Angle down Atgal

N. Cesiulis pasibaisėjo Aplinkos ministerijos rekomendacijomis užterštą po gaisro vandenį išpilti į Nemuną

Nors milžiniškas padangų gaisras Alytuje jau užgesintas, nelaimės padariniai gyventojų neapleidžia iki šiol. Po gaisro gesinimo liko milžiniški kiekiai nuodingo, užteršto vandens, tačiau niekaip nesutariama, kur reikėtų jį dėti.

Alytaus meras Nerijus Cesiulis neištvėręs savo pyktį dėl institucijų neveiksnumo išliejo socialiniuose tinkluose. Labiausiai jį šokirvo Aplinkos ministerijos pasiūlyta rekomendacija nuodingą vandenį išpilti į Nemuną.

„ Dzūkai, laikykitės ten.

Po gesinimo likę dešimtys tūkstančių kubų juodo smirdančio vandens pamažu geriasi į gruntą, o tada greičiausiai keliauja į mūsų Gulbynę ir Nemuną. Tuo metu atsakingos valstybės institucijos kratosi atsakomybės bet kokiame žingsnyje ir visą naštą nori permesti ant savivaldybės, o tiksliau ant Alytaus ekstremalių situacijų komisijos pečių.

Gamtą sauganti Aplinkos ministerija rekomenduoja po gaisro gesinimo didžiuliuose rūsiuose subėgusį užterštą vandenį pro valymo įrenginius išpilti į Nemuną. Valdžia pasigiria, kad viskas jau sutarta. O štai vietinėje ekstremalių situacijų komisijoje esantys „Dzūkijos vandenys“ apie jokius susitarimus nieko nežino. Ir jokių susitarimų būti negali – pasirodo, paleidus tą juodą vandenį per valymo įrenginius jis vis tiek į Nemuną patektų visiškai nevalytas. Kodėl?

Tas vanduo užmuša visas valymo įrenginiuose esančius mikroorganizmus ir nebeatlieka savo funkcijos. Jeigu jis bus paleistas, valymo įrenginiai bus išmušti iš rikiuotės pusei metų, o tai reiškia, kad ne tik tas juodas vanduo, bet ir visos miesto nuotekos nevalytos sėkmingai keliaus Nemunan.

Skaičiuojama, kad avarijos metu į Nemuną jau ištekėjo 145 tūkst. kubų nevalyto vandens. Aplinkosaugininkai įsitikinę – nieko baisaus neatsitiko, esą tyrimai padaryti, nieko tragiško nėra. Kiti specialistai kraipo galvas – to juodo vandens tyrimai įtartinai geri, nors pauosčius net galvą skauda. Ministerija pripažįsta, kad ne visi rodikliai ištirti, nes tiesiog nėra tokių galimybių, bet vis tiek žalos esą nepadarys.

Komisija sako, gerai, jei taip, tuomet raštiškai mums patvirtinkite, kad mes galim leisti tokį vandenį į Nemuną. Čia ir įdomiausia – ministerija tik rekomenduoja. Ir tai daro žodžiu. O mes turime nuspręsti patys, ką daryti. Tada klausimas – kai reiks skaičiuoti žalą gamtai, kas prisiims tokią finansinę naštą? Nes patikėkite, nei komisija, nei savivaldybė tokių pinigų neturi.

Toje mūsų komisijoje yra medicinos, kariuomenės, policijos, aplinkosaugos, civilinės saugos ir savivaldybės atstovai. Neįsivaizduoju, kaip medikas ar policininkas galėtų pasakyti – su geriausiais linkėjimais Kaunui tokį vandenį galime leisti tiesiai į Nemuną.

Lietuvoje yra mokslininkai, specialistai, kurie tam ruošiasi, gilinasi, gauna už tai pinigus. Taigi pilna departamentų, agentūrų, ministerijoms pavaldžių įstaigų, kurie tai išmano arba turėtų išmanyti. Mieste yra ekstremali situacija, gaisras laikomas viena didžiausių ekologinių nelaimių ŠALYJE. Vadinasi, tai rūpėti turėtų ne tik alytiškiams.

Aišku tik viena – per parą vanduo nusėda maždaug 8 cm. Laikas spaudžia. Sprendimų nėra, nes visi supranta – renkamės blogą variantą iš kur kas blogesnių. Ir kas liks kaltas galų gale?" - skelbia N. Cesiulis.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite