Angle down Atgal

Nacionalinis muziejus kviečia visuomenę kurti parodą apie šaulius

Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia visuomenę kartu kurti parodą, skirtą šimtmetį mininčiai Lietuvos šaulių sąjungai.

Šaulių sąjunga, įkurta 1919 metais, veikia kaip visuomeninė sukarinta organizacija, telkianti skirtingų interesų žmones bendram tikslui – ginti ir saugoti Lietuvos nepriklausomybę. Šio Šaulių sąjungos veikimo principo įkvėptas, Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia visuomenę prisidėti prie būsimos parodos rengimo.

„Siekiame ne parengti parodą visuomenei, bet parengti parodą kartu su visuomene. Jeigu turite daiktų ar dokumentų, susijusių su Šaulių sąjungos veikla, jos nariais, muziejus džiaugtųsi, jeigu galėtų juos laikinai pasiskolinti arba gauti dovanų,“ – kviečia Lietuvos nacionalinio muziejaus Ikonografijos skyriaus vedėja Vitalija Jočytė.

Būsimą parodą vertingai papildytų tarpukario laikotarpio eksponatai, atspindintys Šaulių sąjungos veiklą, ir naujausių laikų (nuo 1989 metų iki šių dienų) istorinė medžiaga (uniformos, skiriamieji ženklai, atributika, apdovanojimai, fotografijos ir pan.).

Šaulių sąjungos nariai 1919 metais aktyviai dalyvavo Nepriklausomybės kovose. 1940 metais, prieš pat sovietų okupaciją, organizacija turėjo daugiau kaip 62 tūkst. narių, veikė karybos, kultūros ir sporto srityse. 1989 metais šauliai atgaivino savo veiklą ir aktyviai dalyvavo 1991 m. saugant Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą bei kitus objektus.

Turintieji istorinės medžiagos ir norintys ja pasidalyti ar padovanoti kviečiami susisiekti su Lietuvos nacionaliniu muziejumi el.paštu: informacija@lnm.lt. Eksponatų muziejus laukia iki birželio 16 d.

Šaulių sąjungos šimtmečio sukakties parodą planuojama atidaryti birželio pabaigoje viename iš Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinių – Vinco Kudirkos muziejuje, Kudirkos Naumiestyje.

Ne pirma paroda

Minint Šaulių sąjungos šimtmetį, tai jau ne pirma paroda šiais metais. Sausio mėnesį Seime buvo atidaryta fotografijų paroda „Šauliai – 1991 m. Parlamento gynėjai“, skirta paminėti Lietuvos šaulių sąjungos 100-mečio sukakties pradžią ir sausio įvykius. Seime pristatomoje parodoje buvo eksponuojamos fotografijos, kuriose įamžinti 1991 m. sausio-rugpjūčio mėnesių istoriniai įvykiai, kurių aktyviais dalyviais tapo Lietuvos šauliai. Atidarymo metu paminėtas ne tik Lietuvos šaulių sąjungos 100-metis, bet ir Lietuvos šaulių sąjungos atkūrimo išeivijoje 65-metis ir atkūrimo Lietuvoje 30-osios metinės.

Parodą atidarė Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. ltn. Gintaras Koryzna. Renginio svečius, susirinkusius Parlamento gynėjus, pasveikino ir to meto įvykius prisiminė prof. Vytautas Landsbergis, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranskientis, Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas, renginyje dalyvavo Krašto apsaugos Viceministras Vytautas Umbrasas.

1919 m. įsikūrusios Lietuvos šaulių sąjungos tikslas buvo įtvirtinti šalies nepriklausomybę, kovojant su į šalį besiveržiančiais priešais. Nuo pat pirmųjų organizacijos dienų, jos nariai kovėsi su bolševikais, bermontininkais ir lenkais, padėjo Lietuvai atgauti Klaipėdos kraštą.

1991 m., sausio 7 d. šauliai pradėjo saugoti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės rūmus, Spaudos rūmus, Vilniaus televizijos bokštą ir kitus valstybinės svarbos objektus visoje Lietuvoje.

Sausio 8 d. šaulių pajėgos stojo ginti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmus nuo į ją besiveržiančių agresorių. Į svarbiausio objekto apsaugą jungėsi pasieniečių, pirmųjų Karininkų kursų klausytojai, Kauno Medicinos instituto studentai. Šauliams buvo patikėta ginti II-uosius aukščiausiosios tarybos rūmus ir iš dalies I rūmų 4 aukšte įsteigtą žvalgybinį postą. Jie savo pareigą vykdė iki 1991 m. rugpjūčio 28 d.
Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos rūmų apsaugoje įvairiu laiku dalyvavo per 300 šaulių, iš kurių net 178 šauliai buvo apdovanoti Sausio 13-osios atminimo medaliu.

Už Lietuvos nepriklausomybę savo gyvybes paaukojo septyniolikmečiai jaunieji šauliai Darius Gerbutavičius ir Ignas Šimulionis, šaulys, pasienietis Gintaras Žagunis.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite