„Mus privertė gyventi svetimą gyvenimą“

Šiauliai
Liepos 14-ąją 12 val. prie II geto vartus žyminčio paminklinio akmens Ežero ir Trakų g. kampe vyks minėjimas, bus skaitomi nužudytų žydų vardai, o vėliau vyks „Gyvųjų maršas“ nuo geto vartų iki Šiaulių geležinkelio stoties. Visuomenė kviečiama atvykti ir prisiminti Šiaulių istoriją. (A. Rutkausko)
Jurgita Kastėnė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Šiemet liepos 15-ąją sukaks lygiai 75 metai nuo Šiaulių geto likvidavimo. Šiai skaudžiai Šiaulių žydų istorijos datai paminėti Šiaulių apskrities žydų bendruomenė organizuos daugybę renginių, kurių pirmasis įvyks jau vasarį. Sania Kerbelis, Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas, atviras – per mažai kalbama apie genocido priežastis, pasekmes, per mažai didžiuojamasi žydus gelbėjusiais lietuviais.

Atvyks ir Šiaulių geto liudininkų

Nors tiksli geto likvidavimo data yra liepos 15-oji, Šiaulių apskrities žydų bendruomenė svarbios dienos minėjimą rengs liepos 14-ąją 12 val. Pirmiausia minėjimas vyks prie II geto vartus žyminčio paminklinio akmens Ežero ir Trakų g. kampe, o tuomet bus rengiamas „Gyvųjų maršas“ nuo geto vartų iki Šiaulių geležinkelio stoties. Uždegus tūkstančius žvakučių (planuojama jų uždegti tiek, kiek žuvo žmonių, – aut. past.) mirusiesiems atminti, autobusais bus vykstama pagerbti apskrityje esančių masinių žydų žudynių vietų.

Minėjimas viena diena paankstintas, nes į šios skaudžios datos minėjimą žada atvykti daug užsienyje gyvenančių žydų. Atvyks ir buvusio Izraelio Kneseto (parlamento, – aut. past.) pirmininko Dovo Šilanskio brolis Arye.

Šis žmogus – gyvas Šiaulių geto liudininkas. Šiauliuose gimusiam vyrui pavyko išlikti gyvam ir vėliau apsigyventi Izraelyje.

„1943-iaisiais Šiaulių getas jau buvo nebe getas. Jis buvo reorganizuotas į koncentracijos stovyklą ir likviduotas 1944-aisiais. Organizuojame daug renginių, norime nušviesti ir visuomenę. Norime pakviesti dalyvauti kuo daugiau žmonių, mokyklų, gimnazijų. Juk ši data – neeilinis įvykis Šiauliuose. 95 proc. Šiaulių žydų bendruomenės buvo gete. 6,5 tūkst. žydų buvo suvaryti į abu Šiaulių getus. Gyvų liko vos 500“, – sako S. Kerbelis.

Dalis žydų liko gyvi, nes spėjo pabėgti į Rusijos gilumą, dar iki įkuriant getą Šiauliuose. O iš patekusiųjų į getą gyvų ir liko tie 500. Tai vaikai arba suaugusieji, kuriuos, rizikuodami savo ir šeimos narių gyvybėmis, išgelbėjo lietuvių šeimos.

Pirmininkas sako, kad, kalbant apie žydų genocidą, būtina garsiai kalbėti ir apie žydus gelbėjusius lietuvius – Pasaulio teisuolius. Nes apie apdovanotuosius kalbama per tyliai ir per mažai.

„Gaono muziejaus puslapyje internete yra skiltis „Išgelbėtas vaikas“. Joje paminėti, aprašyti visi žydus gelbėję žmonės. O Šiaulių apskrityje garsesni – Kužiuose gyvenęs kunigas Vladas Požėla, Šiauliuose gyvenusi Sondeckių šeima, Venclauskių šeima, jėzuitas kunigas Jonas Borevičius, Žagarėje gyvenusi Teresė Levinskienė ir kt.“ – sako pašnekovas.

Pasaulio teisuolių likimai – pribloškiantys

Įdomu tai, kad Pasaulio teisuolė T. Levinskienė pagal tautybę buvo vokietė. S. Kerbelio žiniomis, ši moteris, kurios šeima buvo iš „tolstojininkų“ judėjimo, sukrėsta žydų persekiojimo ir getų kūrimo, manė, kad, būdama vokietė, gali Šiauliuose paprašyti okupantų vokiečių pasigailėti žydų.

„Jai buvo griežtai pasakyta baigti šia tema kalbėti, antraip ją ištiks žydų likimas. Nežiūrint į tai, ji per visą Antrąjį pasaulinį karą žydus gelbėjo“, – sako bendruomenės pirmininkas.

S. Kerbelio pasakojimu, tame name Žagarėje, kur gyveno Levinskų šeima ir slėpti žydai, įvyko gaisras. Šeima su visais gelbėtais žydais įsikūrė mažyčiame pirties pastate.

„Jie visą gyvenimą gyveno baimėje. Maža to, po karo, todėl, kad Levinskienė buvo vokietė, sovietų valdžios visa šeima buvo ištremta į Tadžikiją. O Tadžikijoje, iškilus mirtinai bėdai, jiems padėjo žydų tautybės gydytoja. Išėjo taip – jie gelbėjo žydus, o tremtyje jiems žydai padėjo“, – sako pašnekovas.

Visuomenė labai mažai žino ir faktų apie tai, kad sovietų valdžia į tremtį siuntė ne tik lietuvius, bet ir žydus. Ir pastariesiems buvo dar sunkiau. Todėl, kad tremties vietose gyveno daug žmonių, kuriuos po 1917-ųjų revoliucijos ištrėmė Stalino politiką įgyvendinantys čekistai žydai. Rusai tremtiniai žydams Sibire jautė ypatingą neapykantą, nesvarbu – prisidėjo jie prie trėmimų ar ne.

„Žydus trėmė kaip ir visus kitus. Jei Stalinas nebūtų miręs, žydai būtų tremiami ir toliau. Mažai apie tai kalbama, nes ši informacija nepatogi. Patogiau kalbėti, kad žydai kolaboravo su sovietų valdžia“, – kalba bendruomenės pirmininkas.

„Lietuviais netapome, žydais būti neleido“

Kiekvieno Šiaulių apskrities žydų bendruomenės nario šeima paliesta dešimčių artimųjų nužudymų, kone visų šeimų nariai buvo gete.

„Ta skausminga patirtis iki šiol gyva mumyse. Mano vieno giminaičio tėvas buvo gete, turėjo šeimą. Gete per „vaikų akciją“ nužudė visus jo vaikus, žmoną. Mano babos brolis su vaikais nužudyti gete. Šešiolikmetė babos sesuo nužudyta gete. Vieno bendruomenės nario šeimoje net 67 giminaičiai nužudyti. Nužudyta gete visa Šiaulių žydų istorija“, – sako S. Kerbelis.

Svarbu tai, kad žydams, kentėjusiems per karą ir visą sovietinį laikotarpį, kančios iki šiol nepasibaigusios. Antisemitizmas visą laiką buvo, tik jis buvo rafinuotas.

„Mokyklų žydiškų nebuvo, religinių bendruomenių nebuvo. Mus išplėšė iš savos terpės. Lietuviais netapome, žydais būti neleido. Jei neslėpei, kad esi žydas, karjeros padaryti negalėjai. Mus sunkiai supranta ir Amerikoje gyvenę žydai. Jie nepatyrė tų karo ir pokario baisumų. Jie mokėsi žydiškose mokyklose, laikėsi religinių tradicijų, turėjo sinagogas, bendruomenes. Sovietų Sąjungoje žydai to neturėjo – jiems buvo uždrausta. Dabar žmonės stebisi, kodėl žydai vis prisimena patirtus baisumus. Todėl, kad ta patirtis vis dar gyva“, – sako pašnekovas.

Antisemitizmas, pasak bendruomenės pirmininko, sklinda daugiau nei šimtą metų. Romanovų dinastija, valdžiusi Rusijos imperiją, buvo antisemitai. Žydams buvo visokių apribojimų, jų nepriimdavo į aukštąsias mokyklas. Pirmasis žydas, įstojęs į aukštąją mokyklą Peterburge, buvo iš Žagarės kilęs Osipas Mandelštamas.

S. Kerbelio įsitikinimu, jei nebūtų buvę sovietizmų, nacizmų, jis pats būtų buvęs visiškai kitas žmogus. Garantuotai būtų baigęs žydišką mokyklą, lankytų sinagogą, laikytųsi šabo. „Mus privertė gyventi svetimą gyvenimą“, – nukerta jis.

Vieni kitų nebesupranta ir išvykę į Izraelį gyventi Lietuvos žydai bei vietos gyventojai. Lietuvos žydai gyvena lyg pakabinti ore. Vyresnieji dar kalba jidiš kalba, kai kurie perdavė tradicijas vaikams. O tie, kurie jidiš kalba neišmoko kalbėti, visai nebesuvokia, kas tokie yra. Nežino nei lietuviškų tradicijų, nei žydiškų.

„Tai pasekmės antisemitizmo. Yra organizacija, kuri remia žydus, išgyvenusius holokaustą. Dabar jau imama kalbėti apie tai, kad į nukentėjusiųjų sąrašą būtina įtraukti ir tas kartas žydų, kurie gimė pokariu. Fiziškai jie kaip ir nenukentėjo, bet psichologiškai, morališkai – smarkiai“, – sako S. Kerbelis.