Muzikinio nuotolinio ugdymo patirtimi Alytaus muzikos mokykloje dalijosi visos Lietuvos mokytojai

Alytus
Reporteris Skaistė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

„Vargu ar galima įsivaizduoti aktualesnę temą, jungiančią „Nuotolinis muzikos mokymas COVID-19 pandemijos akivaizdoje“ leidinio, kurį parengė Alytaus muzikos mokyklos pedagogai, straipsnius“. Taip savo recenziją pradeda Vilniaus dailės akademijos Įvietinto meno ir scenografijos katedros docentė, dr. Dalia Karatajienė. Leidinys buvo išleistas dar karantinui tebesitęsiant, todėl idėja pasidalyti juo taip pat įvyko virtualioje erdvėje.

Kovo 3 d. Alytaus muzikos mokykloje vyko respublikinis muzikos (meno) mokyklų mokytojų nuotolinis seminaras-praktikumas „Iššūkiai ir galimybės muzikos mokyklose. Sėkmingiausi nuotolinio muzikinio ugdymo metodai“. Seminaro-praktikumo tikslas, pasidalyti gerąja patirtimi su kitais muzikos ir meno mokyklų mokytojais įvairiais naujais nuotolinio ugdymo metodais ir būdais, kuriuos pandemijos metu nuotolinėse muzikos pamokose naudojo įvairių specialybių ir solfedžio mokytojai. Seminare dalyvavo virš devyniasdešimties mokytojų iš įvairių respublikos muzikos ir meno mokyklų. 

Pristatant leidinį „Nuotolinis muzikos mokymas COVID-19 pandemijos akivaizdoje“, jo sumanytoja ir sudarytoja prof. dr. Aldona Vilkelienė, pasidaljo pagrindine leidinio idėja, nuotolinio muzikinio ugdymo aspektais. Leidinį sudaro 10-ies mokytojų metodiniai pranešimai, kuriuose mokytojai aprašo savo darbo patirtį pandemijos metu. Leidinyje pateikta tyrimų medžiaga, apie nuotolinio darbo trūkumus, problemas ir privalumus. Prof. dr. A. Vilkelienei vadovaujant Alytaus muzikos mokyklai, buvo atlikta mokinių apklausa kuri patvirtino mokslinius teiginius apie nuotolinio muzikos mokymo ypatumus ir atskleidė eilę naujų aspektų. 

Seminaro-praktikumo organizatorė, Alytaus muzikos mokyklos smuiko mokytoja ekspertė Rita Frendzelienė, teigė, jog didžiausia problema, jau kelis metus dėl besitesiančios pandemijos metu sumenkęs noras muzikuoti, mokytis, taip pat bendravimo stoka bei mažėjantis moksleivių užimtumas atostogų metu. 

Vyresnioji smuiko mokytoja Ingrida Krikščiūnienė metodiniame pranešime ,,Nuotolinio mokymo/si iššūkiai ir sprendimai muzikos mokykloje“ papasakojo apie 2020 ir 2021 mokslo metų iššūkius ir sprendimo būdus dirbant nuotoliniu būdu muzikos mokykloje ir dėstant smuiko pamokas. 

Gerai žinoma, jog Alytaus muzikos mokykla organizuoja ir vykdo nemažai tarptautinių ir respublikinių konkursų, festivalių, koncertinių renginių žinomų respublikoje ir užsienyje. Atėjus pandemijos bangai, visi renginiai persikėlė į virtualią erdvę. Kaip ir kokiais būdais išsaugoti mokinių motyvaciją, naudojant nuotolinius renginius, konkursus, koncertus ir kaip pavyko juos organizuoti, savo pranešime kalbėjo Alytaus muzikos mokyklos akordeono mokytoja metodininkė Violeta Ligeikienė „Nuotoliniai renginiai ir jų organizavimas“.
Fortepijono mokytoja metodininkė Ilona Vasiliauskienė savo pranešime „Įsivertinimas-mokinio savarankiškumo ir atsakomybės ugdymo instrumentas“ pabrėžė, jog mokytojas mokiniui visų pirma turi būti draugas ir patarėjas. Mokytoja uždavė klausimus: koks tas kelias į sėkmę, kokiais vertinimo kriterijais mes turime ir galime vertinti savo mokinius, kad vertinimas netaptų kritika, įžeidimu. Mokytoja kalbėjo ir apie pačių mokinių įsivertinimus pamokoje, pasidalijo patirtimi dirbant su mažiau motyvuotais mokiniais. 

Mokytoja metodininkė Violeta Dumbliauskienė pasidaljo savo gerąja patirtimi ir metodais, kokiais pandemijos metu vykdavo solfedžio pamokos grupėse. Alytaus muzikos mokyklos solfedžio mokytojų sukurtos virtualios užduotys: kiekvienos pamokos, savaitės pamokų planai, metodiniai nurodymai, įrašai, atsiskaitymų terminai, Visa ši informacija buvo skelbiama internetinėje svetainėje. Tokios įrašytos pamokos lengviau atstodavo tiesioginio kontakto trūkumą pandemijos metu.

Video įrašus, internetines programėles, kūrybines užduotis, kurias pandemijos metu kūrė mokiniai namuose, pademonstravo akordeono mokytoja metodininkė Rima Beitnarienė. Pamokose buvo plėtojama muzikinės saviraiškos priemonės ir pamokos mokiniams tapdavo kūrybiniais projektais.

Violončelės mokytoja Ana Šidlauskienė savo metodiniame pranešime „Vaizdo įrašų taikymas violončelės pamokose dirbant nuotoliniu būdu“ atskleidė, kaip mokiniams buvo svarbus vaizdo įrašų taikymas, mokantis nuotoliniu būdu, stebint žymių atlikėjų ar įgrotus mokytojos įrašus. 

Kretingos meno mokykla vyresnioji fortepijono mokytoja Silvija Stanienė pasidalijo savo patirtimi apie choro pamokai skirtą metodą. Kaip daugiabalsias choro dainas galima mokyti, pateikiant visą mokymo medžiagą video formatu. Pasisveikinimo daina, spalvotomis natomis, pirštų ir pokalbių mankšta bei IT technologijomis. Kanklių mokytoja metodininkė Audronė Venckūnienė paįvairindavo savo nuotolines pamokas, ypač dirbant su pačiais mažiausiais savo mokinukais. Na o kokiu metodu galima dirbti su pačiais mažiausiais smuikininkais, kurių mokslą tik įstojus į muzikos mokyklą sustabdė pandemija, pademonstravo mokytoja metodininkė Daiva Martikonytė. Tai kūrybinės pamokėlės „vėjas“, „traukinys“, kurios buvo kuriamos padedant tėveliams gamtoje ir siunčiamos mokytojai įvertinimui.

Klarneto mokytojas ekspertas Rimantas Jočys apžvelgė nuotolinio darbo namuose privalumus ir trūkumus pranešime „Nuotolinis muzikos mokymas-klasės aplinka namuose“. Mokytojas pastebi, jog namų aplinka yra įtin svarbi mokant ir makantis muzikos.

Druskininkų Mikalojaus Konstantino Čiurlionio meno mokyklos smuiko mokytoja ekspertė Eglė Sakavičienė pasidalijo ansamblinio muzikavimo vaizdo klipų kūrybos demonstravimu. Ansambliniu muzikavimu mokytoja stengėsi išsaugoti mokinių motyvaciją, sukurdama labai gražius vaizdo klipus su mokiniu muzikavimu tėveliams Šv. Kalėdų, Šv. Velykų proga. Žinodami tikslą ir užduotį, matant puikų rezultatą, mokiniai būdavo daugiau motyvuoti.

Solfedžio mokytoja ekspertė Jolanta Sabonienė nuotolines solfedžio pamokas stengėsi paįvairinti, pati kurdama mokomąsias vaizdo medžiagas, kūrybines užduotis, kryžiažodžius, testus, kad mokiniams nuotolinio solfedžio pamoka taptų ne tokia sunki ir neįdomi. 

Rietavo Mykolo Kleopo Oginskio meno mokyklos, Gargždų muzikos mokyklos Endriejavo skyriaus vyresnioji koncertmeisterė Raimonda Jasinskienė metodinis pranešimas „Mokymas groti fortepijonu, naudojant šiuolaikines technologijas ir priemones“ suteikė naujų žinių apie fonogramų naudojimą pamokose, apie naujai išrastą telefono laikyklį pianinui. 

Kretingos meno mokyklos vyresnioji fortepijono mokytoja Silvija Stanienė pristatė savo išleistą knygą: Aranžuotos lietuvių liaudies dainos fortepijoniam ansambliui „Virė virė košę“ ir šios knygos II dalį, tai yra lietuvių liaudies skaičiuotės. Pateikė patarimus, praktinius pavyzdžius, kaip lietuvių liaudies skaičiuočių pagalba mokytojas gali lavinti jaunojo atlikėjo pianistinę techniką vietoj gamų, įvairių pratimų, mokiniai gali lengviau įtvirtinti pirštuotę, greičiau išmokti ritminių natų vertes, įsisavinti gamas (mažoras, minoras, vienvardės, paralelinės, alteracinius gamų ženklus, jų kiekis), skaičiuotės netgi skatina mokinio fantaziją ir jo asmeninę kūrybą. Tai nauja mokymo priemonė fortepijono pamokoje, kuri atneša praktinės naudos ir džiaugsmo jaunajam atlikėjui.

Apibendrinant seminaro-praktikumo lektorių pramešimus galima teigti, kad muzikos mokymas nuotoliniu būdu atlaikė didelius iššūkius. Mokytojai dirbo labai intencyviai, negailėdami savęs, ieškodami naujų idėjų, metodų. Neabejotina, kad daugeliui mokytojų tai bus puiki proga išbandyti ir galbūt panaudoti seminare girdėtus iki šiol neišbandytus ugdymo metodus, kad tos žinios „nukeliaus iki mokinio“ ir padės pasiekti pažangos bei gerėjančių rezultatų muzikuojant. 

Alytaus muzikos mokyklos muzikos mokytoja ekspertė Rita Frendzelienė