nakvynės namų gyventojai dažnai kreipiasi į socialinio darbo patirtį turinčią vadovę D. Eringienę patarimų. „Visada padedu pagal savo galimybes, – sakė ji. – Tenka tvarkyti dokumentus neįgalumui nustatyti, užregistruoti pas gydytoją, nuvežti. Aplankau Gargždų ligoninėje besigydančius, nunešu maisto, būtiniausių daiktų.“

Nakvynės namų vadovė prisipažino, jog šiame nelengvame darbe reikia ne tik kantrybės, bet ir empatijos, atjautos. Pasitaiko nusivylimo, bet dažniau malonių akimirkų. „Sulaukus padėkų iš buvusių gyventojų, jų artimųjų, dovanėlės ar gėlių švenčių proga, – kalbėjo ji. – Bet didžiausias džiaugsmas, kai pavyksta į visuomenę integruoti socialiniame užribyje atsidūrusį žmogų. Tada supranti, jog ne be reikalo dirbta.“

 

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite