Narvydiškių kaimo partizanai Vytautas Naidzinavičus-Barzdyla (1920–1945) ir Stasys Šatas (1923–1945).
Angle down Atgal

Naidzinavičiai iš Neravų

Prieš keletą metų teko susitikti su Rokuose (Kauno rajonas) gyvenusia buvusia politine kaline Karolina Naidzinavičiūte-Kupčiūniene. Atsivežė ji tada kelias senas nuotraukas ir pasakojo savo giminės istoriją, prabėgusią Paparčių seniūnijos Neravų kaime.

Istoriniai šaltiniai teigia, kad kaimas, esantis tik už pusantro kilometro nuo Paparčių, minimas jau nuo senovės. Manoma, kad po dar XIII amžiuje lietuvių vykdytų karo žygių į Narvą (dabar – Estijos respublika), belaisvius įkurdindavo Lietuvoje, su jais atėjo ir vietovės pavadinimas. Kita versija, kuria remiasi vietos gyventojai – kaimo vardas kilęs nuo apylinkėse esančių „ravų“ (rėvų)...

Yra žinoma, kad dar 1795 metais kaime buvo 12 sodybų. Jų skaičius nedidėjo ištisą šimtmetį, tik 1923 metų visuotinio gyventojų surašymo duomenimis jų padidėjo trigubai, gyventojų skaičius siekė pusantro šimto. Šiuo metu jis gerokai sumažėjęs... Pokaris Neravuose paliko kruvinus pėdsakus. 1945 metais kaime suimta partizanų ryšininkė J. Širelytė (gimusi 1925 m.). 1944- 1946 m. buvo suimti ir įkalinti 7 gyventojai. Į Sibirą ištremtos dvi šeimos, 5 gyventojai. Vincas Naidzinavičius dar iki Pirmojo pasaulinio karo su broliu iš Neravų buvo išvykęs užsidirbti į Ameriką, tačiau greitai sugrįžo, bet tik vienas, be brolio.

Ryšiai su broliu nutrūko, jo likimas nežinimas. Grįžęs į Lietuvą V. Naidzinavičius tuoj pat buvo paimtas į caro kariuomenę, pafrontėje vadovavo būriui. Išlikusiose nuotraukose matome jį su uniforma, papacha. Antpečius puošia viena juostelė ir žvaigždutė. Tai reiškia, kad jis buvo carinės kariuomenės praporščikas, puskarininkis. Nors ir turėjo savo žemės, sugrįžęs iš karo Vincas Naidzinavičius dirbo senojo dvaro malūno meistru Paparčiuose, prie Žiežmaros upelio, vėliau – Musninkuose, malūne ant Musės. 1918 metais Vincas vedė Eleną Kareckaitę iš Pamusės kaimo, Musninkų valsčiaus, tada Narvydiškio kaime nusipirko ūkį.

Vincas ir Elena ten atkeliavo ir užaugino Neravuose gimusius tris vaikus: Vytautą, Karoliną, Bronę. Trečias Vinco Naidzinavičiaus brolis Benediktas tapo farmacininku, išvyko gyventi į Odesą, ten turėjo nuosavą vaistinę. Vedė lenkaitę, tačiau vaikų neturėjo, tad mirusiojo palaikai buvo parvežti į Lietuvą ir palaidoti Trakuose. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai, partizanauti išėjo Vytautas, jam talkino seserys. Karolina Naidzinavičiūtė-Kupčiūnienė (g. 1928 m.) nuo 1944-ųjų pabaigos buvo Keršto būrio partizanų ryšininkė. Po brolio žūties ji slapstėsi, ištekėjo už Jaroslavo Kupčiūno iš Janionių kaimo.

Paskui buvo suimta, nuteista, kalėjo lageriuose. Sugrįžusi į Lietuvą, gyveno Širvintose ir Rokuose, Kauno rajone. Partizanui Vytautui Naidzinavičiui-Barzdylai šiemet būtų sukakę šimtas metų. Deja, likimas lėmė jam pragyventi tik dvidešimt penkerius ir padėti galvą už Lietuvos laisvę. Jis gimė Naravų kaime, Žaslių valsčiuje, Trakų apskrityje, tik vėliau šeima nusipirko žemės ir apsigyveno Narvydiškyje. 1944 metų vasarą, sugrįžus okupantams, kartu su Ukmergės apskrities Musninkų valsčiaus Narvydiškio kaimo vyrais išėjo į miškus. 1945 metų gruodžio 8 dieną Ukmergės apskrities Musninkų, Prienų kaimo pakraštyje prie ežero, buvo užklupti Didžiosios Kovos apygardos partizanų Keršto ir Šerno būrių kovotojai. Tą dieną apylinkėse siautėjo sovietų kareiviai, jų buvo net apie 200.

Susišaudymo su jais metu tada žuvo septyni partizanai, Narvydiškio kaimo gyventojai, partizanavę nuo 1944 metų pabaigos. Tarp žuvusiųjų – Vytautas Naidzinavičius-Barzdyla (g. 1920 m.), Vytautas Rinkevičius (g. 1919 m.), Stasys Šatas (g. 1923 m.).

Jų kūnai Krapiliškių kaimo gyventojo J. Garbatavičius slapta buvo palaidoti Pigašių kapinėse. Jau Atgimimo metais partizanų atminimui antkapinį paminklą kapinėse pastatė žuvusių partizanų seserys Karolina NaidzinavičiūtėKupčiūnienė ir Zosė Rinkevičiūtė-Vaitulevičienė.

Stanislovas Abromavičius

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite