Valstybės lėšos

Dvylika opozicijoje esančių Tarybos narių raštu prašė klausimo svarstymą atidėti. Tačiau posėdžiui pirmininkavęs Šiaulių miesto meras Artūras Visockas atmetė opozicijos prašymą ir teigė, kad toks yra jo sprendimas, už kurį atsiprašys, bet klausimas turi būti apsvarstytas. Kaip paaiškėjo posėdžio eigoje, dėl svarbių priežasčių.

Svarstant klausimą Tarybos posėdyje pasisakymą pateikė Švietimo skyriaus vedėja Edita Minkuvienė, kuri teigė, kad pertvarkos planas yra parengtas atliepiant valstybės strategiją ir kiekviena savivaldybė turėjo parengti tokį planą, norint kitais metais pretenduoti į valstybės finansavimą pagal švietimo programoje numatytas lėšas.

Nors pertvarkos planas buvo pradėtas rengti nuo šių metų vasario ir diskutuotas tarp įvairių sričių specialistų tiek Švietimo taryboje, tiek darbo grupėje, planas teikiamas tvirtinti paskutinę akimirką.

„Manome, kad administracijos sprendimas yra išdiskutuotas, bet kita nedžiuginanti pusė, mes esame paskutinieji iš visų šalies savivaldybių, kurie teikiame planą tvirtinti. Turime prievolę iki šių metų galo pasitvirtinti, kitu atveju negalėsime pretenduoti į naujas priemones. Pirmoji, aktuali visam švietimui, startuojanti tūkstantmečio mokyklos programa. Būtų liūdna, jei Šiauliai, kaip didysis miestas, negalėtų įsitraukti į šią pažangią programą“, – dėstė E. Minkuvienė.

Įvairūs interesai

Pasak vedėjos, darbo grupėje dalyvavo įvairių sričių specialistai, taip pat Šiauliai turi Švietimo tarybą, kurioje atstovauja įvairių sričių (švietimo, verslo ir t. t.) atstovai, ugdymo įstaigų atstovai.

Todėl, E. Minkuvienės teigimu, jau tai sudaro prielaidas manyti, kad parengtas planas atliepia visos švietimo bendruomenės, visų šiauliečių interesus. Netgi kreiptasi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją.

„Nepasitikėdami savo jėgomis, kreipėmės į ministeriją, ar mūsų siūlomi žingsniai yra teisingi, turime suderinimą, dar ryte kalbėjausi su atstovais, ar administracija yra teisingame kelyje“, – administracijos parengto sprendimo patikimumą užtikrino vedėja.

Ydinga praktika

Pasak vedėjos, problemos Šiaulių miesto švietimo sistemoje yra susiformavusios per dešimt metų nuo 2010-ųjų, kai buvo pasirinktos kitos kryptys ar nepriimti reikiami sprendimai.

„Dabar turime nuspręsti, ar laukiam, kol problemos gilės, ar sprendžiam jas“, – kalbėjo vedėja.

Pasak jos, valstybė yra numačiusi kelias alternatyvas, kaip suaugusiųjų švietimas galėtų būti vykdomas: kaip atskiros mokyklos, atskiri skyriai kitose mokyklose, profesinėse mokyklose ar darbo rinkos mokymo centruose. Galima mokytis tiesiogiai, galima neakivaizdiniu, savarankiškai, nuotoliniu būdu.

„Dauguma suaugusių mokosi nuotoliniu būdu. 2 tūkst. kvadratinių metrų patalpoje oficialiai registruota 156 mokiniai, bet šiandien dalis jų mokosi nuotoliu ar neakivaizdžiai, kiti irgi kasdien nebūna kabinetuose. Suaugusiųjų mokykla neturi akredituoto nuotolinio mokymo. Kodėl? Atsakyti turėtų mokyklos vadovas. Reikėjo teikti prašymą ministerijai, rodyti iniciatyvą, bet lėšos nuėjo į Kauną ir Akmenę. Planas nėra tobulas, jį bus galima tobulinti“, – tikino vedėja.

Taupo lėšas

Pasak jos, mokyklos išlaikymui per metus skiriama 150 tūkst. Eur. Vedėjos teigimu, tas lėšas būtų galima skirti ugdymo kokybei gerinti, išnaudojant jau atnaujintą „Saulėtekio“ gimnazijos infrastruktūrą. Taip pat ši gimnazija turi nuotolinio mokymo akreditaciją, sudarytos visos sąlygos dirbti tiek fiziškai, tiek nuotoliu. Todėl išspręsti patalpų klausimą reikėtų dabar, siekiant spręsti ateities problemas.

„Ateityje turėsime ir kitų problemų, reikės užtikrinti ikimokyklinį ugdymą nuo 2 iki 5 m. vaikams. Mieste turėsime rasti šiam ugdymui patalpas. Keliami klausimai dėl regioninių mokyklų įkūrimo“, – apie patalpų išnaudojimą kalbėjo vedėja.

Alternatyvų atsisakyta

Alternatyvų sprendimo projektą teikęs Juozas Pabrėža pasisakydamas ne kartą akcentavo, kad pačiam pertvarkos planui neprieštarauja ir prašo tik atsisakyti Suaugusiųjų mokyklos reorganizacijos. E. Minkuvienė, atsakydama į Tarybos narių klausimus, teigė, kad svarstytos alternatyvos, pvz., jungti Suaugusiųjų mokyklą prie S. Daukanto gimnazijos arba sujungti su Normundo Valterio jaunimo mokykla, tačiau po ilgų diskusijų šių alternatyvų buvo atsisakyta.

„S. Daukanto gimnazija pasirinkusi kitą kryptį. Jaunimo mokykloje mokosi socialiai jautri visuomenės dalis, kaip ir Suaugusiųjų mokykloje, todėl sujungus dvi grupes nespręstume jų integracijos į visuomenę“, – pastebėjo vedėja.

„Pagal plotą ir skiriamas lėšas liko tik Suaugusiųjų mokykla ir „Saulėtekio“ gimnazija. Uždaryti „Saulėtekio“ gimnaziją dėl moksleivių mažėjimo problemos neišspręstų. Kitas klausimas yra aptarnaujamos teritorijos. Ilgalaikė praktika nuo 2010-ųjų, išbalansuotos gimnazijos. Registrų centro duomenys rodo, kad daugėja iš užsienio grįžtančių gyventojų, tad Šiauliuose gimnazistų visoms gimnazijoms pakanka, reikia tik subalansuoti srautus per kitus sprendimus“, – tikino vedėja.

Vadovo neliks

Redakcijos patikimų šaltinių teigimu, sumaištis dėl Suaugusiųjų mokyklos galėjo būti sukelta dėl to, kad šios mokyklos direktorė ruošiasi eiti į pensiją ir kažkas tikėjosi užimti šias pareigas. Reorganizacija reikštų tai, kad neliktų mokyklos administracijos bei ūkio dalies, patys mokytojai darbą išsaugotų, bet neliktų vadovo pozicijos.

„Pirminė idėja buvo jungti prie S. Daukanto gimnazijos, bet jie nenorėjo. Buvo užklausta ministerijos nuomonės, ministerija laikosi pozicijos, kad suaugusiųjų mokyklos turi likti kaip skyriai prie kažko prijungti. Niekas nebūtų sukėlę problemos, jeigu ne faktas, kad „Saulėtekio“ gimnazijoje dirba keturi Tarybos nariai“, – įsitikinę su miesto valdžia susiję asmenys.

Pradingę mokiniai

Posėdžio metu kalbėjusi Suaugusiųjų mokyklos atstovė sakė, kad pastabų dėl patalpų mokykla iki šiol nebuvo gavusi. Ryte prieš posėdį savo feisbuko paskyroje Šiaulių miesto meras pasisakė dėl Suaugusiųjų mokyklos ir administracijos parengto mokyklų tinklo pertvarkos plano. Meras pastebėjo, kad mokyklos sąraše neva registruoti mokiniai egzistuoja tik popieriuje.

Kaip portalui „Etaplius“ sakė mokyklos atstovai, Savivaldybė du kartus atliko fizinius tikrinimus ir kaip vėliau aiškino miesto valdžios atstovai, neva nustatė, kad mokykloje buvo 10–20 mokinių. Posėdyje pasisakiusi mokyklos atstovė tikino, kad pamokos šioje mokykloje specifinės ir kitokios nei įprastose mokyklose.

„Mūsų mokiniai yra skirtingi, vairuotojai, verslininkai. Visi mokosi įvairiai. Ir mokytojai renkasi tokį krūvį, kokį pajėgia. Ne visus vakarus gali iki dešimtos ar vidurnakčio mokyti“, – sakė atstovė.

Pasisakydama, Šiaulių miesto švietimo tarybos pirmininkė, VU Šiaulių akademijos direktorė prof. dr. Renata Bilbokaitė pažymėjo, kad daug investicijų padaryta į miesto gimnazijų infrastruktūrą. Taip pat atkreipė visų dėmesį, kad nuotolinis mokymasis progresuoja ir yra ateitis.

„Požymių, kad Suaugusiųjų mokykla ateityje turės nuotolinį mokymąsi, nebuvo. Mes suprantame, kad tai jautrus klausimas. Bet norėčiau retoriškai klausti, ar ši mokykla yra vienintelė išskirtinė subkultūra, kad klausimą vadintume rezonansiniu? Ar tikrai reikia tiek daug dėmesio skirti? Būtų racionalu, kad Švietimo tarybai pristatytumėte realius rodiklius, ne rugsėjo 1 d. duomenis, kai prisiregistruoja mokiniai, gaunamos valstybės lėšos ir po to neaišku, kur tie mokiniai plaukioja“, – Švietimo tarybos vardu pasisakė R. Bilbokaitė.

Kvorumo nesuardė

„Planavome nedalyvauti balsavime. Jei pas juos nusišalintų 4, tai jų liktų 15, o jei visa opozicija nedalyvautų balsavime, tai tada neliktų kvorumo“, – dar prieš posėdį portalui „Etaplius“ teigė vienas iš opozicijos narių.

Replikuodami po balsavimo politikai pastebėjo, kad balsuojant, kuris sprendimo projektas – administracijos ar J. Pabrėžos turėtų būti pateiktas pagrindiniam balsavimui – „Saulėtekio“ gimnazijoje dirbantis Gediminas Beržinis galimai nenusišalino nuo balsavimo.

„Ši pastaba, mano manymu, neetiška“, – į tai atsakė posėdžiui pirmininkavęs meras.

Balsavimui pateiktas daugiau palaikymo sulaukęs Savivaldybės administracijos parengtas sprendimo projektas. Iš 31 posėdyje dalyvavusio Tarybos nario 16 balsavo už, 1 prieš, 1 susilaikė.