Angle down Atgal

Mūsų pačių imuninė sistema „gali išgydyti visų rūšių vėžį“

Mokslininkų teigimu, naujai atrasta mūsų imuninės sistemos dalis gali būti panaudota visų rūšių vėžio gydymui.

BBC duomenimis, Kardifo universiteto laboratorijose mokslininkai atrado metodą, kaip įveikti prostatos, krūties, plaučių ir kitas vėžio rūšis. Nors „Nature Immunology“ žurnale išleistos išvados dar nėra išmėgintos su žmonėmis, tyrėjai įsitikinę, kad šis atradimas turi „milžinišką potencialą“.

Ką mokslininkai rado?

Imuninė sistema yra natūrali mūsų kūno gynybinė priemonė prieš infekcijas, tačiau ji taip pat puola vėžines ląsteles. Todėl mokslininkai jau kuris laikas ieško „nekonvencinių“ ir anksčiau neatrastų būdų natūraliai „pulti“ piktybinius navikus.

Šios paieškos buvo pakankamai vaisingos – žmogaus kraujyje atrasti imuniniai T limfocitai, nustatantys galimas grėsmes organizmui ir nurodantys jas sunaikinti. Stebinantis atradimas buvo tai, kad šios ląstelės geba pulti įvairaus tipo vėžinius darinius.

„Pagaliau yra galimybė išgydyti kiekvieną pacientą, – portalui BBC teigė vienas iš tyrėjų profesorius Andrew Sewellas. – Anksčiau buvo manyta, kad tai yra neįmanoma. Tai suteikia šansą sukurti „universalų“ vėžio gydymą, vieno tipo T ląstelę, kuri gebėtų sunaikinti daugelio skirtingų tipų vėžį visoje populiacijoje.“

Kaip šios ląstelės veikia?

T limfocitai ant savo paviršiaus turi tam tikrus receptorius, kurie leidžia cheminiu lygmeniu „matyti“.

Kardifo universiteto komanda pastebėjo, kad T limfocitai ir jų receptoriai laboratorinėmis sąlygomis gebėjo rasti ir įveikti įvairių tipų vėžines ląsteles, tarp kurių buvo plačiuose, odoje, kraujyje, gaubtinėje žarnoje, krūtyje, kauluose, prostatoje, kiaušidėse, inkstuose ir gimdos kaklelyje esantys dariniai.

Svarbiausia, kad šie limfocitai paliko normalias ląsteles nepaliestas. Kaip šis procesas tiksliai vyksta, vis dar stebima.

Šios konkrečios T ląstelės receptoriai sąveikauja su MR1 molekule, kuri yra kiekvienos mūsų kūno ląstelės paviršiuje. Buvo manyta, kad MR1 gali aptikti pakitusį ląstelės metabolizmą, kuris vyksta vėžinėje ląstelėje, ir išduoti jį imuninei sistemai.

„Mes esame pirmieji, apibūdinę T limfocitus, kurie randa MR1 vėžinėse ląstelėse, – tai niekada anksčiau nebuvo padaryta, tai yra pirmas tokio tipo tyrimas“, – teigė tyrimo mokslinis bendradarbis Garry Doltonas.

Kuo tai svarbu?

T limfocitų vėžinės terapijos jau egzistuoja, ir vėžinės imunoterapijos vystymas yra vienas revoliucingiausių šios srities studijose. Pats žymiausias pavyzdys yra CAR-T – gyvasis vaistas, kuriamas genų inžinerijos būdu pakeistų T ląstelių, kurios ieško ir naikina vėžį.

CAR-T gali dramatiškai transformuoti kai kurių pacientų būklę iš mirtinos ligos iki visiškos vėžio remisijos. Tačiau ši prieiga yra labai specifiška ir veikia tik su konkrečiais vėžiniais susirgimais – kai yra aiškus „taikinys“, kurį T ląstelės gali pulti.

Šis gydymas taip pat sunkiai tvarkosi su solidinėmis vėžio formomis, kurios formuoja navikus.

Todėl tyrėjai teigia, kad jų T limfocitų receptorių tyrimas gali atvesti prie „universalaus“ vėžio gydymo.

Kaip gydymas veiktų realybėje?

Iš sergančiojo vėžiu būtų paimamas kraujo mėginys. T limfocitai iš mėginio būtų atskiriami ir genetiškai modifikuojami, sukuriant vėžio ieškančius receptorius.

Tada šios „patobulintos“ ląstelės laboratorijoje būtų masiškai dauginamos, o tada vėl suleidžiamos į žmogaus organizmą. Toks procesas vyksta ir su CAR-T terapijomis.

Tačiau bent kol kas tyrimai buvo atliekami laboratorijoje su gyvūnais ir jų ląstelėmis, norint pritaikyti šį metodą žmonėms dar reikia įvesti visus galimus saugiklius.

Alfa.lt

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite