Moterų ir vyrų galimybės dirbti bei siekti karjeros – lygios?

Vilnius
stocksnap.io nuotr.
Budintis Budėtojas Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Kiek daugiau kaip trečdalis respondentų mano, kad Lietuvoje moterys ir vyrai turi vienodas galimybes dirbti ir siekti karjeros, parodė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu atliktas tyrimas.

49 proc. apklaustųjų pritarė teiginiui, kad moteriai, norint būti vertinamai taip pat kaip vyrui, reikia stengtis gerokai daugiau, 54 proc. manė, jog vyrai gauna didesnes mėnesio pajamas.

59 proc. respondentų nuomone, vyrai taip pat turėtų imti tėvystės atostogų. Šiam teiginiui dažniau linkusios pritarti moterys.

Apklausos duomenimis, penktadaliui respondentų dėl artimųjų priežiūros (ligos, negalios, senatvės, vaikų, vyresnių nei 2 metų ir pan.) tenka atsisakyti dirbti arba jie turi rinktis dirbti ne pilną darbo dieną.

Namų ūkiai, kuriuose auga nepilnamečių vaikų, dažniau nurodė, kad jiems tenka nedirbti ar rinktis dirbti ne pilną darbo dieną dėl artimųjų priežiūros.

42 proc. respondentų sutinka, kad jų socialinė padėtis gyvenant ne poroje būtų prastesnė. Tai du kartus dažniau akcentavo moterys, taip pat asmenys, kurių pajamos mažesnės. Skirtumų, pagal respondentų gyvenamą vietą - mieste ar kaime - nefiksuota.

Analizuojant duomenis pagal šeimos sudėtį, pastebima, kad pilnų šeimų nariai dažniau jaučiasi realizuojantys save (51 proc.), nei šeimų, kurias sudaro vienas iš tėvų (35 proc.), nariai. Jie taip pat dažniau linkę nurodyti, kad jaučiasi ramūs dėl savo ateities, turi geresnes galimybes rūpintis savo sveikata ir poilsiu.

Vertindami socialines problemas, tyrimo dalyviai kaip aktualiausią išskyrė patyčias mokykloje (83 proc.), psichologinį (79 proc.) bei fizinį (79 proc.) smurtą artimoje aplinkoje, seksualinį priekabiavimą (63 proc.), grasinančių žinučių gavimą (46 proc.), diskriminaciją dėl lyties darbe (43 proc.)

Moterys dažniau nei vyrai nurodė, kad šios problemos yra aktualios Lietuvoje, o jauniausio ir vidutinio amžiaus respondentai dažniau nei vyresnio amžiaus respondentai įvardijo, kad seksualinis priekabiavimas bei fizinis smurtas prieš moterį yra aktuali problema.

Akivaizdu, kad asmenys su aukštuoju išsimokslinimu dažniau linkę nurodyti psichologinio smurto artimoje aplinkoje problemų aktualumą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuoto sociologinio tyrimo „Moterų ir vyrų padėties skirtumai Lietuvoje“ rezultatai penktadienį pristatyti Moterų ir vyrų lygių galimybių komisijos posėdyje.

Pernai metų pabaigoje atliktos Lietuvos gyventojų apklausos metu analizuota moterų ir vyrų padėtis įvairiapusiais aspektais nuo bendro požiūrio į lyčių lygybę ir situacijos pokyčio, vaidmenų visuomenėje ir šeimoje, požiūrio į skirtumus darbe, socialinę vyro ir moters padėtį iki smurto artimoje aplinkoje, priklausomybių, rūpinimosi sveikata, susisiekimo ir kitų.

„Tiek formuluojant priemones, tiek kasdieniuose darbuose svarbu žinoti, kokie procesai vyksta, kokios nuomonės vyrauja visuomenėje, ir turėti tai mintyje. Atlikto tyrimo rezultatai yra naudingi tiek informuotumui, tiek veiklose siekiant faktinės moterų ir vyrų lygybės, tad Moterų ir vyrų lygių galimybių komisijos nariai bei kitos institucijos ir organizacijos galės juos pritaikyti savo srityse siekdami teigiamų pokyčių“, - sakė komisijos pirmininkė, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.

Kaip parodė tyrimas, 42 proc. respondentų palankiai vertina lyčių lygybės pokyčius per pastaruosius penkerius metus, 43 proc. sutinka, kad atotrūkis tarp vyrų ir moterų per pastaruosius penkerius metus sumažėjo.

Moterų ir vyrų lygių galimybių komisija sudaryta iš visų ministerijų atstovų ir nevyriausybinių organizacijų pasirinktų bei deleguotų į komisiją tikraisiais nariais atstovų. Ji atlieka Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2015-2021 metų programos įgyvendinimo stebėseną.

ELTA